Įmonė „Gazimpeksas“ – viena didesnių suskystintų naftos dujų (LPG) tiekėjų Lietuvoje. 98 proc. jų bendrovė atsiveža iš užsienio, o įmonės vadovas neslepia, kad dujas perka ir iš Rusijos.
„Nėra, kur nupirkti propano. Jei būtų, kur nupirkti kitur, tai, aišku, iš Rusijos mes nepirktume“, – sako „Gazimpekso“ įkūrėjas Jonas Šarkauskas.
Nutraukti sąsajų su Rusija nesiryžta ne tik ši lietuviška įmonė. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad visos Baltijos šalys, vykstant karui, supirko dvigubai daugiau rusiškų naftos dujų nei anksčiau, nors tuo pačiu metu griežtai smerkia Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Anot „Reuters“, rusiškų naftos dujų eksportas į Latviją išaugo kone 80 proc., į Estiją – 40 proc., į Lietuvą – beveik devynis kartus.
J. Šarakauskas skaičiuoja, kad 2021 m. 39 proc. „Gazimpekso“ tiektų suskystintų naftos dujų buvo rusiškos, pernai ši dalis išaugo iki 74 procentų.
Energetikos ministerija aiškina, kad nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kita valstybinė infrastruktūra rusiškų naftos produktų importui nenaudojama. Jei tokios dujos ir pasiekia mūsų šalį, tai jas įsiveža privatus verslas.
„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertinti kaip moralinis aspektas, ir tokių įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – komentuoja Energetikos ministerija.
Iš naftos išgaunamas rusiškas dujas verslas gali teisėtai įsivežti į Lietuvą ir jomis prekiauti, nes šiam produktui Europos Sąjungos sankcijos netaikomos.
„Kažkas Briuselyje, matyt, kažkaip skaičiavo ir ne viską įdėjo. Dabar tą klaidą taisome. Tie kiekiai nėra tokie, kad būtų labai didelė skylė, tačiau bet kokiu atveju ją reikia užkimšti“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai per 11 mėnesių rusiškų naftos dujų importas išaugo kone 9 tūkst. tonų – tai mažiau nei skelbia užsienio žiniasklaida.
Suskystintų naftos dujų galima rasti ir Lietuvoje, jas gamina bendrovė „Orlen Lietuva“. Mūsų šalyje pagamintas suskystintas naftos dujas perka ir degalinių tinklas „Circle K“. Tinklo atstovas sako, kad rusiškų dujų griežtai neperka.
„Ir sutartyse su tiekėjais esame numatę griežtas sankcijas, neapsiribojančias sutarčių nutraukimu, kad būtų užtikrinta, jog dujos, kuriomis prekiaujame, nebūtų rusiškos kilmės“, – sako Rokas Laurinavičius, „Circle K“ degalų kategorijos vadovas.
Tuo metu „Gazimpekso“ vadovas J. Šarkauskas tikina, kad lietuviškos suskystintos naftos dujos yra limituojamos, todėl ne visi gali jų gauti, be to, rusiškos dujos – dvigubai pigesnės.
LPG, arba suskystintos naftos dujos, daugiausia naudojamos automobiliuose su dujine įrangą, maisto ruošimui namuose ar net būstų šildymui. Pavyzdžiui, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas atkreipia dėmesį, kad tokios dujos centriniam šildymui naudojamos Molėtuose, kai kuriuose kituose miesteliuose.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva buvo viena pirmųjų atsisakiusių rusiškų gamtinių dujų, o naftos produktų importo draudimas įsigalios vasarį. Tačiau energetikos ministerija dar nežino, ar sankcijos apims ir suskystintas naftos dujas.
Čia galite pažiūrėti visą LNK reportažą:
