Artėjanti vasara verčia pasukti galvą, kur atostogauti. Tarp lietuvių ypač populiarios kelionės į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, poilsis lietuviškose kaimo turizmo sodybose. O kaip turistus šiemet vilios Lietuvos kurortai? Nuo orų priklausomi Palangos ir Neringos miestai labai daug paslaugų pasiūlyti negali. O štai į Druskininkus ar Birštoną atvykę poilsiautojai turi ką veikti bet kokiu oru ištisus metus.
Litas nuo galvos
Palanga anksčiausiai, praėjusį savaitgalį, atidarė vasaros sezoną. Pirmąjį birželio savaitgalį šį kurortą užplūs senjorai ir senjoros, kurie čia dalyvaus tarptautinėse tinklinio varžybose.
Čia vyks gausybė įsimintinų renginių. Birželį bus rusų kultūros dienos, liepą – žvejų šventė, o rugpjūtį Gintaro muziejuje ypatingą atmosferą sukurs nakties serenados. Kurorto svečių laukia ir ne itin maloni žinia. Nuo birželio poilsiautojai, apsistosiantys Palangoje, mokės rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra – po vieną litą už kiekvieną nakvynę. Taip miesto valdžia tikisi pajūrio kurorto biudžetą dar šiemet papildyti maždaug 600 tūkst. Lt.
2011 m. duomenimis, Palangos apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 60 tūkst. poilsiautojų, t. y. 6,1 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Pagrindiniai Palangos klientai yra Lietuvos poilsiautojai, taip pat kaimyninės Latvijos turistai bei svečiai iš Rusijos ir Vokietijos.
Mineralinis vanduo medžių šakose
Gerų naujienų žada vos 3 tūkst. gyventojų turintis balneologinis (balneologija – mokslas, tiriantis mineralinio vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui) ir purvo terapijos kurortas prie didžiųjų Nemuno kilpų. „Esame numatę intensyvų gyvenimą vasaros sezonu, – pasakojo Birštono turizmo informacijos centro (TIC) vadovės pareigas laikinai einanti Rūta Kapačinskaitė. – Vasaros sezono atidarymą švęsime antrąjį birželio savaitgalį. Renginių netrūks nei vandenyje, nei ore, nei ant žemės: vyks koncertai ir mugės, į dangų kils oro balionai, norintys paplaukioti galės rinktis laivus arba valtis.“
Po vasaros atidarymo šventės, pasak R.Kapačinskaitės, per Mindaugines vyks galiūnų turnyrai, o rugpjūtį – tradicinė irklavimo regata Gintaro keliui atminti. „Kurorto svečiai galės pamatyti vikingų valtis, laivus su drakonais ir visokių kitokių neįprastų akiai irkluojamų vandens transporto priemonių. Kiekvieną liepos šeštadienį kviesime į sakralinės muzikos koncertus Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje“, – renginius kurorte pristatė l. p. e. TIC vadovė.
Statistikos duomenimis, pernai Birštone apsistojo 7 proc. daugiau svečių nei 2010 m. – per 30 tūkst. Lietuviai sudarė 86 proc. visų atvykėlių. Iš užsieniečių kurortą labiausiai pamėgo vokiečiai, rusai ir latviai. „Galime pasidžiaugti, kad neturime sezoniškumo problemų. Sanatorijos užimtos (73,5 proc.) visus metus“, – sakė Birštono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis.
Pasak jo, Birštonas sulaukia vis daugiau investicijų ir kasmet tampa vis mielesnis bei jaukesnis. „Šiais ir kitais metais bus įrengti nauji dviračių takai. Rekonstruojamas kurhauzas, kuriame lankytojai galės dalyvauti meniniuose projektuose. Ypač įdomi naujovė – mineralinio vandens garintuvai, kurie nemokamai lankytojams atvirame ore sukurs druskų vonios atmosferą, – investicinius projektus pristatė savivaldybės specialistas. – Didžiausia kurorto sanatorija „Birštono šaltinis“, ilgą laiką buvusi apleista, dabar rekonstruojama. Po kelerių metų, tikimės, ji priims pirmuosius poilsiautojus.“
Pasak savivaldybės tarnautojo ir turizmo specialistės, Birštono koncepciją atspindi trys svarbiausi veiksniai – atviros erdvės, sveikatinimas ir aktyvus poilsis gamtoje. E.Dargis suintrigavo projektu, kuris bus įgyvendintas kitais metais: mineralinis vanduo bus leidžiamas per medžių šakas – taip bus kuriama švaraus ir sveiko oro aplinka. Tai jau populiaru JAV, Lenkijos kurortuose.
Daugiabriaunio deimanto privalumai
Viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Agnės Petrauskaitės teigimu, Druskininkai – sparčiausiai besivystantis Lietuvos kurortas, prilygstantis geriausiems Europos kurortams ir galintis pasiūlyti reikliam klientui viską, ko geidžia širdis. „Rasti laisvų vietų viešbučiuose ar sanatorijose, kurių kurorte yra apstu, iš anksto nerezervavus, beveik neįmanoma. Kokia šio fenomeno paslaptis? Kodėl Druskininkai tarsi magnetas traukia svečius grįžti? – retoriškai klausė savivaldybės tarnautoja ir pati atsakė. – Druskininkai išsiskiria gebėjimu sujungti esminius dalykus į vieną visumą. Šis miestas – tarsi daugiabriaunis deimantas, žėrintis įvairiomis spalvomis.“
Pasak A.Petrauskaitės, Druskininkų moto – „viskas viename“. „Čia nėra sezonų, čia – amžina vasara ir nesibaigianti žiema. Veiklos ras visa šeima nuo paties mažiausio iki vyriausio, – kurorto privalumus žėrė viešųjų ryšių specialistė. – Miesto svečiai patiria harmoniją.“
Druskininkus puošia renovuotos gatvės, nauji šaligatviai, vakare šviečiantys fontanai. Turistai čia gali išsiversti be automobilio, nes viskas pasiekiama ranka. „Visame mieste ir jo apylinkėse įrengti patogūs dviračių ir pėsčiųjų takai, nuo kurių atsiveria vaizdinga panorama“, – pasakojo A.Petrauskaitė.
Druskininkuose įrengti europietiškus standartus atitinkantys SPA centrai, veikia 7 atnaujintos sanatorijos, renovuotos senosios gydyklos. Praėjusiais metais pastatytas naujas tiltas per Nemuną gerokai sutrumpino atstumą nuo miesto centro iki slidinėjimo trasos. Nuo tilto atsiveria įspūdinga naktinė kurorto panorama. Druskininkų perspektyvoje drąsūs ir novatoriški projektai – virš medžių viršūnių iki slidinėjimo trasos kelsiantys funikulieriai, dirbtinė jūra su pajūrio smėliu.
Švarus ir tylus užkampis
Unikalioje Kuršių nerijoje įsikūrusios Neringos siūlomas poilsis skirtas nuo miesto triukšmo pavargusiam žmogui. „Svarbiausia mūsų prekė – tyla ir gamtos grožis. Neringa yra sanatorija po atviru dangumi“, – sakė Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė Sandra Vaišvilaitė ir pridūrė, kad Neringoje išmetamų teršalų kiekis keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų mažesnis už šį rodiklį kituose kurortuose.
„Daugiau nei 80 proc. Neringos lankytojų yra nuolatiniai poilsiautojai, o daugiau kaip pusė jų lankosi Neringoje kasmet ar net kelis kartus per metus, – pabrėžė S.Vaišvilaitė. – Vasaros sezono metu para viešbutyje vidutiniškai kainuos 200–440 Lt, o išsinuomoti butą atsieis 160–270 Lt.“
Iš visų atvykstančių į Neringą užsieniečių daugiausia yra vokiečių. 2010 m. jie sudarė 55,25 proc. svečių. Pasak savivaldybės tarnautojų, pastaruoju metu ypač daugėja poilsiautojų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Pietų Europos – Italijos, Prancūzijos, turistų iš Skandinavijos.
Poilsiautojos akimis
Kaunietės Rasos, pernai apsilankiusios visuose šalies kurortuose, teigimu, didžiausią pažangą padarė Druskininkai, o Palanga nuvylė. „Prisimenu Druskininkus 1997-aisiais: apleistos sanatorijos išdaužytais langais, nesutvarkyta aplinka, daug bedarbių. Nedarbas mieste siekė daugiau kaip 20 proc. Dabar Druskininkai ne tik atsigavo, bet ir pralenkė kitus kurortus paslaugų įvairove, tvarkinga aplinka, – pagyrų piečiausiam šalies kurortui negailėjo 32-erių verslininkė. – Birštonui linkėčiau iniciatyvesnės valdžios, Neringos vadovams – daugiau bendrauti su verslininkais, o Palangai, kuri turi visas galimybes plėstis ir gerinti paslaugų kokybę (oro uostą, jūrą, šalia esantį Klaipėdos uostą), – keisti valdžią. Dabar čia stabdomos investicijos, o ne vasaros sezono metu didžiausiame šalies kurorte visai nėra ką veikti. Sėdėti kavinėje? Tą daryti galiu ir Kaune.“
