aA
Kol Lietuva deda pastangas viliodama į šalį užsienio investicijas, lietuviški verslai neišsitenka tik mūsų šalies teritorijoje ir verslo plėtros galimybių ieško užsienyje. Portalas DELFI kalbina didžiųjų Lietuvos verslų atstovus apie jų patirtis užsienio šalyse.
Tarptautiniai verslai
Tarptautiniai verslai
© DELFI

Pasaulio banko skelbiamame „Doing Business“ reitinge Lietuvai pernai atiteko visai neprasta vieta. Pagal tai, kaip lengva kurti ir vystyti verslą šalyje atsidūrėme tarp Švedijos (10 vieta) ir Malaizijos (12) vieta. Lietuvai pavyko aplenkti net ir kaimynines Latviją (19 vieta) ir Estiją (18 vieta). O tokios išsivysčiusios ekonomikos kaip Suomija, Vokietija ar net Šveicarija įrašytos atitinkamai 20, 22 ir 36 vietose.

Vis dėlto pažiūrėjus atidžiau į indeksą ne viskas taip Lietuvoje blizga verslo aplinkoje. Pavyzdžiui, pagal verslo pradžios lengvumą atsidūrėme 34 vietoje, kreditų galimybes – 48, smulkiųjų akcininkų interesų užtikrinimo kriterijus nulėmė Lietuvai 37 vietą.

Šoktelėti į sąrašo vienuoliktą vietą padėjo tokie rodikliai kaip įmonės registravimas (4 vieta) ar statybos leidimų procesas (10 vieta).

Kaip sekasi kurti ir vystyti verslą užsienio šalyse, iš savo patirties gali pasakyti ir nemažas skaičius Lietuvos įmonių.

Nuo pelno mokesčių skirtumų iki draudimų prekiauti sekmadieniais

Be Lietuvos Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje verslus vystančios prekybos įmonės „Maxima Grupės“ finansų vadovas Vitalijus Rakovski teigė, kad šalis, į kurias žada plėstis bendrovė, prekybos grupė renkasi pagal tai, kur didžiausias plėtros ir verslo augimo potencialas, vertinant tiek konkrečios šalies makronekonominius rodiklius, tiek mažmeninės prekybos rinkos rodiklius, konkurenciją ir esamų rinkos žaidėjų pozicijas.

„Taip pat atsižvelgiame, kiek turima mažmeninės prekybos patirtis gali būti pritaikoma naujoje rinkoje“, – pridūrė jis.

Kaip pasakojo „Maxima Grupės“ atstovas, į visas Baltijos šalis žiūrima kaip į namų rinką, kur augimo perspektyvos ribotos, todėl daugiausia dėmesio plėtrai skiriama Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Paprašytas palyginti, kuo skiriasi verslo aplinka ir verslo sąlygos šalyse, kur veikia „Maxima grupės“ įmonės, V. Rakovski teigė, kad, kadangi visos šalyse priklauso Europos Sąjungai, bendrinis reguliavimas bei pagrindiniai principai yra panašūs. Vis dėlto kiekviena šalis turi savo įstatyminę bazę, reguliavimą ir įvairius specifinius reikalavimus, kurie kartais labai skiriasi nuo namų rinkos.

Lietuvos verslai kelia sparnus į užsienį: verslininkai dalijasi išmoktomis pamokomis
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

„Lenkija yra visapusiškai kitokia rinka nei tos rinkos, kuriose veikėme prieš tai. Reguliavimas prekybos tinklų atžvilgiu išsiskiria tuo, kad dar užpernai įsigaliojo prekybos draudimas sekmadieniais, švenčių ir kai kuriomis kitomis dienomis. Nedarbo dienų sekmadieniais skaičius per mėnesį kasmet buvo palaipsniui didinamas, o nuo šių metų baigėsi pereinamasis laikotarpis ir darbas neleidžiamas visais mėnesio sekmadieniais“, – pasakojo pašnekovas.

Be to, dar 2016 m. Lenkijoje buvo įvestas apyvartos mokestis prekybos tinklams, tačiau šį mokestį Europos Komisija ginčija kaip neteisėtą valstybės pagalbą, dėl besitęsiančio ginčo jo taikymas atidėtas iki šių metų birželio pabaigos.

Tarp skirtumų įmonių grupės atstovas įvardija ir pelno mokesčių tarifus: Latvijoje ir Estijoje nėra taikomas reguliarus pelno mokestis, Bulgarijoje jis mažesnis nei Lietuvoje, Lenkijoje – didesnis.

„Standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas mažai skiriasi tarp šalių, kuriose vykdome veiklą, tuo metu prekių sąrašas, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, skiriasi labai“, – toliau skirtumais dalijasi pašnekovas.

Vitalij Rakovski
Vitalij Rakovski
© Bendrovė "Maxima"

Pavyzdžiui, Bulgarijoje visoms prekėms taikomas standartinis tarifas. Lietuvoje ir Estijoje sumažintas tarifas taikomas knygoms ir periodinei spaudai, Latvijoje tokių prekių sąrašas dar ilgesnis, o Lenkijoje sumažintas PVM taikomas daugeliui maisto prekių.

Ne tik galimybės, bet ir rizikos

„Paminėti keli verslo reguliavimo ir mokesčių taikymo pavyzdžiai iliustruoja tam tikrus verslo sąlygų skirtumus, tačiau verslo aplinkos skirtumą apibrėžia ir pats rinkos dydis, kaip kad Lenkija yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei visos Baltijos šalys kartu, taip pat ji pati didžiausia Centrinės ir Rytų Europos rinka. Tuo metu Bulgarija yra tarp didžiausią augimo potencialą turinčių šalių, kadangi šalies makroekonominis ir rinkos išsivystymo lygis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio“, – kalbėjo V. Rakovski.

„Maxima Grupės“ finansų vadovas sutiko, kad be galimybių verslo plėtrai užsienio rinkos atneša ir papildomas rizikas. Pasak jo, be tipinių rizikų, su kuriomis susiduria verslas, plėsdamasis užsienio rinkose, yra ir specifinės.

„Galėčiau išskirti dvi. Pirma rizika – atitolti nuo konkrečios rinkos specifikos. Antra – galimų sinergijų pervertinimas“, – įvardijo jis.

Lietuvos verslai kelia sparnus į užsienį: verslininkai dalijasi išmoktomis pamokomis
© DELFI / Lukas Bartkus

Prasiplėsdamas apie riziką atitolti nuo rinkos specifikos, V. Rakovski detalizavo, kad ne visada sprendimai, kurie veikia namų rinkoje, yra pritaikomi kitose: pirkėjų įpročiai, pirkimo dažnis, vidutinis krepšelis. Todėl plečiantis į užsienio rinką svarbu būti arti pirkėjo ir neatstumti jų siūlant standartinius sprendimus, kurie kitoje šalyje gali būti visai neaktualūs.

„Investuotojų apklausos patvirtina, kad vertinant sinergijas dažnai pervertinamas jų pasiekimo greitis, ne visada įvertinamos neigiamos sinergijos, pavyzdžiui, laikinai prarasti pirkėjai ar nepakankamai tiksliai įvertinamos vienkartinės integracijos išlaidos“, apie antrą riziką kalbėjo finansų vadovas.

Pirmoji plėtra užsienyje – be jokių planų ar analizių

Nuo daugybės diskusijų sulaukusios veiklos Rusijoje iki plėtros Pietryčių Azijoje. Gana nemažu bagažu plečiant verslą į užsienį gali pasigirti aviacijos sektoriaus verslo grupės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Verslininkas prisimena, kad pirmuosius žingsnius į užsienį, Latviją, jis žengė dar su kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrove „Žvilgsnis iš arčiau“. 2005 m. bendrovė „Creditinfo group“ buvo parduota. Taip pat 2007 m. tuometinė „Agrowill group“, kuri buvo parduota prieš ketverius metus, įsigijo bendrovę Estijoje.

„Taip pat 2004–2007 metais dar turėjome nekilnojamojo turto projektų Rumunijoje, Bosnijoje, Kroatijoje“, – vardijo pašnekovas.

Gediminas Žiemelis
Gediminas Žiemelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Su „Avia Solutions Gruop“ tarptautinė verslo plėtra prasidėjo prieš 13 metų.

„Bet ne nuo įmonių steigimo, o nuo paslaugų eksporto. Tais metais į Lietuvoje naujai įkurtą pilotų akademiją pradėjo vykti užsienio šalių pilotai mokymams, atskrido pirmieji užsienio šalių lėktuvai techniniam aptarnavimui. Tais pačiais metais išnuomojome pirmuosius lėktuvus Kazachstano ir Tadžikistano oro kompanijoms. Šiose šalyse įsteigėme keliuose miestuose techninio palaikymo stotis“, – kalbėjo G. Žiemelis.

Jis skaičiavo, kad vieno metu Kazachstane gyveno net apie 70 inžinierių ir pilotų iš Lietuvos.

„Nebuvo taip, kad rinktumėmės rinkas. Kokios šalyse pradėti užsienio plėtrą iš esmės diktavo projektai, kurie atsirasdavo bendrovės radare. Ėmėmės visko, kas buvo mūsų pagal mūsų galimybes ir to, kas atrodė efektyvu sektoriuose, kuriuose mes dirbome. Tai buvo labiau mokymasis darant nei kažkokia planinė plėtra. Šiandien viskas yra kitaip“, – prisipažino verslininkas.

Dabar, pasak pašnekovo, visa plėtra yra sisteminė ir paremta išsamiomis analizėmis, konkurencinės aplinkos tyrimais, galimybių stebėsena.

„Todėl viskas prasideda nuo skaičių, užsibrėžtų tikslų, planų, rizikos ir apetito. Aviacijos paslaugos yra dinamiška industrija: jei keičiasi lėktuvų modeliai – reikia naujų tipų treniruoklių ir įvairiuose regionuose atsiveria galimybių langas, nes atsiveria naujas investicijų ir verslo ciklas – kas pirmas užima nišą, tas ir laimi. Tas pats su techninės priežiūros organizacijomis ir licencijomis naujų lėktuvų tipams. Taip pat, jeigu vienoje šalyje krizė ir ten reikia mažiau lėktuvų, tai būtinai bus šalis kurioje yra pakilimas ir ten reikia daugiau lėktuvų. Daugiau lėktuvų reiškia daugiau pilotų mokymų, daugiau techninės priežiūros paslaugų. Būtent tokiais kriterijais: dėl rinkos augimo, dydžio ir nepakankamos konkurencijos mes pasirinkome „FL Technics“ plėtrai Indonezijoje, Džakartos mieste, Kinijoje, Harbino mieste (kur jau veikia lėktuvų remonto centrai), Kolumbijoje, Barankulijoje“, – vardijo G. Žiemelis.

Visose šiose rinkose lėktuvų skaičius buvo didesnis nei galinčių juos aptarnauti organizacijų skaičius, todėl čia buvo įžvelgta galimybių.

G. Žiemelis kartu pridėjo, kad, žinoma, kiekviena rinka turi savo specifiką. Pavyzdžiui, kai kur skiriasi nuosavybės formos ir įmonės akcininkais turi būtinai būti vietiniai piliečiai.


Lietuvos verslai kelia sparnus į užsienį: verslininkai dalijasi išmoktomis pamokomis
© DELFI / Modesta Meškė

„Tačiau arba priimi pamatuotą riziką arba žiūri namie televizorių“, – reziumavo verslininkas.

Bendrovės „BAA Training“ taip pat yra įsikūrusi Vietname, Ho Či Minge, kur pastatytas 1 mokymų centras su 4 treniruokliais. Taip pat Barselonoje 7 treniruoklių centre greitai pradės treniruotis būsimi pilotai.

„Svarbu paminėti kad vidutinė treniruoklio kaina 9 milijonai JAV dolerių. Tačiau užaugome tiek, kad pastatus mums stato ir ilgalaikės nuomos pagrindu nuomoja nekilnojamojo turto vystytojai, o treniruoklius finansuoja didžiausi tarptautiniai bankai. Tai plėtros rezultatas: ne tik verslas „išeina“ į tarptautinius vandenis, bet ir tiekėjai ir partneriai tampa tarptautiniai, kurie atveria gerokai daugiau galimybių“, – įsitikinęs G. Žiemelis.

Patarimai, norintiems plėstis į užsienį

Pasiteiravus, kuriuos „Avia Solutions Group“ plėtros užsienyje projektus būtų galima įvardyti kaip nepavykusius grupės valdybos pirmininkas konkrečių pavyzdžių neįvardijo.

„Negali nepavykti, jeigu rinkos analizė teisinga ir profesionali. Ji rodo, kad rinka yra, kokio ji dydžio ir ko reikia, kad ją pasiekti. Jei, tarkime, analizė parodo, kad rinkos išvis nėra arba į ją įžengti dėl barjerų neįmanoma, tai ir nebus nereikalingų investicijų ir plėtra nebus vykdoma“, – tvirtino jis.

Pasak jo, plėtros planai turi būti aiškūs ir su aiškiu veiksmų planu. Taip pat svarbu, kad būtų pasirinkti tinkami vadovai, o plėtrai skiriama pakankamai lėšų.

„Jei nepavyksta tik trumpam dėl kokių nors neplanuotų ar neįvertintų aplinkybių, tai vėl yra profesionalumo ir rinkos išmanymo klausimas“, – toliau tęsė G. Žiemelis.

Gediminas Žiemelis
Gediminas Žiemelis
© DELFI / Karolina Pansevič

Verslininkas pabrėžė, kad plėtra neturi būti stumiama mechaniškai – sugalvojau ir einu. Tam reikia turėti paruoštus gerus tarptautinius produktus ir verslo modelį.

„Net verslo pavadinimas turi būti tarptautinis, – kalbėjo jis. – Susiformavusiose rinkose niekas atėjūnų nelaukia. Ten yra savi stiprūs žaidėjai, savo taisyklės. Tuomet kyla klausimas, kuo būsi geresnis už kitus. Dar vis darbštumu, greičiu ir kokybe. Bet vėliau reikia pradėti spręsti, kokia kaina įmonė finansuojama, ar yra pasiruošusi teisiškai, ar yra pakankama ir susiformavusi vadovų komanda“, – teigė „Avia Solutions Group“ vadovas.

G. Žiemelis tikino, kad jis nepasiteisinusių plėtros planų įvardyti negalėtų, tačiau buvo situacijų, kai kai kurios užsienyje veikiančios bendrovės plėtros ir įsteigimo etape buvo išleista neplanuotai daugiau, nuostolingas ciklas tęsėsi ilgiau nei buvo numatyta biudžete, kai kurie pasirinkti ar išsiųsti vadovai turėjo būti keičiami.

„Trumpas ir aiškus patarimas: jei einate į užsienio rinkas, visų pirma atsakykite sau į klausimą: koks jūsų planas, ką norite pasiekti ir ar padaryti namų darbai“, – patarė pašnekovas.

Lietuvą lygina su Malta ir Latvija

Susipažinęs su daugybe užsienio rinkų G. Žiemelis turi ką pasiūlyti ir Lietuvai. Tačiau pradžioje jis pamini, kad mūsų šalį reikėtų lyginti su panašiomis dydžiu rinkomis.

„Lietuvą reikėtų lyginti su mažomis šalimis, kur nėra plačios rinkos. Pavyzdžiui, būtų galima palyginti su Malta ar net Latvija. Maltoje pelno mokestis 5 proc., Latvijoje – 15 proc., bet neišmokant dividendų jam taikomas nulinis tarifas. Lietuvoje pelno mokestis – 15 proc. ir nesvarbu, ar jis reinvestuojamas ar ne“, – pastebėjo verslininkas.

Kartu jis pastebėjo, kad Lietuvoje jau susiduriama su darbo jėgos trūkumu visuose lygmenyse, o užsienio darbuotojų įdarbinimo procesas vis dar, pašnekovo nuomone, per ilgas.

„Tačiau yra dar ne mažesnė problema: kodėl už užsienio darbuotoją, kuris laikinai dirba Lietuvoje reikia mokėti „Sodros“ mokestį? Jis juk negaus pensijos mūsų šalyje“, – klausė pašnekovas.

Pasak jo, kai kuriose šalyse darbuotojo gydymo ir socialinės apsaugos atsakomybė perkeliama darbdaviui, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Kad nenukentėtų tos šalies piliečiai, galima įvesti kvotas, kad įvežant užsienio darbuotojus, piliečių skaičiaus negalima mažinti, kaip ir negalima mažinti atlyginimų. Visi bus patenkinti, bet verslas užsitikrins pakankamą darbuotojų skaičių augimui eksporto sąskaita“, – svarstė G. Žiemelis.

Su raudonu kilimu niekas nelaukia

Nuo baldų, drabužių gamybos iki inovacijų ir nekilnojamojo turto projektų. „SBA grupės“ priklausančios bendrovės eksportuoja daugiau nei 90 proc. savo produkcijos į 50 pasaulio šalių. Pavyzdžiui, įmonių grupei priklausantis „Utenos trikotažas“ turi daugiau nei 100 parduotuvių visame pasaulyje – nuo Paryžiaus iki Pietų Korėjos. Su nekilnojamojo turto projektais koncernas įžengė į Rygą.

Koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius prisipažįsta, kad iššūkių, renkantis užsienio rinkas, iškyla tikrai nemažai.

Utenos trikotažas
Utenos trikotažas
© Bendrovės nuotr.

„Pagrindiniai dalykai žengiant į naujas rinkas yra aiškus supratimas, ko tose rinkose bus siekiama ir, žinoma, tinkamas pasirengimas. Keliant koją į nepažintas teritorijas svarbu nuoširdžiai ir atsakingai atlikti namų darbus. Nepagailėti laiko analizei. Įvertinti rinkos potencialą, konkurentus, savo paslaugos ar gaminio pranašumus, galimus pardavimo kanalus, partnerių patikimumą. Eksportuojant didesnių gabaritų prekes ypač svarbus ir logistikos aspektas, kuris dažnu atveju dėl brangumo ar techninių transportavimo galimybių gali gerokai apriboti rinkų pasirinkimą“, – vardijo jis.

Pašnekovas siūlė neturėti iliuzijų, kad kas nors Vokietijoje, Olandijoje ar Skandinavijoje ar tolimesnėse rinkose laukia patiesęs raudoną kilimą.

„Įprastai, daugumoje rinkų bent jau ankstyvame plėtros etape tenka keliauti per nuožmios konkurencijos šabakštynus. Vėliau tie takai praminami ir būna lengviau“, – pripažino E. Valentinavičius.

Kaip pagrindinę riziką plečiantis į svetimus vandenis, grupės viceprezidentas įvardijo jėgų pervertinimą ir pažadų nevykdymą: „Šios pirmosios klaidos kaina naujoje užsienio rinkoje yra milžiniška. Jei pažadėsite ir nesugebėsite pažado įvykdyti, pavyzdžiui, nepagaminsite ar laiku nepristatysite žadėtos kokybės gaminių, jūsų žengimas į naują rinką gali baigtis tą pačią akimirką. Informacija tarp užsienio partnerių apie prastą vieno ar kito tiekėjo reputaciją sklinda akimirksniu ir kitoje parodoje arba mugėje potencialūs partneriai prie pažadų nevykdančiojo stendo gali net nestabtelėti. Todėl dalijant pažadus partneriams svarbu įvertinti galimybes ir neužsitrenkti durų su pirmąja gaminių partija. O dar geriau – pažadus viršyti su kaupu“.

Egidijus Valentinavičius
Egidijus Valentinavičius
© DELFI

Renkantis užsienio rinkas, į kurias norima plėstis, „SBA Grupė“ svarbiausiu kriterijumi renkasi produkcijos paklausą: esamą ir potencialią.

„O tai priklauso ne tik nuo tokių makroekonominių dalykų, kaip rinkos dydis ar perkamoji galia. Mano įsitikinimu 80 proc. sėkmės lemia paties produkto unikalumas ir kokybė bei proaktyvumas ieškant klientų. Mūsų įmonės, vystančios savus prekės ženklus – pvz. „Kauno baldai“, „Utenos trikotažas“ (prekės ženklai „About“, „Utenos“), rinkas renkasi labai atsakingai – ir joms siūlo išsiskiriančius bei unikalius produktus. Tai plačiai atveria duris“, – tvirtino E. Valentinavičius.

Taip skirtingoms koncerno bendrovėms pavyko užpildyti savo produktais ne tik Europos, bet ir Azijos rinką. Pavyzdžiui, „Utenos trikotažo“ gaminiai eksportuojami ir į Japoniją, Pietų Korėją. O „Šatrijos“ gaminiais rengiasi Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir Malaizijos ugniagesiai.

„Bet, kaip minėjau, net ir turint super unikalų ar kokybišką produktą, būtini proaktyvus pardavimai. Negali sėdėti sudėjęs rankų ar užsiliūliuoti ir gyventi iš vieno užsakovo. Tai pavojinga, – akcentavo pašnekovas. – Žinoma, ne paskutinį vaidmenį žengiant į užsienio rinkas vaidina ir kaina. Ar gebėsi ja konkuruoti. Bet konkuruoti padeda efektyvūs technologiniai sprendimai ir inovacijos. Be to, daugumoje rinkų yra nemenka dalis klientų, pasiruošusių mokėti daugiau už kokybišką daiktą“.

Ar galima vykdyti tarptautinį verslą tik iš Lietuvos?

Kalbėdamas apie pardavimų plėtrą į užsienį, pašnekovas teigė, kad ne būtinai reikia skubėti steigti filialų ar pardavimo skyrių užsienio šalyse. Viskas priklauso nuo produkto specifikos.

„Turint omenyje skaitmeninę erdvę, teoriškai įmanoma dirbti su užsienio rinkomis vien tik iš Lietuvos. Tačiau planuojat ilgalaikę plėtrą, patikimo vietos partnerio – dažniausiai prekybos agento – turėjimas naujoje rinkoje gerokai padidina sėkmės tikimybę ir procesą pagreitina. Be to, kad už tam tikrą procentą agentas nuolat rūpinasi Jūsų pardavimais, jis rinkos naujoką gali pakonsultuoti ir distribucijos, atsiskaitymo, tos šalies verslo kultūros ar net gaminių dizaino klausimais. Tokia pagalba naujokui gali būti labai pravarti, bet ji priklauso nuo užsienio partnerio kompetencijos, bendradarbiavimo apimties. Vis dėlto, renkantis prekybos atstovą užsienio rinkoje ypač svarbu jo patikimumas, todėl apie partnerį reikia surinkti visą įmanomą informaciją, klausti rekomendacijų, įskaitant tose rinkose jau dirbančias Lietuvos kompanijas“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

E. Valentinavičius prasitarė, kad paskutiniu metu tarptautiniai verslai, ieškodami partnerių, sėkmingai darbuojasi socialiniuose tinkluose, ypač „LinkedIn“.

Green Hall 3 / SBA nuotr.
Green Hall 3 / SBA nuotr.
© Bendrovės archyvas

„Žinoma, nereikia pamiršti ir tradicinio partnerių bei užsakovų paieškos būdo – tarptautinių parodų ar mugių. Jos suteikia galimybę kontaktuoti su potencialiais pirkėjais tiesiogiai, užmegzti ryšius, kurie versle yra viena didžiausių vertybių. Tačiau prieš skubant tarptautinėse užsienio parodose statyti savuosius stendus, siūlyčiau pirmiausia tas parodas aplankyti kaip eiliniam dalyviui ir suvokti savo poreikius bei galimybes masiniame sraute iš kitų išsiskirti“, – patarė jis.

Didžiulę tarptautinę patirtį sukaupusio koncerno atstovas turi pastebėjimų ir apie verslo aplinkos skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio rinkų. Pašnekovas teigia pastebintis, kad Lietuvoje trūksta strateginės disciplinos skatinant eksportą.

„Šiai sričiai turėtų būti skiriamas ne ką mažesnis dėmesys nei investicijų pritraukimui. Galėtų būti dar aiškiau išreikštas valstybės prioritetas šiai krypčiai, išgrynintos kryptys, kuriose esame stiprūs ir norime dar sustiprėti“, – vylėsi pašnekovas.

Be to, daugiau skiriamos dėmesio E. Valentinavičius norėtų matyti tradicinėms pramonės šakoms, prioritetinėms rinkoms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
2.5556

Kaip pradėti investuoti: 5 svarbiausi žingsniai (31)

Investavimas yra vienas geriausių būdų ilguoju laikotarpiu padidinti savo finansinį turtą ir...

Vasarą Gedimino kalno papėdėje sostinėje planuojamas šeimos restoranas (11)

Vasarą Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje esančioje rotondoje, vietoj nuo praėjusio amžiaus...

„Volkswagen“ klientams Vokietijoje pasiūlė sumokėti 830 mln. eurų „dyzelgeito“ skandale (3)

Vokietijos automobilių gamybos milžinė „ Volkswagen “ ( VW ) penktadienį pranešė...

Ekonomistai ir analitikai apie koronavirusą: gali kilti kainos, blogiausias scenarijus – krizė (114)

Kinijoje sustabdytas kai kurių gamyklų darbas, įmonėms Europoje vėluoja produkcijos pristatymas,...

Įvertino lietuvių finansinius gebėjimus: sąskaitas apmokėti laiku sunku, tačiau ne dėl pajamų trūkumo (92)

Lietuviai susiduria su sunkumais apmokant laiku sąskaitas bei taupant ateičiai, rodo tyrimas ....

Top naujienos

Skaudi netektis: mirė poetas Kęstutis Navakas papildyta šalies vadovų komentarais (241)

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos...

Nemokamų studijų vietų daugės penktadaliu, bet likusiesiems džiaugtis nėra ko (17)

Šiais metais studijos, palyginti su praėjusiaisiais, kainuos daugiau, tačiau daugės ir valstybės...

Kenčia, bet nedrįsta spręsti: ne vieną problemą išspręsti padės ginekologės, urologo ir seksologo patarimai (7)

Daugelį žmonių kamuoja problemos, susijusios su seksualiniu gyvenimu, tačiau paprašyti...

Narkobarono Pablo Escobaro našlė atvira: gyvenimas priminė kraupų žaidimą knygos ištrauka

Victoria Eugenia Henao savo melodramatišką gyvenimo istoriją pasakoja atsiminimų knygoje „Mano...

MVP trofėjus kolekcionuojantis Ulanovas: mums reikia tų gerų emocijų

„Laukia ilga kelionė iki Kauno. Kol kas sunku kažką planuoti, bet turbūt pradėsime dainuoti...

Turtingųjų stovyklavimo ypatumai: palapinėse stovi plokščiaekraniai televizoriai, sofos ir net dušas (13)

„Ruoškis, važiuosim pirkti kupranugario“, – gaunu žinutę iš Mišelio, mano angliškai...

Aptiko naują virusą su mokslininkams nežinomais genais: pavadino jaravirusu

Mokslininkai aptiko mįslingą virusą , kurio genomą, rodos, beveik visiškai sudaro iki šiol...

Santykių ekspertas pataria: kada tėvai kaimynystėje padės išgelbėti santuoką, o kada – sugadins gyvenimą

Su vyru planuojame statyti namą labai arti tėvų. Turime sklypą, tačiau sudvejojome, ar priėmus...

Adomaitį vienu geriausių Europos trenerių pavadinęs Jasikevičius: „Rytas“ vertas daugiau pagarbos (13)

Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius džentelmeniškai šventė pergalę Karaliaus...

Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, sako mirusio poeto Kęstučio Navako kolegos ir bičiuliai (20)

Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, sako...

|Maža didelių žinių kaina