aA
LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad šią vasarą Registrų centras tiesiog padovanojo lietuvišką mobilųjį elektroninį parašą privačiai estų bendrovei, tarp kurios akcininkų – didieji skandinaviški bankai. Tie patys bankai jau pranešė, kad nuo ateinančių metų rudens jų klientams nebegalios kodų kortelės, taigi, elektroninis parašas taps ypač aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Tik pinigai, kurie už prisijungimus iš bankų eidavo į Registrų centro, taigi, valstybės, kišenę, dabar atitenka estų bendrovei, o per ją – skandinavų bankams.
© DELFI / Andrius Ufartas

Valstybės įmonėje Registrų centre, pastaruoju metu atsidūrusioje dėmesio centre dėl bandymo „uždaryti“ neatlygintiną duomenų teikimą žiniasklaidai, vyksta ir daugiau keistų dalykų.

Šios vasaros pradžioje Registrų centras prarado apie 70 proc. jo teiktų sertifikatų mobiliajam parašui vartotojų – daugiau kaip 200 tūkst. klientų. Juos „nusinešė“ telekomunikacijų bendrovės, apsisprendusios naudotis ne Registrų centro, o Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ paslaugomis. Estai, kaip teigia operatoriai, pasiūlė saugesnius sertifikatus ir patikimesnius sprendimus.

Tačiau šį pokytį lydėjo virtinė keistų sutapimų, keliančių klausimų, ar Estijos bendrovė nerado Lietuvoje patikimų padėjėjų, užtikrinusių galimybes įsitvirtinti šioje itin perspektyvioje rinkoje.

Mat netrukus mobilusis elektroninis parašas Lietuvoje turėtų tapti labai paklausus. Didieji komerciniai šalies bankai jau pranešė, kad nuo kitų metų rudens elektroninės bankininkystės klientai dėl saugumo reikalavimų nebegalės naudoti kodų kortelių. Jiems teks rinktis kitus prisijungimo būdus, o moderniausiu iš jų vadinamas mobilusis parašas, kuriam naudoti tereikia įsigyti specialią telefono SIM kortelę – nereikia nei specialių kodų skaitytuvų, nei programų, įdiegiamų kompiuteriuose.

Metė šešėlį, paskui davė rekomendaciją

Du valstybės valdomi kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikavimo paslaugas teikiantys centrai – Registrų centras bei tuometė Gyventojų registrų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos – buvo įsteigti 2008 metais. Sertifikatus nuo 2005 m. teikė ir privati bendrovė Skaitmeninio sertifikavimo centras.

Tačiau sertifikatus mobiliajam parašui, kurį šią rinką prižiūrinti Ryšių reguliavimo tarnyba vadina sparčiausiai besiplečiančia paslauga, teikė tik Registrų centro Sertifikatų centras. Šiuos jo sertifikatus su SIM kortelėmis platino keturi mobiliojo ryšio operatoriai – „Teledema“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“.

Po 2016 m. rudenį įvykusių Seimo rinkimų pasikeitus Lietuvos valdžiai, situacija keistis pradėjo ir valstybės valdomame Registrų centre. Jau 2017 m. prabilta apie šioje įstaigoje galėjusias veikti neskaidrias schemas. Tų metų pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie galimus Registrų centro Sertifikatų centro vadovo Mindaugo Žaliuko ir Registrų centro tiekėjos bendrovės „EmeSolution“ steigėjo Dariaus Grigaliaus ryšius.

LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti slapčia darytą garso įrašą, iš kurio aiškėja, kaip šių metų rugsėjį naujasis Registrų centro vadovas, anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbęs Saulius Urbanavičius bando įtikinti M. Žaliuką išeiti iš darbo. Sertifikatų centro vadovui siūloma 6 mėnesių išeitinė kompensacija ir paaiškinama, kas jo lauks, jeigu nesutiks.

„Mes turime užduoti klausimus. Tada jūs pateiksite savo informaciją. Tada mes ieškosime atsakymų į tuos jūsų kitus klausimus. Tada vis tiek, žiūrėkite, tada, kaip sakoma, pajungsime dar kažką, kad galbūt tuos atsakymus gauti. Tada vis tiek bus kažkokie sprendimai iš mūsų pusės. Tada jūs su jais nesutiksite. Tada keliausime į teismą“, – darbuotojui dėsto S. Urbanavičius.

LRT Tyrimų skyriui naujasis Registrų centro vadas tikino „nespaudęs“ M. Žaliuko.

„Manau, tas pokalbis yra visiškai normalus, ir ten jokio spaudimo visiškai nebuvo daroma, ir galite paleisti viešai tą visą pokalbį. Ta prasme, tai visiškai normalu“, – tvirtino jis.

S. Urbanavičius taip pat pripažino, kad sutikusiam iš darbo pasitraukti M. Žaliukui jis pasirašė rekomendaciją.

„Rekomendacija tai vėlgi buvo šalių susitarimu, kaip minėjau. Ji buvo tokia, sakykime, neutrali, faktai pateikti, kiek jis dirbo Registrų centre, kad, ko gero, jau nelabai atsimenu, kad nuobaudų nebuvo. Ten pagrindo kreiptis kažkur į teisėsaugą, tikrai, ar atlikti kažkokius kitus veiksmus, tiek, kiek turime mes duomenų, nebuvo“, – kalbėjo S. Urbanavičius.

Pats M. Žaliukas įsitikinęs, kad atleisti jį iš pareigų siekiama galbūt planuojant, kad mobiliojo parašo sertifikavimo paslaugos Registrų centre apskritai nebeliks.

„Toks susidaro įspūdis, kad taip ir norima, jog nutiktų. Kad kažkada buvęs lyderis Registrų centras šioje srityje taptų tiesiog menkas žaidėjas, o galbūt vėliau savo veiklų ir atsisakytų“, – sakė jis LRT Tyrimų skyriui.

Valdybos sudarymas sukėlė abejonių

Tačiau praėjusiais metais būtent viešai išsakomais kaltinimais dėl galimų neskaidrių sprendimų buvo grindžiamas Vyriausybės nutarimas pakeisti Registrų centro pavaldumą – iš Teisingumo ministerijos globos perduoti įmonę Roko Masiulio vadovaujamai Susisiekimo ministerijai.

Ši ministerija Registrų centrą perėmė lygiai prieš metus – 2017 m. lapkričio 15 d. Vos po dienos viešai paskelbta, kad sudaryta nauja įmonės valdyba, į kurią paskirti trys Susisiekimo ministerijos atstovai bei du nepriklausomi nariai – informatikos inžinerijos mokslų daktarė Eglė Radvilė bei finansų ir bankininkystės ekspertas Egidijus Vaišvilas.

Jau vėliau kilo klausimas, kaip Susisiekimo ministerijai pavyko suburti valdybą vos per dieną, nors, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka, šis procesas, laikantis skaidrumo reikalavimų, turėtų trukti bent mėnesį. Šį klausimą iškėlusiam „Lietuvos rytui“ taip ir nepavyko gauti Susisiekimo ministerijos atsakymų, nei kokiais kriterijais remiantis buvo suformuota valdyba, nei kas rekomendavo nepriklausomus jos narius.

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė šiam dienraščiui tenurodė, kad sprendimai buvo priimti dėl Registrų centre „identifikuotos labai rimtos korupcinės rizikos“.

„Ginant valstybės interesą, laikantis teisės aktų reikalavimų, ministro įsakymu buvo nedelsiant suformuota veiksni ir profesionali Registrų centro valdyba, kartu buvo inicijuotos formalios atrankos procedūros dėl nepriklausomų narių atrankos ir paskyrimo į valdybą“, – „Lietuvos rytui“ sakė ministro patarėja.

Praradimus lydėjo sutapimai

Būtent tuo metu, kai darbą pradėjo naujoji Registrų centro valdyba, įmonei vadovaujant laikiniesiems direktoriams (S. Urbanavičius buvo paskirtas tik šių metų birželį), buvo priimti sprendimai, lydimi keistų sutapimų, po kurių Registrų centras neteko daugiau kaip 200 tūkst. mobiliojo parašo vartotojų.

Griūtis prasidėjo Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat valdomai Susisiekimo ministerijos, paskelbus, kad nuo 2005 m. veikusi privati bendrovė Skaitmeninio sertifikavimo centras nuo šių metų vasario 12 d. nebegalės išduoti kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų, įmonei neįrodžius, kad jos paslaugos atitinka keliamus saugumo reikalavimus. Vėliau, rūpinantis Skaitmeninio sertifikavimo centro klientų, tarp kurių buvo daugybė gydymo įstaigų, „Sodra“ bei kiti, patogumu, šis terminas pratęstas iki kovo mėn., o leidimas teikti sertifikatus galutinai panaikintas gegužės mėnesį.

Nors Skaitmeninio sertifikavimo centras ginčijo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą ir iki šiol bylinėjasi, jo klientai, Ryšių reguliavimo tarnybai paraginus rinktis naują paslaugos teikėją, plūstelėjo į Registrų centrą. Šis per savo tiekėją – jau minėtą bendrovę „EmeSolution“ – rezervavo papildomą el. parašo paslaugai reikalingos įrangos (USB laikmenų) kiekį.

Tačiau naujoji Registrų centro valdyba kovo 3 d. priėmė sprendimą dėl galimų neskaidrių pirkimų stabdyti sandorį su „EmeSolution“ ir rekomendavo Registrų centrui ieškoti alternatyvių tiekėjų, kurių, kaip paaiškėjo, tiesiog nėra. Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, kad šiuo metu Registrų centras turi dvi sutartis su bendrove „EmeSolution“, būtinas užtikrinant elektroninio parašo paslaugos teikimą, ir rinkoje aktyviai ieško galimybių užsitikrinti kokybišką ir konkurencingą šios paslaugos teikimą.

Tačiau tuo metu daliai vartotojų Registrų centro valdyba per įmonės atstovus spaudai iš karto pasiūlė „pigesnę ir lankstesnę“ alternatyvą – mobilųjį parašą. Tuo pačiu metu jau buvo žinoma, kad Registrų centro mobiliojo parašo sertifikatai dėl griežtinamų saugumo reikalavimų nuo liepos 1 d. nustos galioti. Dėl to Registrų centro paslaugų gavėjams – mobiliojo elektroninio parašo naudotojams – reikėjo pasikeisti SIM korteles ir taip gauti naujus kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus, atitinkančius jiems keliamus reikalavimus.

Būtent naujo pavyzdžio korteles, atitinkančias sugriežtintus reikalavimus, ligtoliniams Registrų centro sertifikatų platintojams pasiūlė tuo metu Lietuvoje pradėjusi veikti Estijos sertifikavimo bendrovė „SK ID Solutions“.

Pas estus perėjo bendrovės „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“, dalį klientų pervedė ir „Tele2“ – taip Registrų centras neteko daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų. Lietuvos valstybės įstaigoje liko tik „Teledemos“ ir dalis „Tele2“ klientų – iš viso 37 tūkst. vartotojų.

„Nuo šių metų vasaros ES įsigalioja nauji saugumo reikalavimai, kurie turi užtikrinti gerokai aukštesnį mobiliojo parašo saugumo lygį. Tam reikėjo naujo pavyzdžio kortelės. Mes tuo metu turėjome „SK ID Solutions“ pasiūlymą, kurie kūrė tą sprendimą, ir Registrų centro. Bendrai kalbant, atsakymas, kodėl mes pasirinkome „SK ID Solutions“, buvo labai paprastas: dėl to, kad patirtis su Registrų centro sprendimais buvo tokia, kad jie nesugebėjo užtikrinti kokybės už mums priimtiną kainą, kalbant apie naujos kartos sprendimą“, – LRT Tyrimų skyriui sakė „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Tačiau buvęs Registrų centro direktoriaus pavaduotojas, dabar Pasaulio banko konsultantas Arvydas Bagdonavičius kelia klausimą, ar ne per daug sutapimų nulėmė ryšių operatorių pasitraukimą į estų bendrovę.

„Tada, kai ateina kita kompanija ir užima šitą vietą, o kažkas tarsi specialiai „prilaiko“, kad Registrų centre tai nesivystytų, tai iš karto kelia įvairias sąmokslo teorijas, tam tikrus klausimus, kam reikėjo tai daryti“, – sakė jis LRT Tyrimų skyriui.

Akcininkai – skandinavų įmonės

Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ negalima būtų pavadinti nauja žaidėja Lietuvos rinkoje. Mobiliojo parašo sertifikavimo paslaugas per telekompaniją „Omnitel“ (dabar „Telia Lietuva“) ji Lietuvoje teikė 2005–2015 metais, tik vadinosi tada kitaip – „Sertifitseerimiskeskus“.

2016 m. pradžioje nutraukusi mobiliojo parašo sertifikavimo paslaugą – kaip teigiama, dėl to, kad nustojo galioti jos to meto saugumo reikalavimus atitinkantys sertifikatai, – Estijos bendrovė iš Lietuvos visiškai nepasitraukė.

Registrų centro direktorius S. Urbanavičius įsitikinęs, kad duris „SK ID Solutions“ sugrįžti atidarė ankstesnių šios valstybės įmonės vadovų sprendimai.

„Tarkime, dar 2017 m. dėl kol kas nesuprantamų priežasčių buvo sudaryta sutartis su ta pačia Estijos bendrove dėl duomenų teikimo išskirtinėmis sąlygomis – 4,5 karto sumažintomis kainomis. Kodėl sudaryti tokią sutartį, ypač išskirtinėmis sąlygomis, kodėl neatsižvelgti į Vyriausybės nutarimą, kur buvo aiškiai nustatytos kainos ir kitiems ūkio subjektams, kitiems dalyviams?“, –klausia jis.

Ankstesni Registrų centro vadovai teigia, kad duomenys Estijos bendrovei buvo parduodami kaip ir kitiems rinkos dalyviams, dirbantiems su klientų duomenų identifikavimu. O „SK ID Solutions“ būtent tuo metu Lietuvoje pristatė savo sukurtą „Smart ID“ klientų identifikavimo sprendimą, kurį dabar naudoja bankai SEB ir „Swedbank“.

Prie šio sprendimo tada siūlyta jungtis ir kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams. Tačiau jie atsisakė – kaip teigta, todėl, kad išsiaiškino, jog sistemą kūrė dviejų didžiausių bankų valdoma įmonė „SK ID Solutions“.

Kas yra šios Estijos bendrovės akcininkai? Po 25 proc. „SK ID Solutions“ akcijų valdo bankųSEB ir „Swedbank“ estiški padaliniai. Dar 50 proc. turi Švedijos ryšių bendrovės „Telia“ antrinė kompanija Estijoje.

Neigia palaikantis ryšius

Būtent bendrovėje „Telia“, tik jos lietuviškame padalinyje, kuris tuo metu vadinosi „Omnitel“, prieš dešimtmetį daugiau nei 10 metų dirbo dabartinis Registrų centro valdybos pirmininkas E. Vaišvilas, ėjęs Bendrųjų reikalų direktoriaus pareigas – taigi, buvęs vienas iš vadovų.

LRT Tyrimų skyriui E. Vaišvilas tvirtino, kad santykių su buvusiais kolegomis nepalaiko, tad ir tų pačių akcininkų valdomos „SK ID Solutions“ reikalais nesirūpina.

„Oi, klausykite, čia net neigti sunku. Aišku, nepadėjau. Pas mane etikos standartai vis dėlto aukščiau už viską“, – sakė jis.

Tačiau Registrų centro, „padovanojusio“ mobiliojo parašo klientus Estijos bendrovei, valdybos pirmininko manymu, rinkoje vietos užteks visiems.

„Tai mes nenorime riboti konkurencijos. Taip, mes manome, kad visi, kurie gali teikti sėkmingai paslaugą, ir turi teikti. Mes esame vieni iš rinkos dalyvių“, – argumentavo savo poziciją E. Vaišvilas.

Užnugario tarp Lietuvos atstovų neieškojęs tvirtino ir „SK ID Solutions“ vadovas Kalevas Pihlas.

„Mes pasamdėme teisės konsultantą, tačiau tai yra privati advokatų kontora, ir, mūsų žiniomis, neturi ryšių su jokiais valstybės pareigūnais“, – sakė jis.

E. Vaišvilą Registrų centro valdybos pirmininku paskyręs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, teigė labai abejojantis, ar ankstesni E. Vaišvilo santykiai su „Telia“ galėjo turėti įtakos dabartiniams sprendimams.

„Bendrovėje „Telia“ dirbo tūkstančiai žmonių“, – sakė jis.

Susisiekimo ministras taip pat aiškino, kad už mobiliojo parašo klientų praradimą atsakinga ankstesnė Registrų centro vadovybė. Esą visi sprendimai buvo padaryti iki naujosios valdybos darbo pradžios.

„Kai faktas įvyko, jau buvo vėlu ką nors taisyti. Taigi, naujoji vadovybė nieko pakeisti šitoje vietoje negalėjo. Bet šiuo metu atliekamas auditas, ir bus įvertinta, kas už tai atsakingas ir kas prie to prisidėjo“, – kalbėjo R. Masiulis.

Interesų turėjo verslas

Vis dėlto akivaizdu, kad Registrų centro iki šiol teikta mobiliojo parašo paslauga masino rinkos dalyvius.

Dar praėjusių metų pavasarį didžiąsias Lietuvos verslo įmones, taip pat ir bankus bei ryšių bendroves vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir jos prezidentas Valdas Sutkus kreipėsi į Registrų centrą tuo metu valdžiusią Teisingumo ministeriją bei Vyriausybę. Valstybės institucijoms buvo išsakyta pozicija, kad mobiliojo parašo sertifikavimo paslauga turėtų būti perduota privačiam verslui.

„Mes tą klausimą kėlėme, kad galbūt reikia perduoti rinkai šitą paslaugą. Mes sakome, kad komercines paslaugas reikia atiduoti verslui. O valstybės įmonės neturi siekti pelno, jeigu jos teikia monopolinę paslaugą“, – LRT Tyrimų skyriui sakė V. Sutkus.

Klausiamas, kas paskatino tuometį kreipimąsi, jis teigė, kad tą klausimą kėlė LVK nariai.

„Jie mato, kad tinkamai neveikia elektroninis parašas, kelia klausimą– kodėl. Taip pat yra IT įmonės, kurios mano, kad privatus verslas galėtų tą veiklą vykdyti, turi pajėgumų ir kompetencijų, ir tai atitinka mūsų, kaip organizacijos, požiūrį į verslo darymą ir valstybės vaidmenį verslo daryme“, – sakė LVK prezidentas.

Pasiteiravus, ar tarp kreipimosi iniciatorių galėjo būti ir bendrovės „Telia“, taip pat bankai SEB ir „Swedbank“, V. Sutkus to nepaneigė. „Aš dabar nebepamenu, ta prasme, kurios tai buvo konkrečios įmonės, bet sakau, tai tie visi, kurie turi santykį su šitų paslaugų teikimu“, – sakė jis.

Registrų centro vadovas S. Urbanavičius, paklaustas, ar nebandė aiškintis, ar, siekdama savo tikslų, bendrovė „SK ID Solutions“ nepasinaudojo savo akcininkų ryšiais, taip pat – Registrų centro darbuotojais, tvirtino, kad nuo Registrų centrui nuostolingų pokyčių „praėjo nemažai laiko“, todėl į šį klausimą atsakyti sunku.

„Kaip žinoma, atliekamas auditas Susisiekimo ministerijoje, kuris tikrai įvardins jau nustatytą žalą, ir, be abejo, po audito išvadų, manau, turės būti ir kitoms vertinimas – dėl žalos atlyginimo, dėl teisinės atsakomybės“, – aiškino jis.

Pinigai iškeliaus iš Lietuvos

Tačiau S. Urbanavičius pripažįsta, kad daugumai ryšio operatorių perėjus į estų bendrovę „SK ID Solutions“, ten nukeliaus ir pinigai, kurie anksčiau likdavo Lietuvoje.

„Iš vienos pusės, mums nesudaro labai didelių pajamų, reikšmingos dalies pajamų, lyginant su ta kita veikla, kurią vykdo Registrų centras, bet, aišku, reputacine prasme buvo labai didelė žala padaryta“, – sakė jis.

Registrų centras nurodo, kad pernai jo pajamos, gautos už elektroninio parašo paslaugos teikimą, siekė 190 tūkst. eurų. Per pirmus 10 šių metų mėnesius šios pajamos sudarė 110 tūkst. eurų, o kitais metais greičiausiai bus dar mažesnės, nes atiteks skandinaviškų bankų valdomai Estijos bendrovei.

Darbą Registrų centro Sertifikatų centre baigiantis M. Žaliukas teigia, kad iš Lietuvos per estišku tapusio lietuviškojo mobiliojo parašo operacijas gali iškeliauti kur kas didesni pinigai.

„Kaip pavyzdys – e. sveikatos paslauga, kurią teikia Registrų centras. Per metus maždaug yra atliekama apie 20 mln. transakcijų, tai yra, tiek išduodama elektroninių receptų ir uždedama laiko žymų ir elektroninių parašų. Taip valstybė sutaupo apie 800 tūkst. – 1 mln. eurų. Jeigu Registrų centras neteiktų tos paslaugos su savo elektroninio parašo priemonėmis, ją reikėtų pirkti, taigi, štai ta suma, kurią tektų iš valstybės biudžeto pakloti privačiai infrastruktūrai, tai yra, Estijos bendrovei ar kažkuriai kitai, kuri galbūt atsiras“, – sakė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slovėnija 10 proc. padidino minimalią algą (5)

Euro zonos šalies ekonomikai atsigaunant po 2013 m. krizės, Slovėnijos parlamentas ketvirtadienį...

Prancūzijos finansų ministras piktinasi „Ford“ sprendimu uždaryti gamyklą šalyje (3)

„Ford“ kitų metų rugpjūtį uždarys netoli Bordo esančią pavarų dėžių gamyklą,...

TVF: Argentinos ekonomikos programa rodo rezultatus

Argentinos ekonomikos programa, kuria mažinamos biudžeto išlaidos, rodo rezultatus stabilizuojant...

Kitokios šventės: Kūčių į restoraną su visa šeima, tradiciniai patiekalai – išsinešimui (82)

Dvylikos patiekalų vakarienė – iššūkis net ir patyrusiam šeimininkui. Šio Kalėdų...

ECB sumažinus augimo prognozes, Volstrito akcijų indeksai kyla

JAV akcijų indeksai ketvirtadienį šiek tiek pakilo po to, kai Europos centrinis bankas ( ECB )...

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (393)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (1)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems dvi vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (18)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (103)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (61)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (140)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Iš Europos – vieningas smūgis Rusijai (285)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai,...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1214)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (177)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...