aA
Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos, o 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos, rodo „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
Lietuvos gyventojų finansinės gerovės reitingas – vienas prasčiausių Europoje
© DELFI / Karolina Pansevič

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo praėjusių metų sumažėjo 7 proc.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai finansinio raštingumo daugiausia išmoksta iš savo tėvų. Visgi, pasak jos, tai turi ir neigiamų aspektų.

„Noriu atkreipti dėmesį į tokį problemišką dalyką (...). Pirmiausia, iš kur mes gauname būtent finansinį raštingumą? Pirmoje vietoje – tėvai. Bet šiuo atveju, iš vienos pusės, tai gerai, tai yra šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau, iš kitos pusės, tėvai neturi tiek žinių ir tas amžiaus atotrūkis pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti tas žinias profesionalias, naujas žinias“, – diskusijoje po tyrimo pristatymo sakė ji.

Pasak Z. Čeponytės, būtina daugiau kalbėti apie tvaresnį vartojimą.

„Mes labai mažai šiandien kalbame apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, finansinį lauką, o jis yra labai platus. (...) Jei kiekvienas lietuvis po 300 eurų išmeta kasmet būtent maisto atliekas nesutvarkydamas, nėra gebėjimo racionaliai nusipirkti ir racionaliai vartoti maistą“, – teigė ji.

„Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorės Baltijos šalims Linos Šiumetės teigimu, verslas taip pat yra suinteresuotas, kad gerėtų vartojimo elgsena.

„Stiprus ir sveikas vartotojas yra sveikos, stiprios ekonomikos variklis. (...) Mes esame suinteresuoti, kad gerėtų vartojimo elgsena, nes tai gerins ir mūsų verslo rodiklius ir galimybę kalbėti apie geresnę ekonomiką. Bet ir apskritai, ką rodo šis tyrimas, tai tiesiog iškelia didelę problemą, ką mes laikome sveika vartosena, sveika elgsena. Ir, kaip matome, turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, į kurias lygiuojamės“, – diskusijoje sakė ji.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus, jo nestebina žema Lietuvos vieta finansinio raštingumo reitinge.

„Jau šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija atliko tyrimą, kur mes išmatavome lietuvio finansinį išprusimą. Ir šitas tyrimas yra labai geras ta prasme, kad mes pagaliau įdėjome finansinį išprusimą į Europos kontekstą. Manęs visiškai nestebina mūsų paskutinė vieta. (...) Mes netgi sugebėjome parašyti pažymį vidutiniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias. Jei maksimumas yra 10, tai finansinio raštingumo žinios vidutinio lietuvio buvo 4,3. Ir dėl to šita paskutinė vieta manęs nestebina. Kas manęs dar nestebina ir kas dar labiau jaudina, yra tai, kad, jei mes finansinį išprusimą skaidysime per amžiaus grupes, tai mūsų tyrimas parodė, kad jauniausi respondentai nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnes finansinio išprusimo žinias negu, pavyzdžiui, nuo 45 iki 65 metų“, – sakė M. Zalatorius.

„Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų. Dar įdomiau – turtingos šalys ir finansinis išprusimas koreliuoja vienas prie vieno“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tuo metu Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.

„Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23-iąją vietą.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (382)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Pandemija neatbaidė tautiečių nuo darbo užsienyje: ieško ilgalaikių įsidarbinimo galimybių (62)

Įdarbinimo užsienyje agentūrų atstovai sako, kad nors norinčiųjų išvykti į užsienį gretos...

„Novaturas“ su visais keliautojais ketina atsiskaityti iki vasario pabaigos

„ Novaturas “ informuoja, kad su visais keliautojais atsiskaitys iki vasario pabaigos.

„Sodros“ vadovė – apie nedarbo išmokas: blogiausias laikas praeityje (29)

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir...

Balnanosienė: tik 5 proc. subsidijas gavusiųjų papildė bedarbių gretas

Beveik 5 proc. darbuotojų, gavusių valstybės subsidijas dėl prastovų, papildė bedarbių gretas,...

Top naujienos

Nekaltas pasivaikščiojimas pajūriu kaip reikiant paplonins piniginę: už karantino pažeidimą – 500 eurų bauda (232)

Žiemiškais Olando Kepurės vaizdais pasigrožėti panorę ne Klaipėdos rajono savivaldybės...

Į kieno rankas dabar papuolė Navalnas? Šio žmogaus biografijoje – daugybė juodų dėmių (386)

Pernai gruodžio 29 d. buvo paskelbta Rusijos opozicijos politiko paieška. Įsakymą pasirašė...

Valdas Valiukevičius | D+

Šalis, kurią maitina milžiniška vandens arterija: šalia prabangių dangoraižių – kontrabandininkų valdomos džiunglės

Kuo garsi Panama ? Daugelis turbūt atsakys – kanalu. Tačiau čia yra ir viena mistiškiausių...

Artėja metas, kai skiepų nuo koronaviruso užteks visiems, o skaičiai ims kristi: būtent tada kils rizika viską sugadinti (673)

Tikėtina, kad jau balandį arba gegužę skiepytis nuo koronaviruso galės ne tik rizikos grupių...

„Žalgiriui“ pralaimėjęs „Olympiakos“ protestuoja: laukia oficialios Eurolygos pozicijos (34)

Penktadienio vakarą paskutinėmis sekundėmis itin apmaudžiai 79:81 nusileidęs Kauno...

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 1001 užsikrėtęs koronavirusu, mirė 30 žmonių (135)

Per praėjusią parą nustatytų 1001 naujas koronaviruso atvejis Lietuvoje. Remiantis išankstiniais...

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (382)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Ar socialdemokratų atsinaujinimas buvo klaida? (109)

„Siekdamas užkirsti kelią tolimesniam partijos reputacijos visuomenės akyse menkinimui, priėmiau...

Transliacija / Alfas live. Ar transriebalai gali pakenkti mūsų organizmui, kaip juos atpažinti ir mažinti jų vartojimą?

Vis dažniau susirūpiname savo sveikata ir pradedame domėtis, kokį maistą valgome. Visgi, ar...

Lietuvos pilietybe trenerio jau apdovanotas Walkupas: tai buvo geriausias epizodas mano karjeroje (39)

Marius Grigonis šiame sezone fantastišku tritaškiu jau buvo išplėšęs Kauno „Žalgiriui“...