aA
Nauja lengvata stambiems investuotojams leistų 20 metų nemokėti pelno mokesčio. „Delfi“ kalbinti mokesčių ekspertai neatmeta galimybės, kad ji galėtų būti panaudota mokesčių vengimo schemose, tačiau pabrėžia, jog Lietuva dėl to nenukentėtų.
Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ)
Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ)
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Vasarį Vyriausybė pritarė ir Seime registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje parengtą Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuri sukurtų naują lengvatą.

Projekte rašoma, kad 30 mln. eurų privačių kapitalo investicijų ir ne mažiau 200 naujų darbo vietų sukuriantis stambus investuotojas galėtų iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio, kurio standartinis tarifas Lietuvoje yra 15 proc.

Tokia taisyklė galiotų tik duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektams.

„Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos, prekės ir darbai, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos).

Siekiama skatinti investicijas regionuose, kuriuose stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų sukūrimui: stambūs projektai galėtų įsikurti bet kuriame Lietuvos regione ir savivaldybėje. Siekiant investuotojus pritraukti į regionus, būtina pasiūlyti mokestines paskatas, kaip yra siūloma kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse konkurentėse“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Ten pat rašoma, kad 2010–2018 metais stambaus projekto apibrėžimą atitinkančių projektų gamybos sektoriuje Lietuvoje buvo vos keturi, o stambių duomenų centrų projektų pritraukta iki šiol nebuvo.

Ministerijos specialistai dar paskaičiavo, kad gamybos sektoriuje, mokant vidutinį šalies atlyginimą, vienas stambus projektas (200 darbuotojų) vidutiniškai sukuria 1 219 272 eurus mokesčių įmokų per metus.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad jokių valstybės biudžeto praradimų dėl šios lengvatos pritrauktų investicijų projektų nebūtų patiriama, nes, jei šie investicijų projektai nebūtų vystomi Lietuvoje, pelno mokesčio jų įgyvendintojai ir taip nemokėtų.

„Pelno mokesčio lengvatos paskirtis – skatinti stambius projektus gamybos ir duomenų centrų srityse. Planuojama, kad ši papildoma paskata padės pritraukti daugiau investicijų į regionus“, – rašoma dokumente.

Beje, norint pataisą priimti, vien Seimo pritarimo neužteks. Ją dar reikės suderinti su Europos Komisija, nes pasiūlymas vertintinas kaip nauja regioninės valstybės pagalbos schema.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad pasiūlymas leistų per 5 metus sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų.

„Mūsų tikslas – įvairiomis priemonėmis pritraukti daug darbo vietų sukuriančius ir stambias investicijas įgyvendinančius tiesioginių užsienio investicijų projektus ir sukurti papildomas paskatas plėstis norinčiam lietuviškam verslui“, – jį cituoja naujienų agentūra BNS.

Eurai
Eurai
© Scanpix

Mokesčių rojus?

Sutaupyti siekiančios tarptautinės įmonės kartais naudoja įvairias mokesčių vengimo schemas. Pavyzdžiui, gamykla savo prekes tai pačiai korporacijai priklausančiai įmonei gali parduoti už savikainą. Tada pelną uždirbs ne gamykla, o ta įmonė, kuri gali būti valstybėje, leidžiančioje tam tikromis sąlygomis nemokėti pelno mokesčio.

Viena geriausiai žinomų panašaus pobūdžio schemų vadinasi „Dvigubas airiškas ir olandiškas sumuštinis“ ir ja daug metų naudojosi „Google“.

Ar Lietuvoje siūloma pelno mokesčio lengvata ateityje gali būti naudojama panašiose schemose? Mokesčių ekspertai Marius Dubnikovas ir Rūta Bilkštytė mano, kad taip.

Rūta Bilkštytė
Rūta Bilkštytė
© DELFI / Domantas Pipas

„Su mokesčiais visada yra daug rizikų sumokėti arba nesumokėti, – svarstė R. Bilkštytė. – Lietuvai nieko blogo, jei sutaupytų mokesčius. Airija su savo „sumuštiniais“ ir įsipareigojimais Europos Komisijai (turint omenyje, kiek sukuria darbo vietų) dėl pelno mokesčio nesijaudina“.

M. Dubnikovas taip pat sakė, kad įmonės gali išvežti pelną svetur, tačiau pabrėžė, kad dėl to Lietuvos finansams žalos nebūtų.

„Tikėtina, kad tie, kas traukia investuotojus į Lietuvą, mato, jog tai gali būti vyšnaitė ant torto. Galės pasakyti, kad jei ateis, jiems nebus taikomi tam tikri mokesčiai. O kai reikia spręsti – eiti į Lietuvą, ar į Čekiją – galbūt ta vyšnaitė bus vienas veiksnių, kuris nusvers“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat per skambiu pavadino apibūdinimą „pelno mokesčių rojus“. „Mums reikia kaip įmanoma daugiau tokių įmonių, kurios galėtų įdarbinti 200 žmonių, mokėti normalius atlyginimus, suteikti normalias darbo sąlygas“, – sakė jis.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Darbo vietų užtenka?

Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka komentare „Delfi“ svarstė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieštarauja pati sau: kartais teigia, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos, kartais – kad darbo vietų.

„Kai pataikauja vieniems verslininkams, įrodinėja, kad reikia daugiau imigrantų, nes, neva, nėra kuo užpildyti laisvų darbo vietų. Ir štai, iš kito pusrutulio ištraukia priešingą mintį – Lietuvoje nėra darbo vietų ir pelno mokesčio privilegija tam, kas jų sukurs bent du šimtus. Tai ko gi Lietuvoje ar galvose per daug ir ko per mažai?“ – rašo jis.

Ekonomistas Vaidas Navickas sutiko, kad šaliai reiktų apsispręsti, kuris naratyvas yra teisingas.

„Ar tai, kad trūksta darbuotojų, ar tai, kad trūksta darbo vietų? Nes ir to, ir ano tuo pačiu metu nelabai gali trūkti.

Jei naratyvas, kad trūksta darbuotojų, tada subyra visa jų kaštų ir naudos analizė. Tada jie trauks darbuotojus iš egzistuojančių verslų, kurie moka 15 proc. pelno mokestį į naujas įmones, kurios nemokės“, – kalbėjo jis.

Vaidas Navickas
Vaidas Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pašnekovas dar pastebėjo, kad pats 14 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbo verslo strategijų srityje ir tada mokesčių politika jo analizėje buvo tik vienas iš veiksnių.

„Prieš 10–12 metų buvo vajus į Kiniją perkėlinėti amerikiečių darbus. Kai šiuos dalykus vertindavau, mokesčių sistema buvo viena iš kintamųjų, bet svarbiau buvo darbo jėgos kaina (ar jos apskritai yra), žaliavų kaina (jei tai gamyba), logistika (kiek laiko reikės gabenti į tavo rinką, kiek kainuos), elektros energijos kaina ir t.t. Visas kompleksas dedamųjų yra sprendime, ne tik mokesčiai“, – sakė V. Navickas.

Savo ruožtu M. Dubnikovas sakė, kad darbo vietų nebūna per daug.

„Tokios įmonės atneša vakarietišką kultūrą, dažnai aukštesnes algas, o tai reiškia, kad bendras pajamų lygis pradeda augti. Tai gali būti katalizatorius. Pavyzdžiui, Kauno Laisvoji ekonominė zona su visomis įmonėmis pradėjo auginti viso miesto atlyginimų kartelę. Nes siurbia darbuotojus iš kitų darbo vietų, atsiranda konkurencija.

Net ir tokių lengvatų kritikai, kurie linkę į socialinius aspektus, turėtų įvertinti, kad bendras pajamų lygis, užimtumo didėjimas atneštų gėrį“, – sakė jis.

R. Bilkštytė pridūrė, kad tarp reikalavimų lengvatos siekiančiai įmonei galėtų atsirasti dar vienas – darbo užmokesčio reikalavimas.

„Dar reikėtų sąlygos, kad mokėtų bent 1 tūkst. eurų į rankas“, – sakė ji.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.2889

Registrų centras įspės 7,5 tūkst. metinių ataskaitų nepateikusių organizacijų

Metinių finansinių ataskaitų už praėjusius metus iki šiol dar nepateikusios organizacijos...

Seimas uždraudė dalį algos išmokėti kaip kompensaci­ją

Nuo 2023 metų birželio nebeliks kompensacijų kai kuriems darbuotojams, pavyzdžiui, statybininkams,...

NKSC vadovas: rusų kibernetinės atakos prieš institucijas, verslą tęsiasi

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau...

„Citadele“ bankas nutrauks aptarnavimą mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „ Citadele “ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 dienos...

Veiklą nutraukianti „Soveta Baltica“ atleidžia visus darbuotojus

Veiklą nutraukianti Vilniaus medicinos įrangos gamintoja „Soveta Baltica “ apie atleidimą...

Top naujienos

Reikšmingas posūkis dėl Turkijos: NATO oficialiai pakvies Švediją ir Suomiją į Aljansą (10)

Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir...

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Lūžis, kuris atgrasytų Putiną net nuo minties apie Baltijos šalis: po naujų grasinimų – perspėjimai Lietuvai (12)

Kol Lietuvoje aiškinamasi dėl Kaliningrado tranzito, Estijos premjerė perspėja apie rimtas bet...

Rio de Žaneire apsigyvenęs vilnietis Marius: mūsų lietuvaitės brazilų nesuviliotų (11)

Vilnių į Rio de Žaneirą iškeitęs Marius Rudalevičius sako, kad jo gyvenimas pasikeitė...

Rusijos ekspertas: Putinas jau suprato, kad yra pasmerktas (8)

Rusų publicistas Andrejus Piontkovskis kanalui „Ukraina 24“ nurodė, kokius ciniškus...

Žiemos sezonas gyventojams gali būti itin sunkus: siūlo imtis veiksmų, kaip susimažinti išlaidas šildymui (2)

Ateinančiam šildymo sezonui nežadant gerų žinių, bandoma spartinti daugiabučių šilumos...

Po alinančios kaitros laukia dar stipresnės liūtys ir kruša: galingos stichijos įsismarkaus

Atmosferos slėgiui nukritus, anticiklonas po truputį praranda savo jėgas. Jau vakar dieną ir...

Neoficialūs šaltiniai: EK linkusi nusileisti Maskvai ir padaryti Kaliningrado tranzitui išimtis (17)

Panašu, kad Vladimiro Putino ultimatumas dėl Kaliningrado tranzito veikia – neoficialūs...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Lytinių organų plastinė chirurgija: pasakė, kokias operacijas renkasi vyrai ir kam reikalinga G taško injekcija

Plastinė chirurgija kuo toliau, tuo sparčiau žengia į priekį. Jei anksčiau tai buvo daugiau...

Ispanijos grandų lauk išprašytas prancūzas: viskas pasikeitė atėjus Jasikevičiui (1)

Madrido „Real“ klube dėl sportinio režimo pažeidimo į atsarginių suolo galą nugrūstas...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (8)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...