Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki sausio turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą. „Lietuvos geležinkeliai“ dabar galiojančią sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos.
„Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas sako, kad situacija kinta itin greitai. Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Susisiekimo ministerija buvo informuotos apie gaunamus mokėjimus.
„Situacija keičiasi kone kasdien. Krovinių gabenimas arba galimas sutarties nutraukimas priklauso ne tik nuo įspėjimo termino. Jis taip pat priklauso ir nuo bankų pozicijos, ar bankai sutinka aptarnauti atsiskaitymą su „Belaruskalij“, taip pat nuo institucijų sprendimų ir sankcijų – jų griežtėjimo arba jų lengvinimo“, – sako komunikacijos direktorius.
„Paskutinis mokėjimas, jeigu kalbama apie išankstinį mokėjimą arba apskritai išankstiniai atsisikaitymai, jie nebuvo anksčiau įprasti. Sutartis su „Belaruskalij“ buvo pasirašyta 2018 metų pavasarį. Tai yra ilgalaikė sutartis ir ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Šių metų rudenį tik iškilus rizikai, kad, pavyzdžiui, bankai nebeaptarnaus atsiskaitymų, atsižvelgdami į JAV sankcijas, buvo pereita prie išankstinių mokėjimų“, – laidoje tikino pašnekovas.
Laidoje paklausta, kada buvo pirmas kartas, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas.
„Spalį-lapkritį. Tai nuo spalio pabaigos mes perėjome prie mokėjimo iš anksto“, – laidoje tikino pašnekovas.
Paklausus, kodėl buvo ir toliau vykdomi mokėjimai, jis tikino, kad JAV sankcijos visų pirmiausia privalomos Jungtinių Valstijų juridiniams ir fiziniams asmenims.
„Jokiu būdu neketinome ir neketiname apeiti reikalavimų. Mes vertiname situaciją tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Taip pat atsižvelgiame į ES institucijų reikalavimus, esame juos pasiruošę vykdyti.
Reikia pabrėžti, kad JAV sankcijos visų pirmiausia privalomos Jungtinių Valstijų juridiniams ir fiziniams asmenims. Mes perėjome prie išankstinių mokėjimų žinodami, kad bankai gali stabdyti mokėjimus nuo gruodžio aštuntos dienos, tam, kad, pervežę produkciją, mes neliktume be apmokėjimo, perėjome prie išankstinių mokėjimų. Tokiu būdu sumažiname riziką, kad paslaugos bus suteiktos, o bendrovė liks be atsiskaitymo“, – sako M. Dubauskas.
Paklausus, kodėl ministras būtent paskutinį apmokėjimą pavadino netipiniu, komunikacijos direktorius tikino, jog nežino, ką omenyje turėjo ministras.
„Negalėčiau pasakyti, nežinau, ką turėjo omenyje ministras“, – sako M. Dubauskas.
Skaičiuojama, kad netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
„Ši suma yra preliminari. Yra apskaičiuota, atsižvelgiant, kiek lėšų reikia šalies geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti. Suprasdami, kad valstybės galimybės nėra beribės, ieškome galimybių sumažinti subsidijos poreikį. Tai galima padaryti keliais būdais. Pirmiausia, ieškant naujų klientų, naujų krovinių. Tiesa, pereinamasis laikotarpis gali užtrukti, dėl to ir pradžioje subsidijos poreikis gali būti didesnis“, – Delfi sako M. Dubauskas.
Primename, kad susisiekimo ministras prašo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij sutartį, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenamos baltarusiškos trąšos.
„Kad ir kaip pasibaigtų (tyrimas), mes laikysimės ir vykdysime priimtą sprendimą“, – Delfi sako M. Dubauskas.
„Aš galbūt vertinčiau ne laikotarpį, kada sutartis buvo sudaryta, nes sutartis buvo sudaryta 2018 metais, tuo metu apie jokias sankcijas nebuvo kalbos“, – taip pat sako pašnekovas.
„Naujų sutarčių nebuvo sudaryta, nepainiokite, pasikeitė apmokėjimas ir tiriama bus ne šie apmokėjimai, kiek žinau, o pati sutartis, ar jos buvimas pasikeitus situacijai, aplinkybėms Baltarusijoje, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, ar ji nėra žalinga, o apie pervedimus, avansinius atsiskaitymus, tiek Susisiekimo ministerija, Užsieno reikalų ministerija buvo informuota ir jos apie tai taip pat žinojo“, – tikina jis.
