aA
Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa.
Lietuvos gyventojai nurodė didžiausias problemas
© DELFI / Domantas Pipas

Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų.

Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.

Vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, pernai buvo 2,2 proc. ir viršijo ES vidurkį – 1,6 procento.

Sveikatos ir socialinę apsaugą tarp didžiausių problemų nurodė 23 proc. respondentų Lietuvoje, tai atitiko ES vidurkį.

Tarp kitų didžiųjų problemų minėtos pensijos (19 proc., ES – 15 proc.) ir nedarbas (17 proc., ES – 15) – nuotaikos šiais klausimais beveik atitiko ES vidurkį. Kiek pozityviau gyventojai, nei ES mastu, žiūri į nedarbą – kaip didelę problemą nedarbą nurodė 17 proc. respondentų (ES – 23 proc.).

Lietuvos gyventojai truputį optimistiškiau nei vidutiniškai ES vertina ir ateitį. Tai, kad, jų manymu, artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek apskritai, nurodė 30 proc. gyventojų (dviem procentiniais punktais daugiau nei pernai).

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 76 proc. Lietuvos piliečių patenkinti savo gyvenimu, tačiau šalis pagal šį rodiklį dar atsilieka nuo artimiausių kaimynių. Lenkijoje ir Estijoje tokių piliečių yra 85 proc., Latvijoje – 77 procentai. ES pasitenkinimo gyvenimu vidurkis siekia 84 procentus.

Gruodį jau skelbta, kad Lietuvos gyventojai pirmauja pagal pasitikėjimą ES – tai nurodė 66 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje 74 proc. optimistiškai žiūri į ES ateitį, kai visoje Bendrijoje vidutiniškai tokių yra 58 proc. apklaustųjų.

Sociologas: ekonominės grėsmės – baisesnės už karines

Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Gintaras Šumskas sako, kad panašios tendencijos buvo stebimos ir 2015–2016 Lietuvoje vykdytose reprezentatyviose apklausose prašant nurodyti didžiausias grėsmes. Jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos teirautasi ir apie Rusijos keliamas grėsmes, galimas branduolines katastrofas.

„Numeris vienas buvo lygiai tas pats: ekonominė situacija, socialinis teisingumas ir taip toliau. Tai yra nuolatinė tendencija Europos kontekste, kad mes išskiriame žemiškąsias, kasdienes ekonomines problemas“, – sakė jis.

Anot jo, dar viena priežastis akcentuojant minėtas problemas gali būti ir rinkimų ciklas, t. y. likus metams iki Seimo rinkimų gyventojai linksta turėtus lūkesčius lyginti su realybe.

„Kalbant apie rinkimų ciklą, lūkesčiai buvo gana dideli sukelti. Makroekonomikoje mes atrodome labai gerai, tai nuolat pabrėžia ir politikai, finansų ministras. Bet jei pažiūrime į mikrolygį, kiek realiai žmonės gavo papildomų pajamų, ypač tuose sluoksniuose, kurie nedaug uždirba, taip pat tarp pensininkų, matome, kad tie skaičiai yra juokingi. Tai yra dešimtys eurų, o ta infliacija Lietuvoje buvo tikrai nemaža“, – sakė G. Šumskas.

Pasak jo, žvelgiant į ankstesnius eurobarometro duomenis, didysis pasitenkinimo gyvenimu kritimas Lietuvoje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, pasaulyje kilus ekonominei krizei ir nuo to laiko beveik neatsistatė.

„Čia esame iš esmės labai panašūs į pietų Europos šalis, kur buvo daug superoptimizmo 2006–2007 metais, po to puolė visiškai į dugną. Palyginti su kaimynais, nereikėtų pamiršti, kad esame vadinamojo rinkimų ciklo pabaigoje, kai nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, paskutiniais metais prieš rinkimus pasitenkinimas yra dugne“, – BNS sakė sociologas.

Apklausa taip pat parodė, kad šalies gyventojai yra tarp palankiausiai vertinančiųjų žiniasklaidą ES: 76 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia įvairius požiūrius ir nuomones, o 58 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos žiniasklaida skelbia patikimą informaciją. Neabejojančiųjų nuomonių pliuralizmu žiniasklaidoje daugiau nei Lietuvoje yra tik Suomijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 83 ir 86 proc.).

Vis dėlto tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių mano, kad šalies žiniasklaida pateikia informaciją, nepriklausomą nuo politinio ar komercinio spaudimo ir kad viešoji šalies žiniasklaida yra nepriklausoma nuo politinio spaudimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.4286

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (4)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad...

Ruošiamasi 5G diegimui tarptautiniuose transporto koridoriuose (3)

Lietuvai siekiant užtikrinti naujos kartos 5G ryšio plėtrą, bus rengiamas investicinis projektas...

Jau dabar užsisakius siuntą iš Kinijos ar JK gali tekti susimokėti brangiau (123)

Nuo 2021 metų liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebelieka pridėtinės...

Visagino baldų gamykla investicijų nestabdo: 750 tūkst. eurų robotas pakeitė keliolikos žmonių darbą (52)

Vienas didžiausių Visagino darbdavių baldų gamybos įmonė „ Visagino linija “ smarkiai...

Top naujienos

Į miestelį šalia Vilniaus išskirtinių prekių pirkti važiuoja net užsieniečiai: sukneles parduoda ir už 15 eurų

Lankantis mažuose Lietuvos miesteliuose galima netikėtai atrasti parduotuvėles, butikus ar...

Čmilytė-Nielsen: yra vienintelis kelias, kad atsivėrimai būtų saugūs ir žmonės nebemirtų (281)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu svarbiausias tikslas –...

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (4)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Neramumai Roterdame tęsiasi: COVID-19 nustatytas dar vienos šalies delegacijos „Eurovizijoje“ nariui (11)

„Sekmadienį, gegužės 16 dieną vienam Islandijos delegacijos nariui atvykus į „Eurovizijos“...

Įvertino pandemijos poveikį: tikrosios problemos subręs rudenį (88)

Pandemija tapo iššūkiu visiems – tiek verslui, tiek jam dirbantiesiems. Su kokiomis problemomis...

Ruolia atkreipė dėmesį į augalą, turintį ir priešvėžinių savybių: pats spėjo įsitikinti veiksmingumu (5)

Onkologinės ligos išsiskiria tuo, kad net ir po sėkmingo gydymo išlieka didelė jų...

Sulaikytas ir antras iš Pravieniškių pabėgęs nuteistasis (58)

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad šiandien, gegužės 16 d.,...

Po įvykių Donecke įspėja: gali būti, kad ruošiamas „tramplinas“ būsimai Rusijos invazijai (649)

Precedento neturintis apie 150 tūkst. Rusijos karių sutelkimas netoli Ukrainos sienos visą...

Sveiki! su gydytoju V. Morozovu: skiepas nuo vėžio, kurio vis dar bijome – kam vertėtų juo vakcinuotis? (2)

Pirmoje laidos dalyje – apie skiepą nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris apsaugo ir nuo...

Aiškėja dar daugiau detalių nusižudžiusios medikės istorijoje: gyvybę nutraukė būdama nėščia (486)

Sekmadienį paaiškėjo, kad praėjusį savaitgalį iš gyvenimo savo noru pasitraukusi...