Didžiausiu galvosūkiu tapo jo nuostata, jog naujos elektrinės statyboje šalys dalyvauja lygiomis sąlygomis.
"Diskusijose apie būsimą projektą partneriai duria pirštu į šitą pareiškimą. Kai kurie latvių atstovai garsiai pareikštą valią supranta kaip pareigą būsimos įmonės akcijas dalytis po lygiai", -"Lietuvos rytui" teigė informuotas šaltinis Vyriausybėje.
Taip pat yra tvirtinama, jog remiantis Trakų susitarimu buvo priešinamasi ir Lietuvos pasiūlymui įtraukti į šį projektą Lenkiją. Ši lygias sąlygas supranta taip pat, kaip ir latviai - ji nori valdyti 25 proc. būsimos elektrinės akcijų.
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas "Lietuvos rytą" tikino, jog nuostata apie lygias sąlygas reiškia tik tai, kad nė viena šalis nebus diskriminuojama.
"Tai nereiškia privalomų lygių akcijų dalių. Šis, kaip ir daugybė kitų klausimų, turi būti aptariamas atskirai. Kokia bus tolesnė plėtra, kaip vyks akcijų emisija? Kaip atrodys valdymas? Ar gali Lietuva turėti išimtinę teisę skirti įmonės vadovą? Kaip bus paskirstytos elektros kvotos? Tai - tik maža dalis dalykų, dėl kurių turi būti susitarta", - kalbėjo A.Ignotas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad Lietuva daugiau akcijų galėtų reikalauti motyvuodama, kad elektrinė bus jos teritorijoje.
Parlamento Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka, be kita ko, siūlo nepamiršti, kad ne Latvija ar Estija, o Lietuva savo teritorijoje daugelį dešimtmečių saugos ir radioaktyviąsias atliekas.
"Tai - dar vienas argumentas pareikalauti didesnės dalies. Svarbiausia, kad Vyriausybė turėtų aiškią poziciją, tam tikrą atsparos tašką deryboms su partneriais", - sakė politikas.