Pradėdamas spaudos konferenciją LVK prezidentas Valdas Sutkus kandžių žodžių negailėjo Lietuvos valdžiai. Jis tikino šiandien jaučiantis nerimą dėl vienos paprastos priežasties – valdžios požiūrio pokyčių.

„Augimo programą, darbo programą, valdžios retorikoje ir veiksmuose keičia padalijimo programa.

Anksčiau buvome orientuoti kaip valstybė, kaip visuomenė, tai dabar apie tai beveik jau nekalabama, o vis daugiau kalbama, kad reikia daugiau padalinti, daugiau perskirstyti“, – konferencijos pradžioje sakė V. Sutkus ir teigė, kad valdžia, kalbant apie naujus planuojamus mokesčius eina paprastuoju būdu – suskaičiuoja kiek biudžete trūks pinigų, o vėliau galvoja kaip tuos pinigus surinkti.

„Tai labai primityvus požiūris. Priimant naujus mokesčius reikia skirti laiko diskusijai, o po to už tuos sprendimus atsakyti“, – tikino jis.

Konferencijoje buvo teigiama, kad vežėjus itin skaudžiai gali paliesti valdžios planuojama didinti minimali mėnesinė alga (MMA) ir tuo pačiu metu nuo 1,3 iki 1,5 didinamas koeficientas, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma.

Valdas Sutkus

Verslininkų skaičiavimu, šios permainos sektoriui gali užkrauti mokestinę naštą, kuri yra lygi dabar gaunam pelnui.

„Valdžia sako, kad didins mokesčus, apmokestinimą, nes jie per gerai gyvena. „Linava“ skaičiai rodo, kad jei bus įvestos mokestinės priemonės, kurios pateiktos svarstymui, jos suvalgytų visą dabartinį pelną, o sektorius liks nepelningas ir tada galima svarstyti, kas atsitiks. Jis trauksis, įmonės iškels registracijos vietas kažkur kitur“, – sakė V. Sutkus.

„Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius taip pat teigė, kad su asociacija dėl jokių mokestinių pakeitimų niekas nesitarė, nekalbėjo apie pasekmes.

Transporto sektoriaus specialistai skaičiuoja, kad dėl sektoriui padidėjusių mokesčių vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,53 Eur per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 48 tūkst. tarptautinius pervežimus atliekančių sunkvežimių, tad per metus šiam sektoriui papildomos išlaidos sudarys apytiksliai 166 mln. Eur.

„Tai lygiai tiek, kiek yra mūsų pelnas“, – pridūrė „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius sekretorius Sigitas Žilius dabartinę situaciją ir mokestinius siūlymus apibūdino kaip vykdomą vežėjų genocidą.

Mečislovas Atroškevičius

„Vyksta tiesiog karas. Karas dėl resursų. Tai, matyt, ne naujiena, nes vyksta šimtmečiais, tačiau naujausia idėja ta, kad karas dėl darbuotojų taip pat vykdomas seniai, o konkuruoja tiek Europos šalys tarpusavyje, tiek ne Europos šalys.

Maža to, Lietuvos politikai sugalvojo įvykdyti vežėjų genocidą. Situacija tokia, kad mes pateikėme savo argumentus, skaičius, teisinius argmentus, kodėl, kas čia vyksta ir kodėl mes nesutinkame, tačiau tai tik žirniai į sieną. Mes matome, kad polikams nesvarbu nei mūsų nuomonė, nei darbuotojų nuomonė“, – kalbėjo jis.

S. Žilius sakė, kad atlikęs apklausas, kas bus, jei bus įvestas minėtas koeficientas, gavo rezultatus, kuriuose buvo teigiama, kad buvo gauti neigiamai balansai, kas reiškia įmonių bankrotus.

Vežėjai taip pat tikino, kad šio sektoriaus laukia iš viso trys dideli iššūkiai – „Mobilumo paketas“, padidėjusios išlaidos darbuotojų užmokesčiui ir brangesni degalai.

DELFI primena, kad šiuo metu Vyriausybė planuoja nuo 2020 m. didinti MMA nuo 555 iki 607 Eur, o galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (480)