aA
Vertindama Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu sociologų atliktą Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė sakė, kad padėtis nesikeičia.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Padėtis nesikeičia, visą laiką svyruojame tarp ketverto ir šešeto“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė M. Vyšniauskaitė.

Ji pabrėžė, kad tokius pačius rezultatus rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai, analizuojantys tiek penkiolikmečių, tiek ir suaugusiųjų ekonominio raštingumo lygį. Visuomet mūsų šalies žinios yra prastesnės nei kitų tirtų šalių vidurkis.

M. Vyšniauskaitės teigimu, „situacija nesikeis, jei nesikeis švietimo sistema ir pats požiūris į pinigus ir kalbėjimą apie finansinius dalykus“.

Anot LLRI Švietimo centro vadovės, jos nenustebino, kad šalies gyventojai geriausiai išmano taupymo ir asmeninių finansų sritį, kadangi ji yra arčiausiai žmonių.

Vis dėlto, jos teigimu, ekonominis mąstymas ir bendras šioje srityje vykstančių procesų išmanymas kiekvienam yra būtinas.

„Mano nuomone, svarbiausia yra ne mokėti pasiskaičiuoti paprastąsias ar sudėtines palūkanas, bet iš tikrųjų suprasti pagrindinius principus, tai, kad iš viso yra toks dalykas kaip palūkanos. Formules, kaip jas skaičiuoti, juk visada galima susirasti, kadangi jos nuolat keičiasi“, - teigė M. Vyšniauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad nesvarbu, kokio amžiaus žmogus būtų, visada naudinga identifikuoti, kokių ekonominių žinių jam asmeniškai trūksta ir jomis pasidomėti.

ELTA primena, kad LBA atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje finansiškai išprususių žmonių yra 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai - vos 1 proc. Tyrimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad didžiausią nerimą kelia jaunų žmonių finansinis raštingumas.

Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkais atliktame tyrime buvo matuojamos 6 sritys: kaip sugebame įsivertinti finansinę padėtį, taupyti, investuoti, planuoti pensiją, suprasti finansinius ir ekonominius reiškinius, kitus finansinius produktus. Tyrime dalyvavo respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Pasak LBA prezidento Manto Zalatoriaus, lietuvių finansinės žinios šiuo metu yra vidutiniškos, tyrimo metu nustatytas finansinio raštingumo rodiklis Lietuvoje - 43 iš 100.

„Apie 70 proc. žmonių apie finansus išmano, tačiau kas labiausiai mums kelia nerimą - tai žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra tik apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kad pasaulyje 20-30 proc. žmonių yra finansiškai išprusę, tai Lietuvoje jų - tik 15 proc.“, - teigė M. Zalatorius.

LBA prezidento teigimu, finansinis išprusimas nepasiekiamas per metus - tai dešimtmečio perspektyvos tikslas.

„Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus į priekį mums yra neatrasta žemė. Suvokiama, kad negalima išleisti daugiau nei uždirbama, tačiau tai nereiškia, kad taip ir elgiamės“, - sakė M. Zalatorius.

Pasak sociologo „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, situaciją pagelbėtų geresnis finansinis švietimas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(7 žmonės įvertino)
4.2857
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (266)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

„Boeing“ žada „737 MAX“ lėktuvų įrangos atnaujinimus (1)

„Boeing“ šią savaitę supažindins daugiau kaip 200 viso pasaulio oro linijų pilotų, technikos...

Uosto valdybos pirmininkas: abejojame, ar Vaitkus gali būti nešališkas (10)

Klaipėdos uosto valdyba suabejojo, ar į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas uosto vadovas Arvydas...

Norvegijos IT bendrovė dvigubins darbuotojų skaičių Klaipėdoje (2)

2006 m. Klaipėda pasitiko norvegų bendrovę „Omega“, kuriančią projektų valdymo programinę...

Lietuvos pašto rinka ketvirtąjį ketvirtį augo penktadaliu iki 51 mln. eurų (6)

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka praėjusių metų paskutinį ketvirtį siekė 51,15 mln. eurų –...

Top naujienos

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (312)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (2)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (144)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (266)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (99)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...

Ne bomba, o logiška „Spurs“ išvada: Motiejūnas – NBA krepšininkas, kurio talentas niekur nedingo (38)

Baltijos sesės Lietuva ir Latvija jau konkuruoja ne tik dėl investuotojų, bet ir dėl savo eksporto...

Mače su serbais traumą patyrė Ronaldo, Ukraina paskutinę minutę išsigelbėjo Liuksemburge (1)

Europos futbolo čempionate B grupėje, kurioje varžosi ir Lietuva, pirmadienį vakare buvo...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (22)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Kosmetikos pristatyme dalyvavusios garsios moterys pasidalino plaukų priežiūros receptais (19)

Pirmadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo pristatyta lietuviška plaukų priežiūros kosmetika...