Nuostoliai – daug didesni, nei skelbiama
Lietuvos bankas (LB) suskaičiavo, kad atsižvelgiant į tiesioginį ir netiesioginį poveikį prekybai bei investicijoms dėl Kinijos taikomų ribojimų Lietuvos verslui šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet galėtų mažėti 0,1–0,5 proc. p. Daroma išvada, kad nuostoliai nebūtų dideli.
Kinijos muitinės departamento duomenys rodo, kad pernai gruodį Kinijoje buvo išmuitinta lietuviškų prekių už 3 mln. eurų, kai 2020 metų gruodį šis skaičius siekė 35 mln. eurų. Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tai rodo aiškią nuostolių sumą verslui.
Remdamasis LB duomenimis ekonomistas Gediminas Černiauskas Eltai teigė, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni. Jei konfliktas su Kinija rutuliosis toliau, per trejus metus Lietuvai tai kainuos per milijardą eurų, vien tik skaičiuojant be tikėtinų verslų pasitraukimų.
Ekspertų teigimu, Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija (eksportas ir importas) – tik viena medalio pusė, mat pagrindinė problema ir grėsmė verslui – prarasti užsienio partnerius. Lietuvoje veikiančioms bendrovėms tai – netiesioginis konflikto poveikis, kurį įvertinti dar sunku. Tačiau preliminariai skaičiuojama, kad nuostoliai gali siekti ir 2 mlrd. eurų.
Patirdamos arba numatydamos milijonus eurų siekiančius nuostolius Lietuvos įmonės ryžtasi perkelti dalį veiklos į kaimynines šalis.
Mato tiksiančią bombą
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo narys Rimantas Damanskis pripažįsta, kad Kinijos ir Lietuvos konflikto problema tikrai aštri, tačiau tai – tik pradžia to, kas lietuvių gamintojų dar laukia, mat pagrindinė grėsmė verslui – prarasti užsakovus.
Pasak jo, nuostoliai verslui tikrai didesni, nei šiuo metu skelbiama. Kaip svarsto, dėl konflikto su Kinija Lietuvos bendrovės gali patirti apie 1,5–2 mlrd. eurų nuostolių.
„Dabar keliama problema dėl Lietuvos importo ir eksporto, bedant pirštu į statistiką, bet visa esmė – daug giliau. Mūsų dauguma apdirbamosios pramonės įmonių dirba pagal užsakymą: užsakovai – stambios automobilių ir elektronikos pramonės kompanijos, tarkime, „Electrolux“, „Bosch“ ir t. t. – sutaria su kinų tiekėjais kainą, atsiveža komponentus į Lietuvą ir čia surenka gaminį.
Kai kinai pamato, kad kelionės tikslas – Lietuva, kompanijoms sako susirasti kitą gamintoją, antraip komponentų nebetieks. Tiekimo grandinės trūkinėja, čia kaip tiksinti bomba: dalis komponentų arba vėlavo, arba didieji užsakovai, dažniausiai korporacinės kompanijos, skelia riziką, atsidarinėja kitur, renkasi kitus tiekėjus, ir tik laiko klausimas, kada pajusime prekybos sumažėjimą“, – nurodo R. Damanskis.
Perka per kitas šalis arba išsikrausto
Jis pateikia vienos gamybos įmonės, įsikūrusios Kaune, pavyzdį. Jei komponentų tiekimas iš Kinijos neatsistatys, įmonei gresia prarasti 20 mln. eurų ir dalį darbuotojų.
„Įmonės gaminamų dalių pirkėjas, Vokietijos automobilių gamintojas, su kuriuo dirba jau keliolika metų, iš komponentų tiekėjo Kinijoje sulaukė įspėjimo: „Kadangi jūs gaminate kompanijoje, kurios fabrikas – Lietuvoje, tai žinokite, ateityje galite nesulaukti komponentų Lietuvoje, susiraskite kitą tiekėją.“ Taip pakibę 20 mln. eurų apyvartos ir 120 žmonių, jei tų komponentų tiekimas neatsistatys“, – pasakoja LINPRA atstovas, pridurdamas, kad tokių atvejų tikrai ne vienas ir ne penki.
Be kita ko, anot pašnekovo, Lietuvos gamintojams gresia ir baudos: „Jei negali surinkti viso gaminio, negali įvykdyti įsipareigojimų, laukia baudos. Pavyzdžiui, automobilių pramonėje bauda gali siekti 100 tūkst. eurų, jei kažko negauni, nesuvaldai savo tiekimo grandinės ir automobilių gamintojui moki baudas. Gerai, jei situaciją pripažins „force majeure“ (liet. nenugalima jėga), galbūt draudimai padengs.“
Anot jo, kai kurios įmonės dar bando apeiti ribojimus, prisidengdamos kitos šalies vardu, kitos iš Lietuvos jau išsikrausto.
„Perka per kitos šalies įmonę, apsimetę, tarkime, lenkais, kad nesimatytų Lietuvos šaknų. Bet už dyką niekas nedaro, jei perki per tarpininką, jam turėsi sumokėti už tai, kad tau perpardavė. Kinai kartais atseka tokią schemą, bet kartais ir pasiseka. <...> Verslas iš Lietuvos jau išeidinėja. Jei nesusitvarkys tiekimo grandinė, antrą šių metų pusmetį tikrai matysime jų dar daugiau“, – svarsto R. Damanskis.
Visas pluoštas investicinių projektų laikinai įšaldyti
Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas ir „Baltijos automobilių detalių klasterio“ pirmininkas Giedrius Valuckas sako, kad daugelis verslų, kurie ne visai rimtai žiūrėjo į Kinijos problemą, vis labiau pradeda jausti jos mastą ir pasekmes. Anot jo, kai kurios įmonės yra priverstos laikinai stabdyti investicinius projektus.
„Kuo toliau, tuo daugiau matome atvejų, kai verslai priversti patirti kaštus. Automobilių pramonės įmonės nori nenori yra įtrauktos į Kinijos rinką, prekių nepriėmimas labai stipriai veikia jų kitas investicijas ir strateginius sprendimus. Labai tikimės, kad daugelio verslų tai nepaveiks, bet visgi matome, kad paveikia. Šiandien turime visą pluoštą investicinių projektų, kurie yra laikinai įšaldyti“, – komentuoja jis.
Jis mato ir didėjančią verslų išsikėlimo iš Lietuvos riziką, tad jau artimiausiu metu, kaip prognozuoja, pamatysime realių pavyzdžių.
„Į Lietuvą atėję investuotojai arba lietuviški verslai priversti sustabdyti veiklas. Klausimas, kiek galėtų atsverti bendradarbiavimas su Taivanu, bet jei prarasime didžiąją dalį automobilių pramonės kompanijų arba jų investicijų, tai Lietuvai būtų labai neigiamas poveikis, kuris sumenkintų ateinančių investicijų pritraukimą“, – vertina G. Valuckas.
Nemato kitos išeities kaip keltis į Lenkiją
Stringant užsakymams ir prekybai su Kinija, Šiauliuose įsikūrusios elektros prietaisų gamybos bendrovės „Artilux NMF“ vadovas Darius Sakalauskas nemato kitos išeities kaip iškelti dalį gamybos į Lenkiją, teks atsisveikinti ir su dalimi darbuotojų, kurių šiuo metu įmonėje – apie 350.
„Kitą savaitę važiuojame į Lenkiją, kursime įmonę ir atidarysime naują gamybinį padalinį. Dar skaičiuojame, kiek visa tai mums kainuos, žiūrėsime, už kiek pavyks išsinuomoti patalpas. Aišku, logistika per dvi vietas automatiškai kainuoja daugiau, dviejų vietų valdymo kaštai išauga. Bet nebe skaičiuose esmė, nes mums tiesiog reikia tai daryti“, – pasakoja verslininkas.
„Turime ant gaminių nurodyti kilmės šalį, „EU“ (pagaminta ES – Delfi) negalime dėti. Kai nurodome kilmės šalį, nėra kaip dokumentuose to paslėpti. O politikų kovos gali tęstis metų metais“, – įmonės vadovas paaiškina šio sprendimo priežastis.
Jo teigimu, pagrindinė problema – ne stringantis eksportas ir importas, bet krentantis patikimumas prieš savo partnerius.
„Visi kalba apie eksportą ir importą, bet tai – tik ledkalnio viršūnė. Mes eksportuojame ne tiek daug, dabar sustabdyta prekių už maždaug 70 tūkst. eurų per vieną mėnesį. Importuojame iš Kinijos daugiau – už 2–3 mln. eurų. Importą dar galėtume susitvarkyti per kitos šalies įmonę, ir niekas labai nepastebėtų, kur Europoje nukeliauja prekės iš Kinijos.
Tačiau didesnė problema – vadinamas paslaugos patikimumas. Pavyzdžiui, klientai užsisako gamybinę paslaugą pas mus, ir mes jiems gaminame elektros jungiklį ar šviestuvų kolekciją. Gaminame prietaisą, kuris skirtas visai pasaulinei rinkai, jie nori produktu prekiauti Europoje, Kinijoje, JAV. Mes galime gaminti Europai, JAV, bet Kinijai negalime.
Kas tuomet išeina: jie nenori pas mus užsakyti gamybos, nes negalime išpildyti visos laisvos kolekcijos. Klientas nesirenka tokio gamintojo, jei Lietuva nenori draugauti su Kinija. Tai yra didelė rinka, visi rimtai į ją žiūri, todėl tai labiau patikimumo prieš savo partnerius problema. Ji daug gilesnė ir sunkiau išsprendžiama“, – pasakoja įmonės vadovas.
„Esame gamybinės paslaugos įmonė, gaminame prekes kitoms didelėms įmonėms, tokioms kaip „Ikea“, „ABB“, šios įmonės nori prekes vežioti laisvai po pasaulį, čia – mūsų didžiausia bėda, kad negalime suteikti pilnavertės paslaugos savo klientui“, – priduria D. Sakalauskas.
Pašnekovas mato dar didesnių rizikų, jei konfliktas užsitęs, o į jį įsitrauks ir visa Europa: „Gerai, jei tik mes čia lietuviai pasišakosime, bet jei kalsime pleištą į visos Europos santykius su Kinija, pastaroji turbūt mums amžiais neatleis. Jei išauginsime mūsų konfliktą į kažkokį didelį reikalą, auginsime riziką, kad mus persekios ir bandys nubausti, nes Kinija – didelė šalis.“
Verslininkas skaičiuoja, kad šiuo metu nuostoliai siekia per 100 tūkst. eurų, tačiau tai – tik lašas to, kas dar laukia įmonės.
„Nuostoliai tik prasidėjo: už gruodį turime 70 tūkst. eurų praradimą, už sausį irgi nebegavome užsakymų už panašią sumą. Bet tai – tik pardavimų praradimai. Turėjome tiekimo sutrikimų, teko vežti per Lenkiją, tiekėjai nesiuntė prekių iš Kinijos tiesiai į Lietuvą. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Dar laukia reputaciniai nuostoliai, su ilgalaikiais klientų praradimais. Įmonės apyvarta – 34 mln. eurų, praradus trečdalį klientų, nuostoliai labai dideli – apie 10 mln. eurų“, – pažymi jis.
Pakibęs klausimas dėl naujos gamyklos
Šiauliuose įsikūrusios „Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonių grupės vadovas Stanislovas Grušas taip pat užsiminė, kad svarstoma galimybė perkelti dalį gamybos į kaimyninę šalį. Įmonių grupei priklauso apie 20 gamybos įmonių, jose dirba apie 2,5 tūkst. darbuotojų.
„Ieškome, kur tai padaryti, jeigu reikės, padarysime. Nėra taip lengva persikraustyti. Viskas nuo įvykių priklausys. Niekas nežino, kaip bus, nes kiek visko aplinkui vyksta, bus karas ar ne, per daug neaiškumų“, – trumpai Delfi pakomentavo verslininkas.
Šiauliuose įsikūrusi bendrovė eksportuoja produkciją į 48 šalis, Kinija buvo viena iš jų, tačiau pavyko rasti ir naujų rinkų – Saudo Arabiją. Tačiau, kaip sako vadovas, persiorientuoti į kitas rinkas – ne taip paprasta.
„Persiorientuoti į kitas rinkas – sudėtinga, būtų paprasta, jei Lietuva būtų daug didesnė, būtume lyderiai, bet šiuo metu taip nėra“, – Delfi sako jis.
Vis dėlto eksportas, anot vadovo, – ne pagrindinė problema. Po susitikimo su verslo, ministrų kabineto atstovais ir prezidentu sausio viduryje S. Grušas žurnalistams kalbėjo, kad daugiausia klausimų kelia naujos gamyklos statybos: „Situacija neaiški, turbūt didžiausia problema, kad esame pasirašę žemės nuomos sutartį su Šiaulių LEZ, pasirašę stambaus investuotojo sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tikimės, kad vis tiek surasime galimybių tai daryti.“
„Neaustinių medžiagų fabrikui“ priklauso baldų gamybos įmonė „Vilmers“, kurios naujai gamyklai Šiaulių LEZ numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Skelbiama, kad į naujas patalpas planuojama įsikelti 2023 m., bus sukurta apie 300 naujų darbo vietų, o pradėjusi veikti nauja gamykla leis per penkerius metus gamybą padidinti daugiau nei du kartus ir plėsti eksportą. Tačiau panašu, kad konfliktas su Kinija gali paveikti šiuos planus.
„Su mumis kol kas viskas gerai, augame, statome 40 tūkst. kv. metrų patalpas Šiaulių LEZ, kol kas nesustabdėme. Stebėsime, kas toliau vyks“, – Delfi patikino S. Grušas.
„Baltik vairas“ padarinių nejaučia, plėtros nestabdo
Didžiausios Šiaurės Europoje dviračių gamyklos, įsikūrusios Šiauliuose, „Baltik vairas“ vadovas Nerijus Gužauskas Delfi tikina, kad kol kas rimtų problemų dėl Lietuvos konflikto su Kinija nejaučia. Anot jo, Kinijos tiekėjai nestabdo užsakymų ir toliau tiekia komponentus, kurie sudaro nemenką dalį dviračių gamyboje.
„Su importu kažkokių rimtų problemų tikrai neturime, nerimo daug, partneriai skambina, klausia, bet tik tiek. Neturėjome su mūsų partneriais iki šiol jokių bėdų. Taip, Kinijoje yra problemų su kovidu, jie linkę uždarinėti uostus, būtent dėl specifinių santykių ir tos problemos, kaip Lietuva turi su Kinija, kol kas, ačiū dievui, nesusiduriame su jokiais trukdžiais“, – teigia N. Gužauskas.
Jis taip pat pažymi, kad gamybos iš Lietuvos tikrai nesiruošiama iškelti, o plėtros planų taip pat neatsisakoma. Rudenį skelbta, kad bendrovė formuoja papildomą surinkimo liniją ir ruošiasi priimti 50 darbuotojų. Naujus darbuotojus kvies prisijungti ir pavasarį, kai atidarys krovininių dviračių padalinį, kuriame šiemet ketinama gamybos apimtis padidinti net penkis kartus.
„Jokių planų neatsisakome, judame į priekį“, – patikina „Baltik vairas“ vadovas.
Verslininkai: išmaldos mums nereikia
Paklaustas, ką išgirdo prezidentūroje vykusiame susitikime, verslininkas pažymi, kad po jo jau praėjo nemažai laiko, tad ir situacija pasikeitusi: „Jau daug vandens nutekėjo. Prezidentas šneka vieną, o užsienio reikalų ministras – kitką, tegul jie pirmiausia gal susitaria dėl vienos politikos, dabar daro dvi. Mes prisitaikysime kuriuo nors atveju, jei bus blogai Lietuvoje – keliausime pas kaimynus, jei bus gerai, būsime čia.“
Kaip skelbiama, Lietuva nuo Kinijos nukentėjusioms įmonėms skirs 6 mln. eurų naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Be to, Lietuva derina su Europos Komisija 130 mln. eurų paskolų paketą sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms. Lengvatinės iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų (grupės – iki 10 mln. eurų) paskolos būtų teikiamos apyvartinėms lėšoms. Tačiau verslo atstovai tikina, kad verslui reikia ne paskolų, o komponentų ir laisvos prekybos su partneriais.
„Nepasakysime savo klientams, kad štai gavome paramą. Išmaldos mums nereikia, mums reikia laisvės dirbti. Ministrė dirba Laisvės partijoje, tai tegul ji suvokia, kad laisvė yra geriau už pašalpas. Laisvė pačiam priimti sprendimus. Mūsų laisvė prekiauti su pasauliu – apribota. Tiek mums, tiek mūsų partneriams, kuriems gaminame produkciją. Tai labiausiai kenkia mūsų, kaip gamintojo, patikimumui. Atstatyti reputaciją užtrunka metų metus“, – pabrėžia „Artilux NMF“ vadovas D. Sakalauskas.
Skeptiškai vertina Taivano pagalbą
Pagalbos ranką Lietuvai bando tiesti ir Taivanas. Jis paskelbė apie 200 mln. dolerių investicinį fondą ir 1 mlrd. dolerių paskolų fondą. Be kita ko, žadama plėtoti dvišalę prekybą su Lietuva bei tirti galimybę Lietuvoje plėtoti puslaidininkių gamybą. Tačiau ir šią paramą verslas vertina skeptiškai.
„Taivanas nėra visas pasaulis ir tikrai nėra Kinija, tai tikrai tiek neatsvers. Savo klientui gi nepasakysime: „Neprekiauk su Kinija, prekiauk su Taivanu“. Tos investicijos gal ir gali atverti praradimus finansine prasme, bet gali būti praradimų kaip „Continental“ ar kitų įmonių išėjimai iš Lietuvos, tai vargu ar gali tokius praradimus atsverti“, – vertina D. Sakalauskas.
„Taivanas duos paskolų, bet jų nereikia. Verslui reikia komponentų, iš kurių būtų galima gaminti gaminį. Pinigų jie turi, esmė – įmonės nori už pinigus nusipirkti komponentą ir pateikti gaminį užsakovui, o komponento negauna“, – pritaria LINPRA atstovas R. Dumanskas.
„Artilux NMF“ vadovas abejoja ir Taivano investicijų į puslaidininkių pramonę atėjimu: „Tas investicijas dar reikia pasiimti, jei visi kalba apie puslaidininkių gamybą Lietuvoje, tai reikia suvokti, kad esame šalia Rusijos. Todėl esame pavojinga šalis investuoti labai svarbioms sritims, nes esame šalia tam tikros jėgos, tai vargiai tos investicijos ateis. Gerai būtų, kad jos ateitų, bet pažadai yra pažadai.“
Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas G. Valuckas sako netikintis greita Taivano pagalba Lietuvos verslui.
„Verslams investicinių fondų galima pritraukti ir iš kitur, tarkime, Vokietijos. Tai nėra tikrosios investicijos, tokios kaip naujas fabrikas. Duoda paskolą, o jūs statykit, taigi konkrečių projektų kol kas nematome, matome tik paskolų projektus. Jie nieko neatsveria, tik parodo gerus ketinimus, galbūt šviesesnę ateitį, bet neturime jokių rezultatų.
Kas susiję su Taivano greita pagalba verslui, tai tuo nelabai tikiu, nes tai užtruktų. Labiau tikiu pagalba ilgalaikėje perspektyvoje, bet ne trumpalaikėje. Verslams užtrunka ilgą laiko tarpą tiek nupirkti, tiek parduoti: metus, dvejus ar penkerius mažiausiai. Tai tikrai netikiu, kad per metus ar dvejus tai gali įvykti. Tai – strateginis ilgalaikis dalykas, o kalbant apie gamyklas, norėtųsi konkretaus projekto“, – dėsto G. Valuckas.
