Seimo nariai „Delfi“ pateikė pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti visas paramos verslui paketas.

„Kaip viena iš priemonių, turėtų būti lengvatinės paskolos, garantijos ir subsidijos verslui. Turime užtikrinti trumpalaikį įmonių likvidumą, parengti energijos sąnaudų mažinimo programą ir pagalbą nuo kainų kilimo nukentėjusioms įmonėms. Kelios iš realių priemonių – mokesčių atidėjimas ir energetikos kaštų, viršijančių 10 proc. įmonės sąnaudų, kompensavimas“, – sakė L. Savickas.

Tuo metu V. Mitalas, be kita ko, paminėjo mokesčių atidėjimo automatizavimą.

„Taip pat aš ir viešai, ir neviešai siūlau pritarti kai kurių verslininkų keliamai minčiai ir mokesčių atidėjimą automatizuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija nuolat taiko mokesčių atidėjimus, tačiau šį procesą supaprastinus tai būtų teigiama žinia“, – sakė jis.

Tuo metu Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Mečkovski priminė, kad užsitęsus energetinių išteklių kainų šuoliui, paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios.

„COVID-19 pandemijos metu Valstybės kontrolė buvo atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje 80 proc. viso 2020 metų COVID-19 paketo (euro zonoje – 17 proc.) sudarė biudžetinės priemonės: subsidijos, socialinės išmokos, įvairūs įmonių patiriamų išlaidų kompensavimai ir kt.

Toks pagalbos pobūdis lėmė labai išaugusį valdžios sektoriaus deficitą ir skolos lygį, sumažėjęs bankrotų skaičius rodė, kad išaugo įmonių „zombių“ skaičius“, – sakė jis.

Ką daro kitos šalys

Pastarąjį kartą rugsėjo 21 dieną atnaujintoje „Bruegel“ ataskaitoje dėstoma, kad vienokias ar kitokias pagalbos priemones verslui nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų rugsėjo yra priėmusios Austrija, Bulgarija, Estija, Suomija, Graikija, Italija, Norvegija, Slovėnija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

„Vyriausybė taip pat siūlys paramą įmonėms atidėdama kai kurių mokesčių mokėjimą ir skirs 250 mln. eurų investicijų paramą, skirtą padėti sumažinti energetinį priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – rašoma apie paramą Austrijoje.

Tuo metu Bulgarijoje pristatyta priemonė, kuri leistų du mėnesius įmonėms kompensuoti po 55 eurų už megavatvalandę. Subsidijoms reikalingi 225 mln. eurų eurų buvo gauti iš Kozlodujaus atominės elektrinės viršpelnio.

„Bruegel“ nurodo, kad Suomijoje paramos sulaukė žemės ūkio sektorius. „Skirta 219 mln. eurų tiesioginės paramos žemės ūkio sektoriui. Taip pat jis laikinai atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio už žemės ūkio pastatus (13 mln. eurų), Panašus 75 mln. eurų paketas buvo pritaikytas ir logistikos sektoriui“, – rašoma ataskaitoje.

Graikijoje subsidijų elektros sąskaitoms sulaukė smulkusis verslas.

„Subsidija iš pradžių siekė 9 eurus už pirmąsias 300 kilovatvalandžių (kWh), sunaudotų per mėnesį, vėliau daliai vartotojų buvo padidinta iki 18 eurų. 2022 m. sausio 7 d. subsidija namų ūkiams buvo padidinta iki 42 eurų už pirmuosius 300 kWh, o įmonėms – iki 65 eurų/MWh (neatsižvelgiant į dydį, sektorių ir įtampos lygį)“, – nurodo „Bruegel“.

Tarp naujausių Italijos sprendimų – rugsėjo 16 dieną Vyriausybės priimtas dekretas.

„Naujojo paketo vertė – 14 mlrd. eurų (6,2 mlrd. eurų iš papildomų pajamų). Jame padidintos mokesčių lengvatos verslui – tiek nuolaidos procentais, tiek galinčių pretenduoti įmonių skaičius, įtraukiant smulkųjį verslą, barus ir restoranus“, – nurodo analitinis centras.

Norvegija, pasak „Bruegel“, parama skiriama žemės ūkiui ir šiltnamiams (52 mln. eurų). Slovėnijoje labiausiai paveiktiems ekonomikos sektoriams skirta 70 mln. eurų.

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje viena naujausių priemonių – siekis iki 2030 metų privačiame sektoriuje investuoti 100 mlrd. svarų sterlingų ir sukurti 480 tūkst. „švarių darbo vietų“.

Sunkiai palyginama

J. Mečkovski komentavo, kad kalbant apie viešuosius finansus ir pagalbos priemones tiek verslams, tiek namų ūkiams, labai svarbu siekti, kad viešųjų finansų situacija būtų valdoma ir neprastėtų ateityje.

„Sudėtinga vertinti pagalbos priemones lyginant jas tarp šalių, nes situacija jose dėl anksčiau priimtų sprendimų ir kitų veiksnių yra skirtinga. Tai yra, jos skirtingai išgyveno pandemiją, skyrėsi ir skatinimo paketai, viešųjų finansų situacija vystėsi nevienodai.

Be to, kompensaciniai mechanizmai ir kainas veikiančios priemonės sumažina infliacijos rodiklių palyginamumą tarp Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui: kainų įšaldymą pasirinkusiose šalyse, tokiose kaip Malta ar Vengrija, energijos komponentės kainų augimas yra mažas, palyginus su šalimis, kurios rinkosi mažesnės apimties arba mažiau tiesiogiai infliaciją veikiančią paramą“, – sakė jis.

Valstybės kontrolės atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju nežinoma, kiek energijos išteklių kainos išliks aukštos.

„Europos Komisija pažymi, kad turėtų būti užtikrintas sklandus perėjimas nuo plataus masto paramos ekonomikai pandemijos laikais prie laikinų ir tikslinių priemonių. Jai antrina ir kitos tarptautinės organizacijos: Europos centrinis bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas.

Užsitęsus energetinių išteklių kainų šuoliui, paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios, todėl dabar metas investuoti į ilgalaikius sprendimus, tokius kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tuo metu subsidijos gali paveikti konkurencinę aplinką, yra brangios, mažina paskatas efektyviai vartoti išteklius. Siekiant greitai reaguoti, horizontaliosios priemonės yra įmanomos, bet laikinos, keliems mėnesiams, kol būtų rastas tvaresnis sprendimas. COVID-19 pandemijos metu Valstybės kontrolė buvo atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje 80 proc. viso 2020 metų COVID-19 paketo (euro zonoje – 17 proc.) sudarė biudžetinės priemonės: subsidijos, socialinės išmokos, įvairūs įmonių patiriamų išlaidų kompensavimai ir kt.

Toks pagalbos pobūdis lėmė labai išaugusį valdžios sektoriaus deficitą ir skolos lygį, sumažėjęs bankrotų skaičius rodė, kad išaugo įmonių „zombių“ skaičius. Remiantis netiesioginį valdžios sektoriaus balansui poveikį turinčiomis priemonėmis, pavyzdžiui, garantijomis ar paskolomis, galima būtų pasiekti reikšmingai mažesnio deficito ir skolos vidutinio laikotarpio pabaigoje“, – sakė jis.

Vytautas Mitalas

Paramos jau yra

V. Mitalas komentavo, kad verslo įmonės jau dabar gali pasinaudoti apie 300 mln. eurų siekiančia valstybės pagalba – COVID-19 paskolų (kurios galioja iki 2022 spalio pabaigos), tiesioginių paskolų nuo trečiųjų šalių veiksmų (galioja iki kitų metų pabaigos).

„Be to, kreiptis dėl garantijų eksportui, paskoloms, lizingui, kompensacijoms už palūkanas, ir pan. Per pirmąjį 2022 metų pusmetį „Invega“ skyrė beveik 160 mln. eurų finansavimą bei parėmė daugiau kaip 2,5 tūkst. Lietuvos verslų. Garantijoms skirta daugiau nei 200 mln. eurų. Tai apima garantijas paskoloms, lizingui, eksportui, individualios garantijos, skirtos padėti išspręsti užstato bankams problemą.

Šiuo metu derinama 50 mln. eurų apyvartinės ir investicinės paskolos tiek stambiam, tiek smulkiam verslui, pagal EK patvirtintą laikinąjį karo komunikatą, skirtos ekonomikai remti reaguojant į  karo Ukrainoje sukeltą krizę.

Šį rudenį Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja skelbti kvietimus verslui gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, skatinant energiją taupančių technologijų diegimą pramonėje. Įmonės galės atlikti energijos vartojimo efektyvumo auditus bei investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius ar energiją taupančias technologijas. Tam šiemet numatoma skirti 45  mln. eurų“, – dėstė jis.

Siūlo dar

V. Mitalas pridūrė, kad pats ir viešai, ir neviešai siūlo pritarti kai kurių verslininkų keliamai minčiai ir mokesčių atidėjimą automatizuoti.

„VMI nuolat taiko mokesčių atidėjimus, tačiau šį procesą supaprastinus tai būtų teigiama žinia.

Be šių priemonių taip pat siūlome įvertinti pelno mokesčių pokyčius. Ekonominio sulėtėjimo laikotarpiu įprastai įmonės sumažina investicijas. Siekiant to išvengti, siūlome valstybei apsispręsti ir pradėti diegti paskirstomojo pelno mokesčio modelį, kuris sukurtų svarią mokestinę paskatą investuoti į technologinį atsinaujinimą ir našumą didinančias priemones.

Taip pat siūlome pratęsti 9 proc. dydžio PVM lengvatinio tarifo taikymą apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Pats esu registravęs siūlymą dėl maitinimo įstaigų. Apgyvendinimo įstaigoms lengvatinis tarifas galėtų likti ir nuolatinis, nes tokia praktika yra beveik visose ES valstybėse.

Visų šių išlaidų pagrindinis šaltinis – biudžeto ir skolintos lėšos, todėl ir jų intensyvumas turės būti subalansuotas, nes nėra jokių galimybių įvedinėti naujų mokesčių nuo kitų metų pradžios pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir normalią teisėkūros praktiką.

Be to – mes ir šiaip nematome, kad naujų mokesčių įvedimas yra tikslinga priemonė. Jei Vyriausybė ar Seimas spręs dėl naujų mokesčių rūšių ar tarifų kaitos, mes pasisakysime už kai kurių mokesčių mažinimą, taip nenukrypstant nuo kurso Lietuvoje turėti augimui palankią mokestinę bazę“, – sakė jis.

Lukas Savickas

Nedovanotinai vėluoja

L. Savickas sakė, kad žvelgiant į tai, kaip kitos ES šalys reaguoja į pasaulinį chaosą elektros energijos rinkoje, energetikos kainų karą ir augančią infliaciją, aiškiai matosi, kad Lietuva su sprendimais velkasi uodegoje.

„Sprendimų būtinybė, turinti amortizuoti gyventojų finansinę naštą ir verslo patiriamas išlaidas, nedovanotinai vėluoja taip tik gilindama krizę.

Sprendžiant dėl pagalbos priemonių paketo gyventojams, negalima į antrą planą nustumti ir verslų. Jie jau kuris laikas signalizuoja apie pasiektą raudoną ribą, nuo kurios prasidės bankrotų banga, įstumsianti ir gyventojus, ir visą šalį į dar didesnę krizę“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad Europos valstybės, palyginus su Lietuva, taiko daugiau ir įvairesnių paramos priemonių.

„Paramą verslui, įskaitant smulkųjį ir vidutinį, numato ženkli dalis Europos valstybių – Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Norvegija, Suomija ir kt.

Paramos verslui paketas turi būti priimtas lygiagrečiai su paramos gyventojams priemonėmis. Kaip viena iš priemonių, turėtų būti lengvatinės paskolos, garantijos ir subsidijos verslui. Turime užtikrinti trumpalaikį įmonių likvidumą, parengti energijos sąnaudų mažinimo programą ir pagalbą nuo kainų kilimo nukentėjusioms įmonėms.

Kelios iš realių priemonių – mokesčių atidėjimas ir energetikos kaštų, viršijančių 10 proc. įmonės sąnaudų, kompensavimas.

Siekiant išvengti didelių svyravimų darbo rinkoje, turime apsvarstyti galimybę sugrąžinti kompensacijas verslui už darbuotojų prastovas“, – sakė L. Savickas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)