aA
Trečiadienį Strasbūre susirinkę europarlamentarai, nepaisant protestų, pritarė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai (CETA) – tai buvo paskutinis reikalavimas tam, kad sutartis pagaliau bent jau dalinai įsigaliotų. Ji anksčiausiai pradės veikti šių metų balandį, o į Kanadą eksportuojančios Lietuvos įmonės, manoma, per metus sutaupys daugiau nei 1 mln. eurų. Tiesa, Europoje netrūksta ir sutarčiai besipriešinančių skeptikų, besibaiminančių pernelyg galinčios išaugti korporacijų įtakos ES narėms.
Donaldas Tuskas, Justinas Trudeau ir Jeanas Claude'as Junckeris
© Reuters / Scanpix

Sutartį dar turės ratifikuoti ES narių nacionaliniai ir regioniniai bei Kanados parlamentai, kas, greičiausiai, užtruks kelerius metus. Be to, dar yra grėsmė, kad kylant decentralizacijos ir populizmo idėjoms ES sutarties likimas gali pakibti ant plauko. Tačiau dabar būtent Europos Parlamento pritarimas leis bent jau iš dalies vos po kelių mėnesių naudotis jos teikiama nauda 510 mln. ES ir 36 mln. Kanados piliečių – pasirinkta greitesnė susitarimo įsigaliojimo procedūra. Manoma, kad ES narių pajamos padidės 11 milijardų eurų. Šiuo metu bendra ES ir Kanados prekybos apimtis siekia daugiau nei 65 mlrd. eurų.

CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement – angl.) panaikins daugelį prekybos barjerų ir tarifų – net 99 proc. jų. Tiesa, ES narės, norėdamos nesuteikti pernelyg daug teisių didžiosioms korporacijoms, galės pačios spręsti dėl tam tikrų sričių reguliavimo, o atsiradusius ginčus spręs į Investicijų teismo sistemą abiejų susitarimo pusių paskirti teisėjai.

„Maždaug 18 kartų įvairiose frakcijose buvo svarstyta, ką šis susitarimas reikštų mums – mes atsižvelgiame į beveik visus būgštavimus. (...) CETA yra tam tikras išbandymas mūsų europinei politikai – mūsų laukia daugybė iššūkių, todėl mums reikia pasirinkti tarp protekcionizmo, provincializmo, atskirties arba atvirumo pasauliui, lyderystės, gerovės kūrimo. (...) Itin svarbus ir geopolitinis aspektas – už ES ribų nėra tokios panašios į mus valstybės kaip Kanada. (...)

Reikia apsispręsti, ar renkamės protekcionizmą, ar kovojame už liberalias vertybes – už naująjį auksinį tarptautinės prekybos standartą. Turime susigrąžinti lyderio poziciją globalioje ekonomikoje. Dar pasauliui niekada nereikėjo tokios stiprios ES, kam taip pat gali pasitarnauti šis susitarimas“, – diskusijas dėl CETA trečiadienį pradėjo latvis Artis Pabriks.

Taip pat CETA suteiks sertifikatų pripažinimą daugybei produktų – pavyzdžiui, jei ES veikianti kompanija nori eksportuoti savo produktus į Kanadą, jos produktai turės būti testuojami vos kartą Europoje. Šis sertifikatas galios ir Kanadoje. Taip bus taupomas kompanijų laikas ir lėšos.

Artimiau bendradarbiaus ne tik ekonominiais klausimais

EP plenarinių posėdžių salėje pasisakiusi europarlamentarė Laima Andrikienė teigė, kad tai moderniausias susitarimas šiuolaikinės ES istorijoje. Ji neabejojo, kad ES veikiančios kompanijos greitai pajus jo naudą, kaip buvo pasirašius sutartį tarp ES ir Pietų Korėjos.

Jau dalinai įsigaliojus šiam susitarimui ES eksportas į šią šalį išaugo net 55 procentais, o tuomet buvęs 7,6 mlrd. prekybos deficitas su P. Korėja visiškai ištirpo – dabar ES narės į P. Korėją eksportuoja 7,3 mlrd. eurų daugiau nei importuoja.

EP nariai taip pat nubalsavo dėl strateginės partnerystės susitarimo su Kanada – bus artimiau bendradarbiaujama užsienio politikos, kovos su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, mokslinių tyrimų bei kultūros srityse.

„Laisva prekyba ir liberalus daugiašališkumas – vertybės, kurias turime apginti tuo metu, kai jas reikia ginti kaip niekada anksčiau naujausioje ES istorijoje. Jei pažvelgtume į Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, į, mano manymu, labai apgailėtiną Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES ir į tai, kad matome vis daugiau protekcionizmo ir populizmo ES, akivaizdu, kad laisvos prekybos ir daugiašališkumo privalumai yra daugelio kvestionuojami. Į tuos klausimus galime atsakyti tik darbais – darbo vietų kūrimu, ekonomine nauda. (...)

Taip pat svarbios ir bendros pastangos – branduolinio neplatinimo užtikrinimas, netrukdomas baudžiamojo teismo darbas, kova su terorizmu, didesnė vartotojų apsauga, kova su neteisėta prekyba, kibernetiniais nusikaltimais“ , – ne tik ekonominę CETA naudą priminė britas Charlesas Tannockas.

Netrūksta ir skeptikų

Trečiadienį vykusias diskusijas dėl CETA lydėjo ir dideli protestai prie EP pastato. Prie pagrindinio įėjimo į pastatą susirinkę protestuotojai blokavo įvažiavimą į pastatą, šalia pastatė butaforinį ir Trojos arklį. Artėjant balsavimui dėl CETA, jie kėlė vis daugiau triukšmo ir taip trikdė EP darbą.

Aršios diskusijos šiuo klausimu vyko ir pačioje EP plenarinių posėdžių salėje. Viena prieš sutartį pasisakiusiųjų buvo šiemet gegužę vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose dalyvausianti Marine Le Pen.

„CETA buvo paslėpta nuo piliečių. Niekada nebuvo kalbama su žiniasklaida, niekas iš europarlamentarų negalėjo apginti sutarties – jūs nekenčiate diskusijos. (...) Siaubingas susitarimas. Nors bus panaikinami muitų aktai, tačiau bus prarandamos darbo vietos. Taip pat ypač nukentės žemės ūkis – mūsų ūkininkai turės konkuruoti su Kanados ūkininkais, kurių gamybos sąnaudos yra 35 procentais mažesnės. (...) Jūs parsiduodate didžiosioms korporacijoms, jums svarbesni jų interesai. (...) Kiekviena tauta turės apginti savo suvenerumą. Prancūzija galės grįžti prie šio klausimo per Prancūzijos prezidento rinkimus“, – kritikos negailėjo M. Le Pen.

Praėjusių metų pabaigoje visai nedaug trūko, kad CETA būtų ilgam įstrigusi: vienas Belgijos regionas – Valonija – ilgai priešinosi susitarimui dėl, anot jo atstovų, valstybę užplūsiančių pigių prekių ir dėl to sumažėjusio vietinių gamintojų konkurencingumo. Galiausiai regionas nusileido ir Belgija galėjo pritarti sutarčiai sulaukusi visų savo regionų pritarimo.

Tiesa, po EP pritarimo susitarimą turės ratifikuoti ES šalys, t.y., jam turės pritarti sutarčiai pagalius į ratus kišusi Valonija, tad galutinis sutarties likimas dar nėra aiškus.

Taip pat per 12 mėnesių prieš CETA nukreiptą peticiją pasirašė 3,3 milijono žmonių. Kaip teigiama jos organizatorių tinklalapyje, jie su daugiau nei 500 Europos organizacijų kovoja prieš sutartį, nes tai yra grėsmė ne tik demokratijai, teisei, bet ir aplinkos apsaugai, sveikatai ir darbuotojų teisėms.

EP veikianti Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas teigia, kad derybos dėl CETA vyko neskaidriai. Taip pat susitarimo skeptikai pabrėžia, kad Kanadoje yra žemesni maisto kokybės standartai, o CETA bus naudinga tik didžiosioms Kanados korporacijoms, kurios nuo šiol galės daryti didesnę įtaką visai ES. Taip pat balsavimo EP išvakarėse skeptikų surengtoje diskusijoje buvo išsakyta mintis, kad susitarimas pagelbės ir daugybės Kanadoje veikiančių JAV kompanijų interesų gynimui.

Tokiais prieš sutartį nukreiptais veiksmais piktinasi ne vienas EP narys.

„Keista, kad susitarimas, sudarytas dviejų tikrų demokratijų, atnešantis apčiuopiamos naudos visiems žmonėms, taip pat ir verslui, kai kam kelia alergiją ir nepasitenkinimą. Dalinai, o vėliau pilnai įsigaliojus šiam laisvosios prekybos susitarimui, turėtume milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje bus panaikinti 99 proc. visų muitų tarifų“, – prieš balsavimą Europos Parlamente pranešime spaudai savo mintis apie CETA dėstė europarlamentarė Laima Andrikienė.

Lietuvos verslininkai sutaupys daugiau 1 mln. eurų

Derybos dėl sutarties prasidėjo 2009 metų gegužę ir buvo užbaigtos 2014 metų rugsėjo pabaigoje. Susitarimas buvo pasirašytas dar už dvejų metų – 2016 metų spalio 30 dieną.

2015 metais ES importavo prekių iš Kanados už 28,3 milijardų eurų ir eksportavo beveik 7 milijardais daugiau – 35,2 mlrd. eurų. Numatoma, kad ES narių eksportas į Kanadą augs penktadaliu.

Kanada yra 11-a pagal prekybos apimtis ES partnerė. Tuo metu ES yra antra pagal svarba prekybos partnerė. Kanada pagal investicijas ES narėse yra trečioje vietoje – 165,9 mlrd. eurų.

CETA naudą turėtų pajusti ir Lietuvos verslininkai, kurie dėl tarifų naikinimo, manoma, per metus sutaupys mažiausiai 1 mln. eurų.

Akivaizdžią naudą taip pat turėtų pajusti lietuviškų sūrių gamintojai – ES į Kanadą galės eksportuoti dvigubai daugiau sūrių nei iki šiol. Lietuva į Kanadą daugiausiai eksportuoja baldus, tekstilę, elektronikos prietaisus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos informacijos, 2015 metais Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 171 milijonus eurų – dešimt kartų daugiau nei importavo (16,2 mln. eurų). Lietuvoje Kanada 2015 metų paskutinįjį ketvirtį investavo 116,37 mln. eurų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tik trečdalis Lietuvos darbuotojų laiko savo darbo sąlygas normaliomis (7)

Tik kas trečias darbuotojas laiko savo darbo sąlygas normaliomis, rodo Baltijos šalyse atliktas...

Britų ekspertas: dabartinis pensinis amžius nepritaikytas šiandienai (46)

Jungtinės Karalystės finansų tarybos narys Miles‘as Celic‘as teigia, kad iššūkis yra ne...

Vilnius už beveik 350 tūkst. eurų didins žinomumą užsienyje (7)

Vilnius per kelerius metus bandys padidinti žinomumą užsienyje tarp potencialių turistų ir...

ES pasirengusi derėtis su JAV dėl prekybos, įskaitant automobilių importą (1)

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad yra pasirengusi derėtis dėl riboto prekybos...

Paskelbta geriausia Lietuvos mokinių bendrovė: sukūrė orą valančią pagalvėlę (1)

Penktadienį Vilniuje, S. Daukanto aikštėje vyko tikra kūrybiškų jauno verslo idėjų fiesta....

Top naujienos

Siaubingi radiniai šokiravo turistų mėgiamos salos gyventojus: sunku suvokti (16)

Kipre iki šiol jau rasti penki kūnai, įskaitant dviejų žmonių palaikus lagaminuose, kurie buvo...

Rusijos kariuomenės vado sąlygos NATO dėl Baltijos šalių: arba mūsų pasiūlymas, arba bus blogiau (447)

Mūsų santykiai su JAV ir NATO – žemiausiame lygyje per visą istoriją. Tai pripažinęs...

Grįžęs į tėvynę emigrantas palygino, kaip gyveno Anglijoje ir kaip dabar - Lietuvoje (227)

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į...

Orai: vasara jau Lietuvoje (2)

Didesniąją šios savaitės dalį mūsų šalies orus lems itin šilto ir drėgno oro masė,...

Per plauką nuo „Eurovizijos“ finalo likęs Jurijus grįžo į Lietuvą: tai sužinojęs kambaryje pradėjau isteriškai juoktis (86)

Nors mūsų šalies atstovui „Eurovizijoje“ šis 64-asis tarptautinis dainų konkursas baigėsi...

Kodėl kai kurie žmonės serga rečiau: priežasčių ieškoti galima prisiminus, kaip motina gimdė (33)

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo pasiektas didžiausias atliekamų cezario operacijų...

Rimvydas Valatka. Kas geriau – Šimonytė ar Nausėda (10 patikros stacijų)? (440)

Pusiaukelė tarp Prezidento rinkimų I ir II turo rami kaip niekada. Du trečdaliai tautos jau...

Tritaškių lietumi pažymėtame trileryje Eurolygos karaliais tapo CSKA (146)

Eurolygos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Įtemptame finale čempionės titulą po trejų metų...

Dėl dviejų žaidėjų ateities ekipoje garantuotas Urbonas: „Žalgiris“ – donoras Eurolygoje, mes – LKL Adomaičio komentaras (5)

Po pralaimėjimo svečiuose atsitiesęs Vilniaus „Rytas“ savo žiūrovų akivaizdoje Utenos...

Šiuolaikiniam žmogui vien išvydus tokius papuošalus būtų negera, bet jais besidabinusios damos savęs žiauriomis nelaikė (9)

Istorija mena nemažai ekstravagantiškų ir net provokuojančių Europos mados vingių, tačiau tai,...