Kaip skelbiama, prokurorai įtaria, kad likus kelioms savaitėms iki „Wirecard“ žlugimo, Lietuvos įmone pasinaudota – įvykdyta daugiau nei 100 mln. eurų vagystė.
„Dalis šių pinigų pateko į vieno iš „Wirecard“ vadovų, dabar besislapstančio Jano Marsaleko, rankas“, – rašo „Financial Times“.
Lietuvos bankas vykdo tyrimą dėl praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale galimai dalyvavusios Lietuvoje registruotos fintech įmonės „Finolita Unio“.
Apie tai, kad reguliuotojas nuo pernai rudens vykdo su „Finolita Unio“ susijusį tyrimą, patvirtino Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
„Pro Lietuvos banko priežiūros akis informacija nepraslydo. Tyrimas, susijęs su „Finolita Unio“, vyksta nuo ankstyvo 2020-ųjų rudens, sprendimai bus paskelbti greitu metu“, – BNS komentavo J. Govina.
Anot jos, platesnių komentarų Lietuvos bankas kol kas teikti negali, kadangi įstatymai draudžia atskleisti priežiūros tikslais gautą informaciją.
Kaip žinia, Vokietijos mokėjimų milžinė „Wirecard“ bankrutavo praėjusių metų birželį – po to, kai jos balanse aptikta ir paviešinta 1,9 mlrd. eurų skylė.
Miuncheno prokurorai įtaria, kad prieš bankroto paskelbimą iš įmonės „nutekėjo“ šimtai milijonų eurų. „Financial Times“ matytų dokumentų duomenimis, dalis šių lėšų pervesta per Lietuvoje veikiančią bendrovę „Finolita Unio“.
Publikacijoje pastebima, kad Vokietijos prokurorai bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis Lietuvoje.
Savo ruožtu „Finolita Unio“ vadovas Danas Oliškevičius „Financial Times“ teigė, kad informacija apie „klientus ir jų mokėjimus“ yra pasidalinta su Lietuvos banku ir teisėsauga. Papildomų komentarų jis nepateikė.
Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Anot FT, „Finolita Unio“ licencija galiojo beveik metus nuo „Wirecard“ skandalo iškilimo į viešumą ir per tą laiką veiksmų prieš įmonę nebuvo imtasi.
FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio Singapūro bendrovė „Senjo“, kuri yra „Finolito Unio“ akcininkė, iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.
Pernai kovą 100 mln. eurų vertės paskola buvo suteikta „Senjo“ antrinei įmonei „Ocap“, šie pinigai buvo pervesti į „Finolitos“ sąskaitą, rodo dokumentai.
35 mln. eurų iš šios sumos buvo vėliau pervesti „Interpolo“ ieškomam buvusiam aukštam „Wirecard“ pareigūnui Janui Marsalekui, kuris šiuos pinigus panaudojo grąžinti prieš keletą metų gautai paskolai iš „Wirecard“ vadovo Markuso Brauno šeimos biuro, teigia su tyrimu susipažinę FT šaltiniai.
Įmonė: paaiškėjus apie „Wirecard“, kreiptasi Lietuvos banką, Generalinę prokuratūrą bei FNTT
„Finolita“ vadovas Danas Oliškevičius vėliau išplatino komentarą, kuriame teigė, kad 2019 m. liepos 29 d. „Finolita“ sudarė sutartį su žinoma ir tuo metu itin perspektyvia laikyta Vokietijos fintech bendrove „Wirecard“ – šios grupės įmones prižiūrėjo Vokietijos finansų priežiūros institucijos.
„Kadangi „Finolita“ siūlo itin konkurencingą mokėjimų kainodarą, buvo sutarta, kad bus sukurta prieigos prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) atsiskaitymų platforma, kuri leis „Wirecard“ Europos Sąjungoje vykdyti atsiskaitymus gautus iš mokėjimų kortelių schemų VISA ir „Mastercard“.
Tuo metu „Wirecard“ buvo viena didžiausių bendrovių rinkoje, prie jos buvo prisijungę tūkstančiai prekybininkų, kurie atlikdavo milijonus mokėjimų. Kad galėtų aptarnautu tokius didžiulius mokėjimų srautus, „Finolita“ turėjo iš esmės pertvarkyti savo sistemas ir procesus.
Su „Wirecard“ buvo sutarta dėl bendro 1000 Eur už valandą tarifo – jis apėmė ne tik atlyginimus „Finolitos“ ir samdytiems aukščiausio lygio išorės specialistams, bet ir įrangos įsigijimo, jos naudojimo sąnaudas, taip pat tokias išlaidas kaip biuro nuoma, mokesčiai ir kt. Vien įmonės komandos darbai kainavo 660 Eur per valandą (iki mokesčių).
Pagal susitarimą klientui siuntėme ne detalizuotas, o apibendrintas sąskaitas, kurių bendra suma buvo 1 153 000 Eur. Esant reikalui esame pasirengę detaliai jas pagrįsti.
Šie pinigai skirti tam, kad „Finolita“ techniškai pasiruoštų priimti „Wirecard“ SEPA mokėjimų srautus. Darbai buvo pilnai atlikti 2020 m. balandį. Susitikę su „Wirecard“ atstovais perdavėme klausimų paketą tolimesniam darbui, tačiau gegužę atsakymų nesulaukėme, o jau birželį „Wirecard“ paskelbė, kad inicijuos bankroto bylos iškėlimą.
Noriu pabrėžti, kad „Finolita“ atliko visus sutartus darbus – SEPA prieigos platforma paruošta ir bet kurią akimirką gali būti aktyvuota, jeigu atsirastų panašaus masto partneris.
Šios lėšos buvo pervestos ne „Finolitai“ – jos pervestos kaip „Finolita“ klientų mokėjimai kitiems gavėjams. Visi mokėjimai buvo patikrinti pagal bendrovėje veikiančias pinigų plovimo prevencijos procedūras ir naudojamus tarptautiniu mastu pripažintus rizikos valdymo technologinius įrankius.
Tuo metu jokia mums prieinama informacija nerodė nei mokėtojo, nei gavėjo sąsajų su „Wirecard“, kuri tuo metu dar veikė ir buvo vertinama kaip Vokietijos fintech pažiba.
Žiniasklaidoje pasirodžius duomenims, apie įmones, susijusias su jau žlugusia „Wirecard“, „Finolita“ 2020 m. liepą – rugpjūtį kreipėsi Lietuvos banką, Generalinę prokuratūrą bei FNTT ir toliau bendradarbiauja su šiomis institucijomis“, – apie susidariusią situaciją pasakoja D. Oliškevičius.
Komentare taip pat nurodoma, kad 2020 m. liepos 3 d. iš viešų šaltinių paaiškėjo, kad „Finolita“ akcininkei „Senjo Group“ dėl galimų sąsajų su „Wirecard“ skandalu pareikšti įtarimai, tuomet „Finolita“ nedelsdama pati atribojo akcininkus nuo įmonės kontrolės bei per liepos mėnesį atliko išsamų su „Wirecard“ siejamų klientų auditą.
„Šalia to, inicijuotas naujos, nuo akcininko nepriklausančios „Finolita“ valdybos paskyrimas. Su visomis institucijomis „Finolita“ buvo ir lieka maksimaliai atvira.
Jau nuo 2020 m. liepos mėnesio ėmėme ieškoti naujo „Finolita“ investuotojo. Procesas buvo sėkmingas ir šiuo metu jau yra atrinktas bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikrintas „Finolita“ pirkėjas – belieka baigti įsigijimo sutarties formalumus.
Nuo 2020 spalio 29 d. „Finolita“ valdymas (akcijų suteikiamos teisės) laikinai perleistos neutraliai trečiajai pusei – patikimai ir didelę įmonių valdymo patirtį turinčiai UAB „Valnetas“, kuri save jau rekomendavo kaip „Snoro“ ir „Ūkio banko “ administratorė. Dabar „Senjo Group“ lieka tik įmonės turtinių teisių turėtoja, t. y. ji gali tik gauti dividendus bei perleisti akcijas.
Dabar įmonę valdo UAB „Valnetas“ ir naujai paskirta valdyba, kurioje nėra „Senjo Group“ atstovų“, – nurodoma komentare.
„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.
„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.
Įmonė turi 1,15 mln. eurų įstatinį kapitalą. 2020 metais „Finolita Unio“ gavo 1,03 mln. eurų pajamų ir patyrė 836 eurų grynąjį nuostolį.
„Sodros“ duomenimis, gegužės 13 dieną įmonėje dirbo 15 darbuotojų, kuriems kovą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 4126,95 euro popieriuje (apie 2,5 tūkst. eurų į rankas).
