Kita panašioje situacijoje atsidūrusi valstybė galėtų kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą. Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala sakė, kad Baltarusijai su šia organizacija bendradarbiauti sekasi sudėtingai.
„TVF kelia konkrečius reikalavimus, kas turi būti padaryta namuose prieš tai, kai gaunamas tarptautinis kreditas. Tikimybė, kad Baltarusija, kuri šiuo metu neturi efektyvios valdžios, galėtų įgyvendinti tarptautinių kreditorių keliamus reikalavimus, yra labai menka“, – svarstė jis.
Politologo vertinimu, Baltarusijos gelbėjimo ratu greičiausiai ir vėl taptų Rusija.
„Kaip ir įprasta, kaip buvo per pastaruosius 30 metų. Aišku, tai galėtų būti ir Kinija, bet kol kas matome, kad jos vaidmuo Baltarusijos ekonomikoje buvo menkas. Ar dabar, politinės suirutės metu, Kinija pasiryžtų dideliems kreditams, kurie neaišku kam būtų suteikiami, abejotina. Nes neaišku, kas kontroliuos valdžią po kelių mėnesių“, – „Delfi“ sakė L. Kojala.
TVF paskolos galimybę atmetė ir „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
„Tikėtina, kad jie kreipsis pagalbos į Rusiją arba į Kiniją, nes Baltarusijai reikia lankstumo. Turint omenyje galimas politines sankcijas, kažkaip maža tikimybė atrodo, kad TVF bus pasiryžęs skolinti pinigus. Jei jie skolina, tai su pakankamai griežtomis sąlygomis. Nemanau, kad Baltarusijos valdžia bus labai linkusi derėtis su kreditoriais“, – svarstė jis.
Kyla problemų
Baltarusijos finansų ministerijos duomenimis, per 2020 metų pirmąjį pusmetį į konsoliduotą valstybės biudžetą surinkta 17 857,8 mln. rublių, t. y. 43,8 proc. visų metų plano. Išleista 20 087,3 mln. rublių, t. y. 46 proc. visų metų plano.
Biudžeto deficitas šiuo laikotarpiu sudarė 2 229,5 mln. rublių (apie 755 mln. eurų). Palyginimui, 2019 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas 2 388,1 mln. rublių proficitas.
Baltarusijos užsienio skola liepos 1 dieną sudarė 18 mlrd. JAV dolerių ir nuo metų pradžios buvo padidėjusi 5,3 proc. (0,9 mlrd. dolerių).
Įdomu tai, kad ministerijos tinklapyje šiuo metu nėra informacijos apie valstybės obligacijų pardavimo grafiką. „Atsižvelgus į situaciją rinkoje, nuspręsta grafiko 2020 metų trečiajam ketvirčiui neskelbti“, – paaiškinama tinklapyje.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad šių metų pabaigoje Baltarusija turės išpirkti 2,5 mlrd. dolerių obligacijų emisiją.
Agentūros „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“ Baltarusiją vertina kredito reitingu „B“, t. y. labai spekuliatyviu. Tai reiškia, kad „skolininkas šiuo metu turi galimybes vykdyti įsipareigojimus, tačiau yra reikšminga rizika, jog situacija gali pasikeisti“.
TVF prognozuoja, kad Baltarusijos BVP šiemet susitrauks 6 proc., infliacija sieks 5,6 proc.
Svarsto apie defoltą
Kylant rizikai, kad Baltarusija nesugebės suvaldyti valstybės finansų, jau svarstoma, jog šalį gali ištikti defoltas, t. y. šalis būtų pripažinta nemokia.
A. Izgorodinas sakė, kad šiam scenarijui daugiausiai įtakos turi Baltarusijos rublio kursas, kurį veikia du veiksniai: panika rinkose ir valdžios motyvacija.
„Nemanau, kad bus defoltas, bet kad rublio kursas gali pakankamai stipriai nukristi – labai įmanoma“, – sakė jis.
„Pirma priežastis yra politiniai neramumai, kurie, kaip rodo praktika, persineša į ekonomiką, nes įmonėse prasideda streikai. Automatiškai tai kelia grėsmę dėl Baltarusijos ekonominės situacijos. Rinkose vyraus panika, nuomonė, kad Baltarusijos rublį reikia parduoti. Tokiu atveju maža rublio paklausa skatins kursą čiuožti žemyn.
Antras aspektas – Rusijos rublio dinamika. Baltarusijos eksportas daugiausiai orientuotas į Rusijos rinką, kitur jie eksportuoja nedaug. Įsivaizduoju, kad jie priiminės sprendimą mažinti Baltarusijos rublio kursą ar ne, atsižvelgdami ir į tai, kaip atrodys Rusijos rublis.
Jei Rusijos rublis kils, gali būti taip, kad Baltarusijos valdžia savo rublio kurso dirbtinai nemažins. Galbūt to užteks konkurencingumui išlaikyti. Jei neramumai Baltarusijoje paveiks rinkas ir dėl to nukris Rusijos rublis, tada gali būti, kad Baltarusijos valdžia turės didesnę vidinę motyvaciją mažinti Baltarusijos rublio kursą, kad išsilaikytų Rusijos rinkoje“, – svarstė „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
Priklausomybė nuo Rusijos
Kaip „Delfi“ sakė L. Kojala, jau seniai diskutuojama apie Baltarusijos ekonomikos sunkumus.
„Iki pandemijos šalis visuomet buvo minima kontekste, kuris yra labai rizikingas ir neapibrėžtas artimiausioje perspektyvoje. Iš dalies todėl, kad Baltarusija nesusitardavo su Rusija dėl žaliavų importo kainų. Dėl to kylant didelei rizikai Baltarusijos biudžetui netekti didžiulio pajamų šaltinio. Kai situacija išsispręsdavo, ji labiau stabilizuodavosi, kai kildavo diskusijų, paaštrėdavo“, – pasakojo jis.
RESC direktorius pažymėjo, kad pandemija biudžeto deficitų ir skolų augimą bei kredito reitingų prastėjimą paskatino visame pasaulyje, ne tik Baltarusijoje.
„Šiuo atžvilgiu Baltarusija nėra išskirtinė. Manau, rizikos Baltarusijai yra padidintos ta prasme, kad tai šalis, kuri yra labai priklausoma nuo vienos partnerės, su kuria ji yra bendroje Eurazijos ekonominėje sąjungoje.
Jai priklauso didžiausia užsienio skolos dalis. Baltarusijos biudžeto pajamų šaltiniai tampriai susieti su Rusijos energetikos žaliavomis. Problema yra labiau ne ekonominiuose indikatoriuose, o dvišalėje santykių dinamikoje“, – sakė L. Kojala.
Kaip žinia nuo 2018 metų Rusija palaipsniui mažina Baltarusijai taikomą naftos eksporto subsidiją, o iki 2025 metų jos apskritai turėtų nebelikti.
L. Kojala pastebėjo, kad naftos eksporto kainos yra svarbi Rusijos geopolitikos dalis.
„Tai svarstoma ne tik Baltarusijos, bet kitų šalių atžvilgiu. Tai ir dvišalių santykių dinamika, kuri per pastaruosius kelis metus buvo pakankamai sudėtinga.
Tai matėme praėjusių metų pabaigoje. Buvo ilgos ir sudėtingos diskusijos dėl sąjunginės valstybės tolesnio kūrimo proceso. Baltarusija rodė nenorą įgyvendinti sprendimus ta linkme, o iš Rusijos buvo siekis pademonstruoti, kad integracija yra didinama“, – priminė jis.
A. Izgorodinas sakė, kad dabartinė ekonominė situacija apriboja A. Lukašenkos manevrų laisvę.
„Ekonomika turi daug įtakos jo reitingui, populiarumui. Riaušės ekonomikos augimo tikrai nepaskatins“, – sakė jis.
Baltarusijos finansų ministerijos duomenimis, konsoliduoto valstybės biudžeto išlaidos 2020 metų pirmąjį pusmetį sudarė 30,3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Mokesčių pajamos 2020 metų pirmąjį pusmetį sudarė 83,7 proc. biudžeto pajamų, pajamos ne iš mokesčių – 14,9 proc., dar 1,4 proc. teko kitoms įplaukoms.
Pridėtinės vertės mokestis atnešė 33,4 proc. pajamų, gyventojų pajamų mokestis – 18 proc., mokesčiai iš užsienio ekonominės veiklos – 8,5 proc., pajamų ir pelno mokesčiai – 5,4 proc., akcizai – 7,9 proc., turto mokesčiai – 3,8 proc.
Švietimui išleista 18,9 proc. biudžeto, sveikatos apsaugai – 15,9 proc., kitoms išlaidoms teko 12 proc., nacionalinei ekonomikai – 11,5 proc., būstui – 7 proc., socialinei politikai – 6,8 proc., teisinei sistemai – 6,4 proc., valstybės skolos aptarnavimui – 6,3 proc., krašto apsaugai – 3,4 proc., kultūrai ir sportui – 3,1 proc.
Europos Sąjungą nepripažįsta rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje rezultatų. Šalyje tęsiasi protestai, kuriuose reikalaujama A. Lukašenkos palikti pareigas.
