„Pirmiausia, žemė buvo įasmeninta, personifikuota. Viskas, ko laukiama iš žemės yra derlius, derlingumas. Tai tarsi žemė, kuri gimdo, kaip ir žmogų tame mitiniame pasaulėvaizdyje. Žmogus gyvas viskuo, ką gimdo žemė. Taip pat ir su laidojimo tradicijomis. Dažnai senovėje laidojamas žmogus buvo suriečiamas kaip kūdikis gimdoje. Taigi kapas yra kaip žemės motinos įsčios ir laidojamam žmogui tarsi linkima prisikelti“, - apie Žemynos reikšmę senovės lietuvių pasaulėvaizdyje ir simbolinę žemės įtaką kalba D. Razauskas.

Virginijus Savukynas ir Kazimieras Starkevičius
Lietuvoje žemės ir žmogaus santykį buvo suardžiusi sovietinė okupacija, todėl dabar tradicijas reikia iš naujo gaivinti. Ministras K. Starkevičius tvirtina, kad Lietuvos istorijoje sunkiausiomis akimirkomis šalies ekonomiką visada ištempdavo būtent žemės ūkis.

„1930-1932 metais vyravo pasaulinė krizė, kaip ir dabar. Ūkininkai „ištraukė“ mūsų ekonomiką ir tais metais. Įsikūrė pieno, mėsos kooperatyvai, atsirado, kaip tada vadino, eksporto premijos. Tie, kas eksportuodavo savo bekonus į Angliją, gaudavo premiją, tai, ką dabar vadiname subsidijomis. Mėsos produktai tada buvo vienintelis mūsų valiutos šaltinis, o litas išsilaikė tvirtas. Taigi tos krizės metais mūsų kaimas buvo kaip pavyzdys“, - vaizdingą palyginimą pateikia K. Starkevičius.

Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kodėl dzūkų žemės Lenkijoje yra brangesnės nei Lietuvoje ir kaip reikėtų atgaivinti tradicines tarpukario ūkininkavimo tradicijas.

Apie žemę ir žemės ūkį – netradiciškai, tačiau praktiškai ir kartu simboliškai.

Laida „Įžvalgos“ sekmadienį – 16.45 val. per LRT.

Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.