JK ir ES derybininkai iki šiol viešai dar net nepateikė susitarimo, kokie dvišaliai santykiai egzistuos nuo sausio 1 dienos – susitarimą dar turės ratifikuoti visų ES šalių parlamentai. O sustabdyti ar atidėti „Brexit“ teisinių galimybių praktiškai nėra.
„Nepriklausomai nuo derybų baigties, vis tiek aišku, kad JK nebebus bendroje rinkoje, čia yra faktas. Ir tai suponuoja, kad atsiranda pasienio tikrinimas, visos procedūros, kaip ir prekiaujant su trečia šalimi, taip pat sustoja laisvas asmenų judėjimas“, – sako Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius
Jis įspėja, kad vis dar galimi keli scenarijai, tačiau jau dabar aišku, kad dalis pokyčių neišvengiami.
Praradimų patirs lietuvių pirkėjai, turistai vykstantys į JK, emigrantai, studentai, verslas ir apskritai ekonomika.
Pirkėjams internetu: muitinės patikra ir PVM, prekių vėlavimas
Pirkėjams, kurie naudojasi Jungtinės Karalystės „Amazon.co.uk“ ar kitomis elektroninėmis parduotuvėmis, jau dabar gali tekti ieškoti kitų alternatyvų, kadangi nuo sausio 1 dienos iš JK atkeliavusioms prekėms muitinėje bus taikomos tokios pačios procedūros, kaip ir iš JAV, Kinijos, ar kitų trečiųjų valstybių. Kalėdiniai išpardavimai gali gerokai pabrangti, jei prekės pavėluos ir atkeliaus sausį.
Prekių užsakymo data nieko nekeis – svarbu yra pristatymo, arba, kada kirsta ES siena, data, patvirtina Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis.
„Jeigu prekės bus pristatytos iki 2020 m. gruodžio 31 d., suprantama, kad viskas bus taip pat kaip ir JK esant ES valstybe nare. Tačiau jeigu prekės bus pristatytos 2021 m. sausio 1 d. ar vėliau, t. y., pasibaigus JK išstojimo iš ES sutartyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, jas įvežti neatliekant muitinės formalumų bus galima tik tada, jeigu prekių gabenimas į ES bus pradėtas dar iki pereinamojo laikotarpio pabaigos t. y. vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d.“, – sako Š. Avižienis ir papildo, kad šiai išlygai bus reikalingi įrodymai.
Jis vardija, kad papildomas 21 proc. PVM tarifas, kai prekė įsigyta e. parduotuvėje, taikomas nuo 22 Eur prekės vertės, įskaitant ir siuntimo išlaidas. O muitai siuntose gabenamoms prekėms taikomi, kai siuntos vertė viršija 150 eurų. Paprastai dar tenka pasinaudoti ir muitinės tarpininkų paslaugomis ir susimokėti už papildomas jų paslaugas. Importo muitų tarifai po „Brexit“ atsiras muitinės duomenų bazėje LITAR.
„Jau kelinti metai iš eilės JK yra ketvirta pagal populiarumą importo rinka. 2019 m. iš JK atkeliaujančios siuntos sudarė apie 5 proc. viso importo, 2020 m. šis procentas kiek didesnis ir sudaro apie 7 proc. Siuntų srautas yra stabilus“, – sako Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba. Palyginimui, iš Kinijos siuntos sudaro 70 proc. viso kiekio.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos (URM) viceministras papildomai įspėja, kad vėlavimai yra labiau nei tikėtini.
„Pirmiausias dalykas, ką norime įspėti – iš visų logistikos kompanijų ateina signalų, kad jeigu prekes užsisakome gruodžio antroje pusėje, ir tikimasi sulaukti jau sausio mėnesį, tai reikia žinoti, kad pristatymas gali stipriai vėluoti. Atsiras pasienio patikros, potencialiai sulėtės transporto kirtimas per sieną ir prekės gali būti pristatytos vėliau“, – sako A. Zananavičius.
Jis įsitikinęs, kad dėl „Brexit“ prekyba su JK sumažės drastiškai: „Bet kuriuo atveju, daug labiau apsimokės, vien dėl paprastesnių procedūrų, pirkti iš ES registruotų internetinių parduotuvių.“
Įsigijus prekę iš Didžiosios Britanijos nebeveiks ir Europinė vartotojų teisių apsauga – savo teisių teks ieškoti JK institucijose, gali keistis garantinio aptarnavimo ir pan. sąlygos. JK prekybininkai nuo sausio turės galimybę užsieniečiams nurodyti ir taikyti kainas be muito.
Keliautojams: pasas, draudimas, brangesnis ryšys, ribojimai įsivežti gyvūnus
URM viceministras rekomenduoja vykstant į Jungtinę Karalystę turėti pasą.
„Kol kas neturime tokio vienareikšmiško patvirtinimo, kad asmens tapatybės kortelės galios. Svarbu ir tai, kad nuo sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje be vizos nebus galima išbūti ilgiau nei 6 mėnesius per metus“, – sako A. Zananavičius.
JK Vyriausybės puslapyje nurodoma, kad Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) galios iki 2020-ųjų pabaigos, kaip bus po to – jokios informacijos. Tačiau patikinama, kad tai nėra alternatyva kelionių draudimui, mat ESDK padengia ne viską. Po sausio pirmos apskritai gali tekti kliautis vien kelionių draudimu, arba suteiktas gydymo paslaugas apmokėti iš savo kišenės.
„Apsidrauskite tinkamu kelionių draudimu, kuris apima sveikatos apsaugą, prieš keliaudami į JK. Jums teks susimokėti už Nacionalinės sveikatos sistemos paslaugas, jei neturėsite tinkamo draudimo“, – rašoma specialiame JK Vyriausybės gide.
Mobiliojo ryšio tarifai, taip pat, tikėtina, kad gali keistis – šiuo metu jie reguliuojami visoje ES, tai leido reikšmingai sumažinti kainas. Keliaujant į trečiąsias valstybes, tarptinklinio ryšio tarifai išlieka didesni. JK Vyriausybė rašo, kad nemokamas tarptinklinis ryšys gali baigtis.
Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai patikina, kad bent kol kas įkainiai nesikeis.„Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas patikino, kad sausio 1-ąją dar galios tokie patys tarptinklinio ryšio tarifai, tačiau nėra aišku, kaip jie keisis ateityje.
„Lietuvos gyventojams itin svarbus ryšys su Jungtine Karalyste, tad norime nuraminti klientus, jog ir nuo naujų metų keliaujant po šią šalį klientams ir toliau taikysime ES šalyse įprastus tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus – nei SMS žinutės, nei skambučiai, nei duomenų perdavimas vartotojams nekainuos brangiau“, – sako ir „Bitės“ generalinis direktorius Pranas Kuisys ir paaiškina, kad „Bitė Lietuva“ turi fizines jungtis su visais JK veikiančiais mobilaus ryšio operatoriais: „Everything everywhere“, „Vodafone“, „Telefonica“ ir „3“.
Keliaujant į Didžiąją Britaniją teks prisitaikyti prie kitų reikalavimų, kurie taikomi ir keliaujant į kitas trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, gali tapti itin sudėtinga keliauti su augintiniu, jei nebus atskiro susitarimo, jis privalės atitikti reikalavimus, tarp jų – skiepai, ženklinimas mikroschema, tyrimai nuo pasiutligės, karantinas, sveikatos sertifikatas ar pan.
„Susisiekite su savo veterinaru bent prieš 4 mėnesius, prieš keliaudami, kad įsitikintumėte, ar jūsų augintinis ar šuo pagalbininkas galės keliauti į JK“, – rašoma keliautojams skirtoje svetainėje.
Panaši situacija ir vežantis augintinį iš JK į Lietuvą ar kitą ES šalį – tuo atveju reikės atitikti jau ES reikalavimus.
Gali tekti priprasti ir prie griežtesnių pasienio patikrų, kad nebūtų įvežti neleistini maisto produktai, gyvūnai ar draustinos medžiagos. Pvz., šiuo metu ES piliečiams gana laisvai leidžiama į JK atsivežti mėsos, daržovių ar vaisių. Kitąmet kai kurias lauktuves gali tekti deklaruoti, arba jos gali būti apskritai neįleistos. Nebebus galima laisvai gabenti saugomų gyvūnų ar augalų. Griežčiau gali būti reguliuojama, kiek grynųjų leidžiama įsivežti nedeklaruojant.
Vairuojant automobilį šiuo metu keliautojams nereikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, nurodoma JK Vyriausybės puslapyje. Tačiau važiuojant nuosavu automobiliu į JK po sausio 1 dienos siūloma išsiimti tarptautinio draudimo „žaliąją kortelę“ – to šiuo metu nereikalaujama ir pakanka įrodyti, kad turimas draudimas savoje šalyje.
Emigrantai turi suskubti registruotis, nuo sausio naujiems darbuotojams – vizos
URM atstovas patikina, kad lietuvių darbuotojams situacija Jungtinėje Karalystėje jau yra gana aiški – yra pusės metų terminas kitąmet registruotis.
„Tie, kurie šiuo metu dirba JK, jų tolimesnės teisės ir statusas bus apsaugoti, tačiau jie turi iki kitų metų birželio 30 dienos užsiregistruoti JK institucijose ir gauti laikino arba nuolatinio gyventojo statusą“, – paaiškina A. Zananavičius.
„Jei esate ES pilietis, jūs ir jūsų šeima gali pateikti prašymą pagal ES nuolatinio gyventojo statuso programą, kad galėtumėte toliau gyventi JK po 2021 m. birželio 30 d. Jei jūsų prašymas bus patvirtintas, gausite nuolatinio arba nenuolatinio gyventojo statusą“, – žada JK Vyriausybė.
Tačiau verta paskubėti susitvarkyti procedūras, kadangi nuo to priklausys, koks statusas bus suteikiamas – o jei nepavyktų pasiekti JK ir ES susitarimo, neliktų ir pusmečio termino. Puslapyje nurodoma, kad priklausomai nuo to, kada bus pateiktas prašymas, priklausys, koks statusas bus suteikiamas. Pvz., jei JK išstos be susitarimo, terminas bus gruodžio 31 d.
Nuolatinio gyventojo statusas dažniausiai suteikiamas tiems, kurie JK gyveno penkerius metus. Nenuolatinio gyventojo statusas turi terminą – 5 metai.
Po sausio 1-osios važiuoti dirbti į Jungtinę Karalystę taps gerokai sudėtingiau.
„Kas planuoja atvykti jau po sausio pirmosios – tai reikės gauti darbo vizą ir atitikti kvalifikacijos, anglų kalbos mokėjimo, būsimojo atlyginimo dydžio ir kitus reikalavimus. Kitaip tariant, kiekvienas prašymas bus svarstomas individualiai. Turime signalą, kad naujų vizų aplikacijų sistema turėtų pradėti veikti nuo gruodžio 1 d. – tiems, kurie planuoja atvykti kitais metais“, – sako URM viceministras A. Zananavičius.
Planuojantiems studijuoti – prastos žinios
Ilgą laiką JK universitetai buvo patrauklūs dėl puikios studijų kokybės ir palankios valstybės finansavimo schemos. Ir tai, tikėtina, keisis.
„Universitetai, kiek tekę girdėti, skelbia, kad nuo 2021-ųjų mokslo metų ES piliečiai bus prilyginti trečiųjų šalių piliečiams. Tai vėlgi, jei nebus kažkokio specialaus susitarimo tarp ES ir JK, vizą studijoms nebus sunku gauti, bet bus sunku apsimokėti stipriai padidėjusius kaštus“, – sako A. Zananavičius.
Jis įsitikinęs, kad ir studentų srautas į JK mažės, tai šalies švietimo verslui padarys neigiamą poveikį, europiečiams neliks paskatų studijuoti.
„Bet pasižiūrėsime, kokie dar bus sektoriniai susitarimai. Man atrodo, kad vis tiek po sausio kažkoks prablaivėjimas atsiras, sumažės tų raudonų linijų, pašvelnės retorika ir ko gero, iš lėto prasidės derybos dėl įvairių sektorinių sutarčių“, – viliasi viceministras.
Verslui – didžiausias krūvis
A. Zananavičius apgailestauja, kad sausio 1-ąją verslo laukia šaltas dušas.
„Mes visi prabudę sausio 1-ąją suvoksime, kad yra nepaprastai didelis skirtumas tarp laisvos rinkos ir laisvos prekybos sutarties. Ir nesvarbu, kad yra ar nėra muitai. Esmė, kad bendrojoje rinkoje nėra procedūrų, kurios taikomos tarptautinei prekybai. Iki šiol su JK buvo prekiaujama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip su kitu Lietuvos rajonu, labai panašiai. Nuo sausio 1 d. atsiranda siena, per kurią turi keliauti prekių, už apytikriai 600 mlrd. eurų. 40 metų ta siena buvo išmontuota, ir dabar infrastruktūra nėra paruošta visam srautui“, – sako viceministras.
Pasak jo, iki šiol nėra galimybių aiškiai apibrėžti, kaip klostysis prekyba ir kiti verslo santykiai, kadangi nėra pasiekto susitarimo.
„Pirmas dalykas, ką reikia įvertinti – tai finansinius ir laiko kaštus. Sausį apskritai, kol pradės veikti visos procedūros muitinėje, net ir didžiausi optimistai tikisi, kad bus kamščiai ir užlaikymai. Kažkam teks peržiūrėti pristatymų terminus, peržiūrėti logistikos grandines, ar net persiderėti kontraktus, kad nebūtų baudų dėl nuo įmonės nepriklausančių dalykų. Tada atsiranda pluoštas sertifikatų. Labai gaila, bet nežinom detalių, kaip atrodys sanitarinis ir fitosanitarinis reguliavimas“, – vardija A. Zananavičius.
Norint ilgesniam laikui į JK deleguoti darbuotojus, reikės atlikti būtinas imigracijos procedūras – net jei nereikia standartinės darbo vizos, yra daug kitų reikalavimų
„Nėra taip, kad sugalvojai, ir nusiuntei, reikės atlikti procedūras su JK imigracija. Šituos papildomus biurokratinius trukdžius reikia įvertinti, nes laiko ir išlaidų sąnaudos padidės“, – sako A. Zananavičius.
Galimi trys „Brexit“ scenarijai
A. Zananavičius paaiškina, kad šiuo metu britų ir ES derybininkai teberuošia galutinį susitarimą.
„Kada mes tikimės atsakymo – tai arba šią savaitę, arba, greičiausiai, vis tiek iki gruodžio 1 d. Nes susitarimą reikia ratifikuoti. Čia jau apskritai jau beprecedentis laikotarpis susitarimo ratifikavimui – 1 mėnuo yra labai labai mažai“, – sako A. Zananavičius.
Priklausomai nuo to, koks susitarimas bus pasiektas, ar nebus pasiektas, priklausys, ir neigiamas pobūdis ekonomikai.
„Dabar derybininkai tebedirba vadinamame tunelyje, kur abi komandos užsidariusios ir net neinformuoja į išorę apie tarpinius rezultatus. Tai reiškia, nėra labai didelio aiškumo, kurioje vietoje derybos yra. Dar situaciją komplikuoja koronavirusas, nes neseniai vienam iš derybininkų susirgus, likusieji turėjo karantinuotis ir dabar derybos vyksta nuotoliniu būdu. Galutiniame derybų etape, aišku, neoptimalu, bet tokia yra realybė“, – kalba A. Zananavičius.
Jis vardija tris galimus scenarijus. Pirmasis, optimistiškiausias – per gruodį pavyks pasiekti ir ratifikuoti susitarimą, įsigalios laisvos prekybos sutartis, ir muitai nebūtų taikomi, prekyba vyktų kaip su trečiąja šalimi.
„Antras scenarijus yra, kad susitarimas pasiekiamas, bet nespėjame ratifikuoti – tada galimas laikinasis taikymas, kurį buvome pritaikę prekybos sutarčiai su Kanada. Sutartis taikoma, o ratifikavimas įvyksta vėliau“, – sako A. Zananavičius.
Trečiasis scenarijus – jei derybos nepavyksta ir susitarimas nepasiekiamas.
„Tada pradedama prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Čia pats liūdniausias variantas. Ne tik dėl to, kad atsirastų vadinamieji konvenciniai muitai. Kaip žinia, sutartyje dėl būsimųjų santykių kalbama apie tokius dalykus, kaip teisėsaugos bendradarbiavimas, socialinių išmokų koordinavimas, ir daug kitų dalykų“, – paaiškina A. Zananavičius.
Jis tikisi, kad vienoks ar kitoks susitarimas bus pasiektas, kadangi nei viena pusė nenori papildomos žalos. Jis tikisi, kad bus sutarta dėl laisvos prekybos sutarties su nuliniais muitų tarifais.
Nereikėtų turėti daug vilčių, kad „Brexit“ dar būtų nukeltas.
„Nebeišeina net pratęsti pereinamojo laikotarpio. Aišku, visko būna gyvenime, bet teisiškai tai praktiškai neįmanoma“, – apibendrino A. Zananavičius.
Dėl ko ES ir JK vis dar derasi?
Viceministras paaiškina, kad derybose yra trys didelės sritys, dėl kurių bandoma surasti bendrą sprendimą su JK.
„Pirmiausia valstybės pagalbos režimas, nes ES pasiruošusi suteikti laisvos prekybos režimą tokiu atveju, jeigu pagrindiniai konkurencijos politikos parametrai atitinka. Kitaip sakant – nebūtų įmanoma įgyti nesąžiningo konkurencinio pranašumo dėl valstybės pagalbos, dėl kažkokių standartų palengvinimo ar panašiai. Vienas iš derybinių blokų taip ir vadinasi – lygios konkurencinės sąlygos“, – sako A. Zananavičius.
Tačiau JK išstojimas iš ES ir buvo grindžiamas siekiu turėti atskirą ekonominę politiką ir taikyti valstybės pagalbą svarbiems sektoriams.
„Antras blokas yra ES prieiga prie JK žuvininkystės vandenų ir žvejybos kvotų“, – teigia A. Zananvičius ir patikina, kad ES žvejams, 40 metų žvejojusiems britų vandenyse, itin svarbu, kad jų teisės būtų išsaugotos.
Trečia tema – ginčų sprendimo mechanizmas, ar ES Teisingumo teismo sprendimai bus privalomi JK, ar ne.
„Britai visą laiką sakė, kad ir ES Teisingumo teismas – jo sprendimai yra raudona linija. Tai čia pakankamai sudėtingi klausimai. Tos pačios žvejybos teisės – vėlgi kalba yra apie suverenitetą savo vandenyse, tai pakankamai garsi tokia politinė klišė“, – dilemas įvardija diplomatas.
Pasaulinė COVID-19 pandemija užgožia šias problemas ir taip pat būsimus ekonominius praradimus – politikams bus lengva tai pateisinti koronavirusu.
Muitinė rengiasi išstojimui
Lietuvos muitinės atstovai patikina, kad rengiasi JK išstojimui iš ES.
„Tam, kad verslas nepatirtų sunkumų ir muitinė galėtų sklandžiai vykdyti savo funkcijas, buvo atnaujintos informacinės sistemos, pritaikant jas sąlygoms po „Brexit“. Lietuvos Muitinė rengia konsultacinius posėdžius verslui, kurių metu yra bendraujama su verslo atstovais, jie yra informuojami apie teisinius pasikeitimus, susijusius su JK išstojimu iš ES“, – sako Muitinės departamento atstovas Š. Avižienis.
Lietuvos muitinė prognozuoja, kad ypatingų sunkumų dėl „Brexit“ muitinėje nebus, sudėtingiau bus tų ES valstybių muitinėms, kurios neturi išorinių sienų su trečiosioms šalimis.
