Laidoje „Delfi tema“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys pateikė savo nuomonę dėl investicinės sąskaitos, visuotinio nekilnojamojo turto, automobilių taršos mokesčių.

Pašnekovas teigė, kad dėl Finansų ministerijos parengto ir koalicijos partneriams jau pristato mokestinių pakeitimų paketo yra „įvairių jautrių momentų“.

„Yra ir laiko iššūkis“, – priminė jis.

Reikia moderavimo

Prieš tai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovavęs M. Lingė sakė, kad jo skyrimą Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku galėjo lemti ir gebėjimas apskritai organizuoti komitetų darbą.

„Politikoje yra tokių aplinkybių, kada gyvenimas pasisuka įvairiai, neprojektuojant tokių pokyčių. Socialinė sritis – artimesnė išsilavinimui, tačiau ta patirtis, kurią kaupiau dirbdamas Prezidentūroje 13 metų, tai buvo vidaus politikos klausimai, kur pakliūdavo pats įvairiausias temų ratas.

Komitetai turi bendrus darbo organizavimo principus – užtikrinti sklandų darbą. BFK išsiskiria tuo, kad turi kaip papildomas apsvarstyti daugiausiai kitų ministerijų atneštų projektų, pateikti išvadas laiku, kad pagrindiniai komitetai galėtų svarstyti. Tai labai daug organizacinio darbo, užtikrinti, kad nuomonės būtų išklausytos, sprendimai priimti.

Į išreikštą pasitikėjimą pirmiausiai žiūriu kaip į kreditavimą vadybinei veiklai, kuri leistų ir gana sunkiomis aplinkybėmis dirbti. Dauguma paprastai neturi prabangos įjungti buldozerio, techniškai užtikrinti vien daugumos balsais sprendimų.

Yra nemažai komitetų, kurie balansuoja pusė per pusę, taip ir BFK, taip ir SRDK. Dažnai ypač sunkesni sprendimai priimami, kai lemdavo pirmininko balsas. Reikia politinio moderavimo, svarbu telkti politinę paramą.

Jei kalbėsime apie mokestinius pokyčius, suprantame, kad turime matyti ne vien tik ekonominę dalį, bet ir galimybę telkti paramą, įtikinti visuomenės grupes, politikus iš opozicinių partijų, kad sulaukti kiek įmanoma platesnio palaikymo“, – sakė jis.

Pašnekovas sutiko, kad BFK vadovaujant Mykolui Majauskui, komitete būdavo ir alternatyvios Vyriausybei darbotvarkės.

„Kartais norėdavosi ir sistematiškesnio požiūrio kampo, ne po vieną detales traukti iš sistemos ir jas bandyti keisti. Suprantame, kad iniciatyvos nebuvo gniaužiamos, buvo erdvės veikti politinei laikysenai, kurią buvęs pirmininkas rodė.

Čia yra komandinis darbas – politikoje tai labai svarbu. Kai pradėjo labiau ryškėti takoskyros su Vyriausybės politika, siūlymais – už ką ji pati atsakinga biudžeto formavime“, – sakė jis.

M. Lingė pakomentavo kai kurias M. Majausko iniciatyvas.

„Dėl įmonių transporto nebuvo dirbama tik tiek, kiek matėme komiteto lygyje. Buvo žingsniai daromi ir įgyvendinančių institucijų, Valstybinė mokesčių inspekcija anksčiau prašė bendresnių deklaracijų, jos nebuvo detalizuotos, tai dabar nuo kitų metų atsiras labai aiškios eilutės, kur turės būti deklaruojama ir renkama ta informacija. Bus matoma aiškesnė apskaita, tai prisidės prie pokyčio be kažkokių kitų intervencijų.

Advokatai, notarai – svarbios visuomenės grupės, bet tai iš paveikslo ištraukta mozaikos detalė. Kalbame apie individualios veiklos sritį, kur apmokestinimas ir reguliavimas išėmus tam tikras profesijų grupes, kur jos gal ir turi pagrindo, bet nematant viso paveikslo, sistematiškumas yra pažeidžiamas.

Iniciatyva subrandinti mokestines pertvarkas – kad ir tų individualios veiklos dirbančių asmenų rate – pirmiausia turėtų subręsti Vyriausybėje, ten, kur ir turi bręsti, nes tai labai rimti sisteminiai pokyčiai, o ne atskirai traukant pribėgomis.

Juolab, kad buvo diskutuojama ministerijos darbo grupėje, tam tikri pakeitimai yra projektuojami, kurie šiuo metu yra pristatyti koalicijos partneriams. Laukiama politinio sutarimo, dėl kurių pasiūlymų iš Finansų ministerijos bus galima rasti sutarimą ir teikti pavasario sesijoje. Neatmesčiau, kad ir šioje srityje gali atsirasti iniciatyvos.

Diskusijos dėl pasiūlymų vyksta, yra pateiktas paketas. Kol neturime vieningo matymo, traukti iš to paties paketo razinas nebūtų tikslinga. Juolab, kad nesame aiškiai sutarę ir apsisprendę. Bus dar ne vienas pasikalbėjimas prieš pristatant visuomenei.

Yra įvairių jautrių momentų. Tai yra ir laiko iššūkis, abejonė, kad pereiname į kitą kadencijos ciklą, kas paprasti politikoje rodo, kad pagrindinės reformos sulaukia daugiau sėkmės įgyvendinimui tada, kai jos įgyvendinamos pirmajame cikle“, – sakė jis.

Mindaugas Lingė

NT, aplinkosauginiai mokesčiai

M. Lingė pasisakė dėl kai kurių Finansų ministerijos darbo grupėje aptartų mokestinių pasiūlymų. Kalbant apie investicinę sąskaitą, pašnekovas sutiko, kad ji gali atrodyti patraukliai.

„Kai žmonės galėtų investuoti, išvengiant mokestinių klausimų, kauptų senatvei, jei neišiminėtų lėšų. Tai ir skatinanti taupyti priemonė, kelianti finansinį raštingumą, kas irgi yra svarbūs elementai.

Tačiau turime matyti bendrą mokestinį paketą. Yra jau egzistuojančios priemonės – tie patys pensijų fondai, pakopos, kur yra ir atskiros lengvatos. Suprantame, kad jei kažkur yra kuriama mokestinė paskata, ji turi atrasti ir balansą kitoje pusėje, kuo tai bus padengiama.

Už pačią priemonę kaip tokią – ji galėtų tapti pavasario sesijos darbotvarkės dalimi, manyčiau, kad yra kuriamas pagrindas gerai krypčiai diskutuoti, o koks bus pasirinktas modelis, kaip svarstyklės bus subalansuotos – turi būti ne tik dosnioji pusė, kai kuriame papildomas lengvatas“, – sakė jis.

Kalbant apie NT mokestį, BFK pirmininkas pastebėjo, kad dėl jo jau neblogai pasistūmėta.

„Tai ir RRF kontekste svarbūs sprendimai, tam tikri įsipareigojimai. Juolab, kad yra su visuomene derintas ir patobulintas projektas. Norėtųsi, kad jis sulauktų pateikimo, pirminių diskusijų.

Suprantame, kad tiek NT, tiek aplinkosauginiai mokesčiai yra laikomi mažesnę žalą ekonomikai darančiais. Apie tai kalbėjome ir Vyriausybės programoje, kad tokios kryptys turėtų būti prioritetinėmis.

Juolab, kad jos tikslinės – mokestis ne dėl mokesčio. Kalbant apie savivaldybių infrastruktūrai reikalingą bazę, galima investuoti per mokesčių pavidalą, joms atsirastų galimybė, NT mokestis taptų jų papildomomis pajamomis, motyvacija stengtis, kad žmonės pajustų naudą“, – sakė jis.

Tuo metu dėl Aplinkos ministerijos vieną kartą jau teikto automobilių taršos mokesčio M. Lingė buvo skeptiškesnis.

„Vargu bau, ar tokia forma, kurią turėjome pateikimą, kuris nepavyko – kad būtų grįžtama, aš abejočiau dėl automobilių taršos mokesčio. Bet Seime yra pateikti Akcizų įstatymo pakeitimai, kurie dabar svarstomi komitetuose. Yra skirtingi tarifai tam tikroms degalų rūšims.

Nežinia, kaip tos diskusijos pasibaigs, bet tai yra viena iš tų formų, kur su egzistuojančia priemone galima reguliuoti taršos klausimą“, – sakė jis.

Edgaras Savickas, Mindaugas Lingė

Kad nebūtų kracho

M. Lingė taip pat pastebėjo, kad nors šiuo metu recesija Lietuvos ekonomikai 2023 metais neprognozuojama, „visko gali būti“.

„Kalbant apie nežinomuosius ir juodesnius scenarijus, visko gali būti. Kažkokie specialūs planai... Mes turime instrumentus, kurie yra paruošti, jei gali būti aktyvuoti, kada matome, kad jau yra sudėtinga.

Valstybė užtikrina pagalbą. Pavyzdžiui, padidėjus bankrotų skaičiui, ką mes darome su žmonėmis, su įmonėmis, kokios pagalbos, kokie procesai vyksta tuo metu – kad nebūtų neprognozuojamo kracho.

Fondai buvo kaupiami ir veikia. Ta pati „Sodros“ sistema ir rezervai. Sako, kad dabar sukaupė tokį rezervą, jog tik kaupiame, bet nieko iš jo nebeimame. Tačiau būtent tokiems atvejams ir ruošiamasi. Atėjus dienai X, kad būtų galima panaudoti ir nebūtų įtampos, streso“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)