„Perskaičius pagrindinių partijų programas, yra vienijanti idėja – didesnę pridėtinę vertę kurianti ekonomika. Praktiškai visos partijos šią idėją iškelia kaip ateities gerovės pagrindą, iškelia tikslą transformuoti žemos pridėtinės vertės, žemų atlyginimų, žemos kvalifikacijos darbų (ekonomiką – ELTA) į aukštos pridėtinės vertės“, – žurnalistams antradienį sakė LLRI tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.
Pasak jos, aukštesnei pridėtinei vertei sukurti būtinos sąlygos yra verslo konkurencingumo gerinimas, maža biurokratija, nulinė arba minimali korupcija, išguitas nepotizmas, stabilūs įstatymai, puiki privačios nuosavybės apsauga.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar apmokestinamas reinvestuojamas pelnas, o tai trukdo gerinti konkurencingumą.
„Visu tuo konkuruojame su kitomis šalimis, ypač Latvija ir Estija ir bent jau mokesčių srityje atsiliekame dėl investicijų. Lietuva iki šiol apmokestina pelno mokesčiu (reinvestuojamą pelną – ELTA), ir čia su konkurencingumu atsiliekame“, – sakė G. Azguridienė.
Pasak LLRI tyrimų vadovės, šalyje reikalinga didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių skaičių.
„(Žmogui – ELTA) reikia galimybės nuolat mokytis, tobulėti, jam reikia, kad čia būtų įmonių, kurios atitiktų jo kvalifikaciją, o ne būtų viena įmonė, kuriai visi universitetai priruoš darbuotoją, ir tada jie konkuruos dėl tos vienos darbo vietos. Reikia daug aukštąją pridėtinę vertę kuriančių įmonių“, – sakė ekspertė.
Ji taip pat kritikavo pagalbos priemones dėl karantino padarinių nukentėjusiam verslui.
„Mokesčių atidėjimas buvo absoliučiai aiški, suprantama, logiška ir laiku vykdyta priemonė. Visos kitos priemonės buvo kritikuotinos: supriešino verslus, nuomininkus su nuomotojais. Tie, kurie iš geros valios davė nuolaidas, po to kompensacijų negavo“, – sakė G. Azguridienė.
Tuo metu LRRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas sakė, kad dabartinėje ekonominėje ir politinėje aplinkoje, kai yra atlaisvinta finansinė disciplina, kyla rizika, kad politikai priims netvarius sprendimus, kurie ilguoju laikotarpiu bus žalingi.
„Visų pirma, mes galime galvoti apie skolą. Čia akivaizdus dalykas, stipriai auganti skola šiandien yra arba didesni mokesčiai ateityje, po 5 ar 10 metų, arba ateityje mažesnė galimybė finansuoti biudžeto poreikius ir išlaidas“, – sakė V. Žukauskas.
„Tačiau ir be skolos yra kanalų, per kuriuos gali pasireikšti žala, – galimybė stipriai didinti tiek deficitą, tiek išlaidas, mažina bet kokį norą politikui vykdyti struktūrines reformas, kurios yra skaudžios šiandien, bet labai reikalingos ilguoju laikotarpiu“, – teigė ekspertas.
Seimo rinkimai šiemet vyks spalio 11 dieną.
