aA
Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos, o 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos, rodo „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo praėjusių metų sumažėjo 7 proc.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai finansinio raštingumo daugiausia išmoksta iš savo tėvų. Visgi, pasak jos, tai turi ir neigiamų aspektų.

„Noriu atkreipti dėmesį į tokį problemišką dalyką (...). Pirmiausia, iš kur mes gauname būtent finansinį raštingumą? Pirmoje vietoje – tėvai. Bet šiuo atveju, iš vienos pusės, tai gerai, tai yra šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau, iš kitos pusės, tėvai neturi tiek žinių ir tas amžiaus atotrūkis pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti tas žinias profesionalias, naujas žinias“, – diskusijoje po tyrimo pristatymo sakė ji.

Pasak Z. Čeponytės, būtina daugiau kalbėti apie tvaresnį vartojimą.

„Mes labai mažai šiandien kalbame apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, finansinį lauką, o jis yra labai platus. (...) Jei kiekvienas lietuvis po 300 eurų išmeta kasmet būtent maisto atliekas nesutvarkydamas, nėra gebėjimo racionaliai nusipirkti ir racionaliai vartoti maistą“, – teigė ji.

„Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorės Baltijos šalims Linos Šiumetės teigimu, verslas taip pat yra suinteresuotas, kad gerėtų vartojimo elgsena.

„Stiprus ir sveikas vartotojas yra sveikos, stiprios ekonomikos variklis. (...) Mes esame suinteresuoti, kad gerėtų vartojimo elgsena, nes tai gerins ir mūsų verslo rodiklius ir galimybę kalbėti apie geresnę ekonomiką. Bet ir apskritai, ką rodo šis tyrimas, tai tiesiog iškelia didelę problemą, ką mes laikome sveika vartosena, sveika elgsena. Ir, kaip matome, turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, į kurias lygiuojamės“, – diskusijoje sakė ji.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus, jo nestebina žema Lietuvos vieta finansinio raštingumo reitinge.

„Jau šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija atliko tyrimą, kur mes išmatavome lietuvio finansinį išprusimą. Ir šitas tyrimas yra labai geras ta prasme, kad mes pagaliau įdėjome finansinį išprusimą į Europos kontekstą. Manęs visiškai nestebina mūsų paskutinė vieta. (...) Mes netgi sugebėjome parašyti pažymį vidutiniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias. Jei maksimumas yra 10, tai finansinio raštingumo žinios vidutinio lietuvio buvo 4,3. Ir dėl to šita paskutinė vieta manęs nestebina. Kas manęs dar nestebina ir kas dar labiau jaudina, yra tai, kad, jei mes finansinį išprusimą skaidysime per amžiaus grupes, tai mūsų tyrimas parodė, kad jauniausi respondentai nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnes finansinio išprusimo žinias negu, pavyzdžiui, nuo 45 iki 65 metų“, – sakė M. Zalatorius.

„Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų. Dar įdomiau – turtingos šalys ir finansinis išprusimas koreliuoja vienas prie vieno“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tuo metu Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.

„Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23-iąją vietą.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Mačiulis: dalis pasiūlytų mokesčių yra visiškai eksperimentiniai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Seime sakė, kad dalis valdančiųjų...

Šapoka: daliai dirbančiųjų mažinti pajamų ribą „Sodros“ įmokoms – klaida

Finansų ministras nepritaria „valstiečių“ siūlymui sumažinti pajamų, nuo kurių turėtų...

Ant pirmosios skaitmeninės kolekcinės monetos – Lietuvos Nepriklausomybės signatarai

Lietuvos banko blokų grandinės technologijos (angl. blockchain) pagrindu kuriama pirmoji pasaulyje...

Savarankiškai dirbantys gali susidurti su pokyčiais: daliai mokesčiai padidėtų (76)

Vyriausybė pakartotinai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 43 iki 60 šalies vidutinių...

Dėl transporto sistemos darbuotojų streiko Paryžių toliau kausto spūstys

Besitęsiantys streikai prieš pensijų reformą ir pirmadienį lėmė milžiniškas spūstis...

Top naujienos

Ekonomistas sureagavo į valdžios veiksmus: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose (44)

„Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto...

Kručinkienė naujam bute ilgam likti neplanuoja: noriu į kaimą, bet ten dirbti – baisus išnaudojimas (72)

Kandidatuoti į Seimą besirengianti, dėl tariamo smurto prieš vaiką teista ir dukart išteisinta...

Taisyklės dėl posūkių į dešinę suglumino net naują policijos vadovą: žada vairuotojams nuolaidų (113)

Naujasis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad jį patį glumina Kelių eismo...

Raseiniuose įžiebta eglė kyla į kovą su didžiaisiais miestais: elegancija ir subtilumas tiesiog užburia

Daugelis Lietuvos miestų jau papuošė savo pagrindines miestų aikštes kalėdinėmis dekoracijomis...

Į Vitalijaus Cololo laidotuves susirinkę gedintys draugai: matyt ten, danguje, kažkam prireikė geros kompanijos (15)

Pirmadienio popietę Druskininkuose į paskutinę kelionę išlydimas humoristas Vitalijus Cololo ....

Migrantus įdarbinanti lietuviška įmonė musulmonams sudaro sąlygas melstis: jie – puikūs darbuotojai (11)

Parduotuvėje priėjus prie duonos lentynos, daugelis imame čiupinėti duonos kepalą, tikrinti...

Griežčiausia bausmė: WADA dėl dopingo skyrė Rusijai ketverių metų diskvalifikaciją (379)

Juodžiausias scenarijus Rusijai išsipildė. Šveicarijoje posėdžiaujanti Pasaulinė antidopingo...

Vaikus po krizės šeimoje priglaudžianti moteris: kas nedirbo šio darbo, niekuomet manęs nesupras

Nuo praėjusių metų vasaros šeimoje ištikus krizei mažieji patenka į budinčiųjų...

Baltarusija: deramės dėl bendrų pratybų su NATO (84)

Baltarusija pasirengusi organizuoti bendras pratybas su NATO ir derasi dėl galimų formatų,...

Klaipėdos policija – apie kraupų moters poelgį: esą mažylę paliko, kai pamaitinta nebeatsigavo atnaujinta  (115)

Sekmadienį pasklidusi šiurpi žinia, kad Klaipėdoje, namuose, rastas negyvas kūdikis, o jo tėvai...