„Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas dar nėra sumedžiota ir ko dar neturime. Net pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės, taip pat ir Seimo, kokį solidarumo mokestį pasirinks Vyriausybė ir kokį galutinai pateiks Seimui“, – antradienį Seime žurnalistams teigė M. Lingė.
„Neigiamas procesas, kada yra priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai su kitais lūkesčiais. Jeigu pradėtume skaičiuoti, kokia dalimi buvo sumokėtos palūkanos (...), tai gal kažkas pajaus savo didelį nuopelną ir ieškos būdų, kaip pasidalinti ir kaip gauti naudos. Tai tos fantazijos gali būti pačios įvairiausios, bet Vyriausybės siūlomas kelias, kad ne bet kokioms priemonėms (pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą) galima naudoti tokia forma pateikiamą solidarumo įnašą“, – akcentavo jis.
Konservatorius pažymėjo, kad bankų pelnai, palankios sąlygos yra susidariusios dėl karo sukeltų pasekmių ir jų šalinimo, tad sprendimai taip pat turėtų būti orientuoti į karinį atgrasymą.
„Jis (bankų solidarumo įnašas – ELTA) neina tokia tvarka, kaip kiti mokestiniai įstatymai, kada reikia ir tam tikro laiko įsigaliojimo (...), visas šis procesas leistinas tik ypatingoms reikmėms ir sąlygoms. Sąlygos atsiradusios dėl karo sukeltų pasekmių ir jų šalinimo, tai ir sprendimai turėtų būti orientuoti į tas grėsmes, dėl kurių turime ypatingas sąlygas“, – sakė politikas.
M. Lingė tikina, kad bankų solidarumo įnašo priemonė yra labai aiški, o alternatyvūs siūlymai yra priešinantys visuomenę.
„(...) Priemonė yra labai aiški, konkreti ir baigtinė. O visi kiti (siūlymai – ELTA), kurie nukreipti pasidalinti ar per didesnes pensijas, ar per įvairias privilegijas (GPM lengvata šiuo atveju yra privilegija tam tikrai grupei), tai būtų tam tikras visuomenės priešinimas“, – aiškino parlamentaras.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas, paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
