aA
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį valdžios atstovai bei ekspertai tikino, kad ši krizė, visai kitokia nei 2008-2009-aisiais. Anot ekonomistų, Lietuva šiandien yra puikioje pozicijoje, gali skolintis, o valstybės skola, kaip svarstyta, užklupus antrajai bangai galėtų siekti ir 100 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministras taip pat prasitarė, kad kada bus peržiūrėtas valstybės biudžetas – tik laiko klausimas.
Lietuvos pasiruošimas krizei: nerimaujama, kad nematome realios situacijos
© DELFI / Andrius Ufartas

Kukuraitis: nerimą kelia antros bangos tikimybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje teigė, kad visos krizės yra skirtingos.

Ši krizė, anot jo, daugiau yra sveikatos, kuri palietė visą pasaulį, tačiau tai atsiliepė ir ekonomikai, jaučiamos socialinės pasekmės.

„Kuo galime pasidžiaugti šiame laikotarpyje, kad esame visiškai kitaip pasiruošę, turime sukauptus rezervus, buvo sukaupti tiek „Sodros“, tiek PSDF rezervai, atsirado tam tikra manevro laisvė.

Galėjome iškart pasiūlyti ligos išmokas, kai užsivėrė darželiai, mokyklos, dienos centrai, nereikėjo nieko mažinti, karpyti. Gyventojams siūlėme pagalvę, o žmonėms ir įmonėms tai buvo išsigelbėjimas, suveikta labai greitai, nes nuo kovo 16 d., kai tik buvo paskelbtas karantinas, iškart pradėjo egzistuoti priemonės“, – sakė jis.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat ministras kalbėjo ir apie tai, kad šiandien Lietuva turi istoriškai vieną geriausių skolinimosi galimybių.

„Galėjome greitai gauti pinigus ir pasiūlyti pigius Lietuvai sprendimus, kaip valdyti šią situaciją, kalbant tiek apie subsidijas, tiek apie pagalbą verslui ir čia tikrai išskirčiau gana greitą Vyriausybės reakciją.

Trečiasis dalykas, kurį paryškinčiau šalia rezervo, greičių ir pinigų – lankstumas ir reagavimas į kritiką, suvokimas, kad pagalbos priemonės gali keistis pagal situaciją“, – apie krizės suvaldymą ir Vyriausybės indėlį suvaldant viruso plitimą kalbėjo ministras, tačiau teigė, kad šiandien jam daugiausia nerimo kelia tai, ar pasaulis nesulauks antrosios koronaviruso bangos ir ar tai nepadarys įtakos ekonomikai, užimtumui, socialiniams aspektams.

Šiandien, kaip aiškino, nedarbo lygis jau pasiekė ribą, kurioje laikosi (apie 11,8 proc. – apie 200 tūkst. gyventojų), o grįžimas į darbą yra pozityvus, tačiau pabrėžė, kad per vasarą vis tiek turime pasiruošti įvairiausiems scenarijams.

Prastovose šiuo metu, anot ministro, yra apie 40 tūkst. žmonių.

L. Kukuraitis buvo paklaustas ir kodėl valdžia vis dar neperžiūri valstybės biudžeto.

„Aš šį klausimą visada perleidžiu finansų ministrui, bet Finansų ministerijos teisininkai sako, kad kuomet yra suteikta teisė skolintis tuos 5 mlrd. Eur, yra suteikta ir teisė formuoti išlaidas.

Visos išlaidos, bet jau mūsų srityje, yra formuojamos įstatymo būdu. Seimas dalyvauja lėšų skirstyme <..>, viskas su jais derinta, dėl to, manau, kad čia tik laiko klausimas, kada finansų ministras ateis su sudėliotu biudžetu, ataskaitomis, su naujais planais, nes 2021 m. biudžetas ne mažiau svarbus, kaip šių metų“, – teigė jis.

Navickienė: kol neturime biudžeto pakeitimo, nežinome situacijos

O štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Monika Navickienė konferencijoje kalbėjo, kad reikia pripažinti, jog šiandien situacija rinkoje yra sudėtinga, o tikroji situacija nežinoma, kol ant stalo nėra padėtas pertvarkytas biudžeto projektas.

Ji aiškino, kad mes nesame tikri, kaip gyvensime artimiausiu metu, tačiau pagrindinis klausimas šiandien, anot jos, yra tas, kaip mes būsime pasiruošę ir kokius pamatus pasidėsime, jei užklups antroji krizės banga.

Monika Navickienė
Monika Navickienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kad nebūtų taip, jog visos tos geros ekonominės aplinkybės, kurios šiandien mums leido pasiskolinti lėšas, kurios leido skatinti ekonomiką lėšas įliejant į rinką, jog mes labai brangiai nusipirkome daugiau laiko. Kas tada, kai tas laikas ateis ir mums reikės tęsti ir krizę valdyti?

Mes neturime biudžeto pakeitimo projekto, nes nematome, kaip skolinti pinigai atrodys visame bendrame mūsų gyvenimo projekte ir ateinančiais metais, ir šiemet, ar tos lėšos, kurios šiandien naudojamos tam tikroms priemonėms, ar tai būtų išmokos smulkiam verslui ar kitiems dalykams, kaip tai atrodys mūsų pajamų ir išlaidų balanse biudžete.

Kol to nematome, negalime pasakyti, ar tai taiklios priemonės“, – klausimus kėlė M. Navickienė.

Karpo priedus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat papasakojo, kokia situacija buvo ir šiandien yra darbo rinkoje. Jos teigimu, nepaisant visų paramų, darbuotojai laikėsi sudėtingai, o kone kiekvieno jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, vieni ėjo į prastovas, kiti prarado didžiąją dalį pajamų, treti ėjo neapmokamų atostogų.

„Šiai dienai mes laikomės pozicijos, kad krizė yra kitokia, negali jos lyginti su 2008-2009 m., tikrai mes niekas tokios bangos nesitikėjome ir nebuvome pasiruošę.

Tam, kad viskas eitų sklandžiai, atsakomybę turi prisiimti visi, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė. Mūsų darbdaviai taip pat turi suprasti, kad turi prisiimti atsakomybę. Kas laukia toliau? Pozityvių žinučių iš mūsų sferos nėra“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Taip pat ji aiškino, kad profesinės sąjungos susiduria su tuo, jog darbuotojams yra mažinami atlyginimai, tačiau tai daroma itin subtiliai – yra karpomi priedai.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Žinoma, buvo ir tokių įmonių, kurios turėjo per šį laikotarpį padidėjusį pelną. Mums trūksta sąžiningumo, susitelkimo, kad jei yra sudėtinga situacija, nereikėtų jos išnaudoti darbuotojų nenaudai“, – pridūrė ji.

Gali būti viena giliausių krizių istorijoje

Ekspertas ir ekonomistas, socialdemokratų kandidatas į Seimą Vaidas Navickas kalbėdamas apie krizę sakė čia matantis du aspektus – ekonominį ir ideologinį.

„Ekonomine prasme ši krizė gali būti viena giliausių 100 metų ar daugiau istorijoje, bet kita vertus Lietuva yra daug geriau pasiruošusi šiai krizei, negu ji kada buvo pasiruošusi kitoms krizėms.

Pavyzdžiui, per 2008-2009 m. mes dar neturėjome euro, skolinimasis buvo brangus ir sudėtingas, todėl mes neturėjome fiskalinio suvereniteto, kurį turime dabar.

Antras dalykas – ideologiškai su šia krize mes tvarkomės taip pat kitaip. Mes turime priemones padėti žmonėms, turime politinę valią tai daryti. Vis stebiu viešąją erdvę ir žiūriu, kada sugrįš tas diržų veržimosi naratyvas, kad viską pravalgysim, praskolinsim anūkus ir vaikus, tai manau, kad ideologinė įtampa bus tarp tokių žmonių, kurie nori visas virvutes užtraukti ir taupyti“, – kalbėjo jis.

Vaidas Navickas
Vaidas Navickas
© DELFI / Justinas Auškelis

V. Navickas pabrėžė, kad nepaisant laukiančių iššūkių, Lietuva šiandien yra puikioje situacijoje.

„Tik reikia prisiminti, kad kriziniu laikotarpiu, pacituosiu, yra krizėje neatsakinga būti atsakingu. Prisiminkime, kad vieno žmogaus išlaidos yra kito pajamos“, – sakė ekonomistas.

Paklaustas, kiek švelnėjantis karantinas gali atšildyti ir ekonomiką, teigė, kad kaip viskas tęsis priklausys tik nuo viruso plitimo.

„Esminė problema yra virusas, o karantinas buvo Vyriausybės teisingas atsakas.

Kaip ta krizė toliau tęsis, priklausys nuo viruso, ar rasime vaistų, ar bus antra banga. Mes esame labai stiprioje pozicijoje.

Jei prognozuojame, kad pasieksime 60 proc. skolos santykį su BVP, o Nobelio premijos laureatai sako, kad ir 100 proc. nebūtų neatsakinga, netgi antros bangos atveju mes dar turime didelius buferius, kad susitvarkytume.

Jeigu mes rinktumėmės, kad reikia taupyti, veržtis diržus, tada turėtume dar daugiau nedarbo, emigracijos ir į geresnę fiskalinę vietą neišeisime. Mums reikės skolintis ir skatinti ekonomiką“, – aiškino V. Navickas.

Tiesa, konferencijos metu ekonomistas prakalbo ir apie atlyginimus.

„Ekonominė logika sakytų, kad atlyginimai kris, bet prisiminkime, kad pas mus yra didelis disbalansas tarp kapitalo pajamų ir darbo pajamų Lietuvoje.

Mūsų BVP vienam gyventojui yra neblogas, bet mūsų atlyginimai vis dar yra labai žemi. Yra didelis atotrūkis tarp žmogaus produktyvumo, kiek vertės jis sukuria darbdaviui ir kiek jis gauna darbo užmokesčio pavidalu. Ar mažės atlyginimai, ar ne, priklausys nuo dirbančiųjų derybinių galių“, – svarstė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0000

Vilniaus savivaldybė 20-ojo aukšto įveiklinimą pakartotinai skelbs vasaros pabaigoje

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai...

Lietuvos krašte, kuriame nėra ežerų – gamina laivus: lietuviai tokių sau leisti nelabai gali (53)

Šalčininkų rajonas nepasižymi nei ežerų, nei upių gausa, tačiau čia, Emiliškių kaime,...

Teismas: „Uncle Sam's“ baro valdytojai alkoholio licencija panaikinta teisėtai (3)

Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti alkoholio prekybos licenciją bendrovei „Dėdė...

Šokolado cechą atidarinėjo pas šeichus, o dabar Lietuvoje imasi savo verslo: tai – svajonės išsipildymas (47)

33-iejų Justinas Duchovskis prieš keletą metų Dubajuje šeichams padėjo įrengti šokolado...

Nidos verslininkas: po Mindauginių pamatysite tikrąjį Nidos vasaros sezono veidą (508)

Nidos verslininkai, prekiaujantys žuvimis, nuomojantys butus, dviračius, paspirtukus ir užsiimantys...

Top naujienos

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (14)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Kardiologo receptai, norintiems išvengti širdies ligų: dėmesį reikia atkreipti į kojas

Apie kardiologines problemas vis daugiau kalbama ir pandemijos kontekste – sveikatos specialistai...

Loreta Anilionytė | D+

Miniažmogiai ir jų naujasis elitas – nuomonės formuotojai: O asilas pritardamas mekeno T-I-A-A-A-I-P

„Šiandien šviečia saulė“ – parašė „Facebooke“ eilinis žmogus. 10 „like‘ų“....

Lietuvoje – vos 50 naujų COVID-19 atvejų, mirė 2 žmonės, per parą antra doze paskiepyta daugiau nei 5 tūkst. žmonių ligoninėse šiuo metu gydomi 266 COVID-19 pacientai (120)

Praėjusią parą šalyje nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė du...

Viltis klijuoti santykius subliuško: princas Harry į JK atvyks vėl be žmonos

Jungtinės Karalystės karališkoji šeima liepos 1-ąją minės svarbią dieną – Kensingtono...

Vokietis suvedė sąskaitas su Ronaldo: šįkart jo marškinėlių nebeprašiau (1)

Cristiano Ronaldo pelnė įvartį bei atliko rezultatyvų perdavimą, bet lygiai tą patį padarė...

Lietuvos krašte, kuriame nėra ežerų – gamina laivus: lietuviai tokių sau leisti nelabai gali (53)

Šalčininkų rajonas nepasižymi nei ežerų, nei upių gausa, tačiau čia, Emiliškių kaime,...

Metė pelningą darbą ir gyvenimą pradėjo nuo nulio: buvo kažkoks keistas su stebuklu susijęs reikalas (17)

Gintaras Knieža gimė aklas. Vėliau, būdamas 4-5 m., praregėjo, tačiau teko nešioti labai...

Veryga prabilo apie tai, kas mūsų laukia rudenį: dabar – kritinis taškas (477)

Epidemiologinei situacijai sparčiai gerėjant, svarbu neprarasti budrumo, sako Seimo Sveikatos...