aA
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį valdžios atstovai bei ekspertai tikino, kad ši krizė, visai kitokia nei 2008-2009-aisiais. Anot ekonomistų, Lietuva šiandien yra puikioje pozicijoje, gali skolintis, o valstybės skola, kaip svarstyta, užklupus antrajai bangai galėtų siekti ir 100 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministras taip pat prasitarė, kad kada bus peržiūrėtas valstybės biudžetas – tik laiko klausimas.
Lietuvos pasiruošimas krizei: nerimaujama, kad nematome realios situacijos
© DELFI / Andrius Ufartas

Kukuraitis: nerimą kelia antros bangos tikimybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje teigė, kad visos krizės yra skirtingos.

Ši krizė, anot jo, daugiau yra sveikatos, kuri palietė visą pasaulį, tačiau tai atsiliepė ir ekonomikai, jaučiamos socialinės pasekmės.

„Kuo galime pasidžiaugti šiame laikotarpyje, kad esame visiškai kitaip pasiruošę, turime sukauptus rezervus, buvo sukaupti tiek „Sodros“, tiek PSDF rezervai, atsirado tam tikra manevro laisvė.

Galėjome iškart pasiūlyti ligos išmokas, kai užsivėrė darželiai, mokyklos, dienos centrai, nereikėjo nieko mažinti, karpyti. Gyventojams siūlėme pagalvę, o žmonėms ir įmonėms tai buvo išsigelbėjimas, suveikta labai greitai, nes nuo kovo 16 d., kai tik buvo paskelbtas karantinas, iškart pradėjo egzistuoti priemonės“, – sakė jis.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat ministras kalbėjo ir apie tai, kad šiandien Lietuva turi istoriškai vieną geriausių skolinimosi galimybių.

„Galėjome greitai gauti pinigus ir pasiūlyti pigius Lietuvai sprendimus, kaip valdyti šią situaciją, kalbant tiek apie subsidijas, tiek apie pagalbą verslui ir čia tikrai išskirčiau gana greitą Vyriausybės reakciją.

Trečiasis dalykas, kurį paryškinčiau šalia rezervo, greičių ir pinigų – lankstumas ir reagavimas į kritiką, suvokimas, kad pagalbos priemonės gali keistis pagal situaciją“, – apie krizės suvaldymą ir Vyriausybės indėlį suvaldant viruso plitimą kalbėjo ministras, tačiau teigė, kad šiandien jam daugiausia nerimo kelia tai, ar pasaulis nesulauks antrosios koronaviruso bangos ir ar tai nepadarys įtakos ekonomikai, užimtumui, socialiniams aspektams.

Šiandien, kaip aiškino, nedarbo lygis jau pasiekė ribą, kurioje laikosi (apie 11,8 proc. – apie 200 tūkst. gyventojų), o grįžimas į darbą yra pozityvus, tačiau pabrėžė, kad per vasarą vis tiek turime pasiruošti įvairiausiems scenarijams.

Prastovose šiuo metu, anot ministro, yra apie 40 tūkst. žmonių.

L. Kukuraitis buvo paklaustas ir kodėl valdžia vis dar neperžiūri valstybės biudžeto.

„Aš šį klausimą visada perleidžiu finansų ministrui, bet Finansų ministerijos teisininkai sako, kad kuomet yra suteikta teisė skolintis tuos 5 mlrd. Eur, yra suteikta ir teisė formuoti išlaidas.

Visos išlaidos, bet jau mūsų srityje, yra formuojamos įstatymo būdu. Seimas dalyvauja lėšų skirstyme <..>, viskas su jais derinta, dėl to, manau, kad čia tik laiko klausimas, kada finansų ministras ateis su sudėliotu biudžetu, ataskaitomis, su naujais planais, nes 2021 m. biudžetas ne mažiau svarbus, kaip šių metų“, – teigė jis.

Navickienė: kol neturime biudžeto pakeitimo, nežinome situacijos

O štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Monika Navickienė konferencijoje kalbėjo, kad reikia pripažinti, jog šiandien situacija rinkoje yra sudėtinga, o tikroji situacija nežinoma, kol ant stalo nėra padėtas pertvarkytas biudžeto projektas.

Ji aiškino, kad mes nesame tikri, kaip gyvensime artimiausiu metu, tačiau pagrindinis klausimas šiandien, anot jos, yra tas, kaip mes būsime pasiruošę ir kokius pamatus pasidėsime, jei užklups antroji krizės banga.

Monika Navickienė
Monika Navickienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kad nebūtų taip, jog visos tos geros ekonominės aplinkybės, kurios šiandien mums leido pasiskolinti lėšas, kurios leido skatinti ekonomiką lėšas įliejant į rinką, jog mes labai brangiai nusipirkome daugiau laiko. Kas tada, kai tas laikas ateis ir mums reikės tęsti ir krizę valdyti?

Mes neturime biudžeto pakeitimo projekto, nes nematome, kaip skolinti pinigai atrodys visame bendrame mūsų gyvenimo projekte ir ateinančiais metais, ir šiemet, ar tos lėšos, kurios šiandien naudojamos tam tikroms priemonėms, ar tai būtų išmokos smulkiam verslui ar kitiems dalykams, kaip tai atrodys mūsų pajamų ir išlaidų balanse biudžete.

Kol to nematome, negalime pasakyti, ar tai taiklios priemonės“, – klausimus kėlė M. Navickienė.

Karpo priedus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat papasakojo, kokia situacija buvo ir šiandien yra darbo rinkoje. Jos teigimu, nepaisant visų paramų, darbuotojai laikėsi sudėtingai, o kone kiekvieno jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, vieni ėjo į prastovas, kiti prarado didžiąją dalį pajamų, treti ėjo neapmokamų atostogų.

„Šiai dienai mes laikomės pozicijos, kad krizė yra kitokia, negali jos lyginti su 2008-2009 m., tikrai mes niekas tokios bangos nesitikėjome ir nebuvome pasiruošę.

Tam, kad viskas eitų sklandžiai, atsakomybę turi prisiimti visi, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė. Mūsų darbdaviai taip pat turi suprasti, kad turi prisiimti atsakomybę. Kas laukia toliau? Pozityvių žinučių iš mūsų sferos nėra“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Taip pat ji aiškino, kad profesinės sąjungos susiduria su tuo, jog darbuotojams yra mažinami atlyginimai, tačiau tai daroma itin subtiliai – yra karpomi priedai.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Žinoma, buvo ir tokių įmonių, kurios turėjo per šį laikotarpį padidėjusį pelną. Mums trūksta sąžiningumo, susitelkimo, kad jei yra sudėtinga situacija, nereikėtų jos išnaudoti darbuotojų nenaudai“, – pridūrė ji.

Gali būti viena giliausių krizių istorijoje

Ekspertas ir ekonomistas, socialdemokratų kandidatas į Seimą Vaidas Navickas kalbėdamas apie krizę sakė čia matantis du aspektus – ekonominį ir ideologinį.

„Ekonomine prasme ši krizė gali būti viena giliausių 100 metų ar daugiau istorijoje, bet kita vertus Lietuva yra daug geriau pasiruošusi šiai krizei, negu ji kada buvo pasiruošusi kitoms krizėms.

Pavyzdžiui, per 2008-2009 m. mes dar neturėjome euro, skolinimasis buvo brangus ir sudėtingas, todėl mes neturėjome fiskalinio suvereniteto, kurį turime dabar.

Antras dalykas – ideologiškai su šia krize mes tvarkomės taip pat kitaip. Mes turime priemones padėti žmonėms, turime politinę valią tai daryti. Vis stebiu viešąją erdvę ir žiūriu, kada sugrįš tas diržų veržimosi naratyvas, kad viską pravalgysim, praskolinsim anūkus ir vaikus, tai manau, kad ideologinė įtampa bus tarp tokių žmonių, kurie nori visas virvutes užtraukti ir taupyti“, – kalbėjo jis.

Vaidas Navickas
Vaidas Navickas
© DELFI / Justinas Auškelis

V. Navickas pabrėžė, kad nepaisant laukiančių iššūkių, Lietuva šiandien yra puikioje situacijoje.

„Tik reikia prisiminti, kad kriziniu laikotarpiu, pacituosiu, yra krizėje neatsakinga būti atsakingu. Prisiminkime, kad vieno žmogaus išlaidos yra kito pajamos“, – sakė ekonomistas.

Paklaustas, kiek švelnėjantis karantinas gali atšildyti ir ekonomiką, teigė, kad kaip viskas tęsis priklausys tik nuo viruso plitimo.

„Esminė problema yra virusas, o karantinas buvo Vyriausybės teisingas atsakas.

Kaip ta krizė toliau tęsis, priklausys nuo viruso, ar rasime vaistų, ar bus antra banga. Mes esame labai stiprioje pozicijoje.

Jei prognozuojame, kad pasieksime 60 proc. skolos santykį su BVP, o Nobelio premijos laureatai sako, kad ir 100 proc. nebūtų neatsakinga, netgi antros bangos atveju mes dar turime didelius buferius, kad susitvarkytume.

Jeigu mes rinktumėmės, kad reikia taupyti, veržtis diržus, tada turėtume dar daugiau nedarbo, emigracijos ir į geresnę fiskalinę vietą neišeisime. Mums reikės skolintis ir skatinti ekonomiką“, – aiškino V. Navickas.

Tiesa, konferencijos metu ekonomistas prakalbo ir apie atlyginimus.

„Ekonominė logika sakytų, kad atlyginimai kris, bet prisiminkime, kad pas mus yra didelis disbalansas tarp kapitalo pajamų ir darbo pajamų Lietuvoje.

Mūsų BVP vienam gyventojui yra neblogas, bet mūsų atlyginimai vis dar yra labai žemi. Yra didelis atotrūkis tarp žmogaus produktyvumo, kiek vertės jis sukuria darbdaviui ir kiek jis gauna darbo užmokesčio pavidalu. Ar mažės atlyginimai, ar ne, priklausys nuo dirbančiųjų derybinių galių“, – svarstė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0000

Valdžios institucijos juda link kompromiso dėl nacionalinio plėtros banko idėjos (3)

Valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų...

TVF vadovės patarimas valstybinį banką steigiančiai Lietuvai: tris kartus pamatuok, tada pjauk papildyta (111)

Ketvirtadienį Prezidentūroje surengta diskusija apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros...

Nedarbas Lietuvoje gegužę – vienas didžiausių ES, skelbia Eurostatas (2)

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos ( ES ) šalyse, skelbia...

EK imasi veiksmų: Lietuvos taikomos taisyklės dėl atšauktų kelionių pažeidžia ES teisę (5)

Lietuvos bei dar devynių Europos Sąjungos ( ES ) valstybių nacionalinės kelionių paketų...

Pajūrio verslininkų lūkesčiai kol kas nepasiteisino: darbo dienomis – liūdna (117)

Nors pajūris savaitgaliais sausakimšas, atrodo, kad verslininkams ši vasara vis tiek bus sunki....

Top naujienos

Basanavičiaus gatvė bus tylesnė: laikinai nelieka populiariausios dainininkės (128)

Jau dvidešimt penkerius metus lietuviai neįsivaizduoja Palangos Basanavičiaus gatvės be balsingos...

Po karštų diskusijų dėl Lukiškių – policijos atsakymas: su maudomuku nedraudžiama eiti ir Gedimino prospektu fontanas neskirtas maudytis (593)

Paplūdimys Lukiškių aikštėje sukėlė daug aistrų tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime....

Putinas žengia į pavojingą teritoriją: analitikai užsimena apie staigias permainas (658)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino rusus įsivaizduoti šalį, kokią jie norėtų...

„Barceloną“ palieka patyręs vidurio puolėjas (9)

„Barcelonos“ komandą, kurios treneriu ketvirtadienį tapo Šarūnas Jasikevičius , palieka...

Po 8 metų JAV onkologai atnaujino rekomendacijas: štai kas gali padėti išvengti vėžio (24)

Amerikos onkologų draugija po 8 metų atnaujino vėžio prevencijos rekomendacijas. Kas pasikeitė?

Amžinas klausimas – kaip pagerinti erekciją? Pataria urologas (60)

„ Erekcija yra vyro tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atspindys. Jeigu ji gera, vadinasi...

Šventinį savaitgalį gadins šaltas atmosferos frontas ir lietus (2)

Šiandien Lietuvos orus lems žemesnio slėgio sritis. Iš pietvakarių priartės atmosferos fronto...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Ekonomistė Elena Leontjeva: kodėl kažkas kainuoja tiek, kiek kainuoja? (2)

Naujausioje „Esminių dalykų“ serijoje – laisvosios rinkos sistema ir ekonominės žmogaus...

Šarui Barselonoje prognozuoja ir adaptacijos periodą, ir itin šviesią ateitį (76)

Prie „ Barcelonos “ vairo stojusį Šarūną Jasikevičių Ispanijos žiniasklaida mato kaip...

Garsiausi šalies veidai rinkosi į žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vakarėlį (286)

Žurnalas „L'Officiel Lithuania“ surengė pirmąjį vakarėlį po karantino į kurį plūdo...

|Maža didelių žinių kaina