Eksportuotojų sėkmė labai priklausys nuo to, kaip klostysis reikalai Rusijai, Vokietijai, Latvijai ir Lenkijai. Šios šalys yra pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės.

Rusijoje ekonomikos augimas turėtų paspartėti. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2011-aisiais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 4,3 proc. 2010 metais ūkio augimas turėtų siekti 4 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, Rusija labai palanki rinka maisto pramonei: „Nors rusai deklaruoja planus patys gaminti maisto produktus, tai labiau popieriniai planai. O kol Rusija pati nieko negamina, tol ji yra gera rinka.“

Tiesa, Lietuvos pieno perdirbėjai galėtų pridurti, kad Rusija, nors ir patraukli rinka, kartu yra sunkiai prognozuojama. Rusija jau ne kartą buvo sustabdžiusi lietuviškų pieno produktų importą dėl juose rastų antibiotikų likučių. Būtent pieno produktai sudaro didžiausią į Rusiją eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalį.

Beje, nors Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, beveik 80 proc. rusams parduodamų prekių sudaro reeksportas. Prie jo smarkiai prisideda ir naudotų automobilių prekeiviai. Per dešimt 2010 metų mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 1,46 mlrd. litų, o visas eksportas – 6,627 mlrd. litų.

Gana patraukli verslui ir kaimyninė Baltarusijos rinka. Į šią šalį 2010 metų sausį–spalį eksportuota prekių už 2,165 mlrd. litų – 45 proc. daugiau nei per tą patį 2009-ųjų ir 6 proc. daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Tačiau Baltarusijos režimas irgi yra sunkiai prognozuojamas.

Dviprasmiška padėtis ir Ukrainoje. Šiai šaliai 2011 metais prognozuojamas spartesnis augimas nei 2010-aisiais. Taigi per metus padidinusios eksportą 65 procentais, Lietuvos įmonės ir toliau galėtų plėstis. Tačiau Ukraina baugina dėl didelės korupcijos, šalyje stringa svarbios reformos.

Be to, Ukraina neslepia planų imtis protekcionizmo – įvesti muitus įvežamai produkcijai ir taip saugoti savo gamintojus. Su prieš užsieniečius nukreipta muitų politika jau yra tekę susidurti šaldytuvus gaminančiai „Snaigei“ – padidėjus mokesčiams reikšmingai sumažėjo bendrovės užimama rinkos dalis.

Geriau nei prieš krizę

Didžiausia lietuviškos kilmės prekių pirkėja užsienyje yra Vokietija. Į šią šalį per 10 mėnesių eksportuota už 3,814 mlrd. litų. Visas eksportas į Vokietiją siekė 4,437 mlrd. litų. Šis skaičius – 28 proc. didesnis net ir už ikikritinių 2008 metų sausio–spalio eksportą į šią šalį.

Palyginti su 2008-aisiais, Lietuvos eksportuotojai pagerino savo pozicijas ir Lenkijoje, Nyderlanduose, Baltarusijoje bei Ukrainoje. Tuo tarpu kitos pagrindinės prekybos partnerės dar nepasiekė prieš sunkmetį buvusio lygio.

Atrodo, kad Vokietija ir 2011 metais išliks viena pagrindinių eksporto rinkų lietuviams. 2010 metais, remiantis SEB grupės analitikų prognozėmis, Vokietijos ūkis augs 3,6 proc. – sparčiausiai nuo 1991 metų. Nors 2011 ir 2012 m. didžiausios Europos ekonomika sulėtins apsukas, augimas vis dar viršys ilgalaikį vidurkį.

Be to, pačios Vokietijos eksportuotojai gali pasigirti gerais rezultatais. Dėl to pagerėjo verslininkų lūkesčiai, jie drąsiau investuoja ir priima daugiau darbuotojų. Sumažėjus specialistų pasiūlai neišvengiamai kils algos, todėl augs ir vidaus vartojimas.

Vokietijos augimą šiek tiek pristabdys viešųjų finansų mažinimas. Vyriausybė ketina sumažinti biudžeto deficitą apie 0,5 proc. BVP. Palyginti su tokiomis šalimis kaip Graikija, Airija, Portugalija ar Ispanija, tai – labai kuklus karpymas. Beje, pastarosios šalys nėra tarp pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių.

Viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, Lietuvos įmonės užima nedideles užsienio rinkų dalis, todėl ir biudžeto deficito karpymai neturėtų smarkiai paveikti eksporto rezultatų. Tiesa, gali būti individualių atvejų, kai įtaka bus didesnė.

Gana šviesi ir Lenkijos ūkio padangė. Šios šalies BVP nesmuko net ir per krizę, o 2011 metais TVF prognozuoja dar spartesnį augimą nei 2010-aisiais (atitinkamai 3,7 ir 3,4 proc.). Tarp Europos Sąjungos narių sparčiau už Lenkiją turėtų augti tik Slovakijos ūkis (4,3 proc.).

Pagaliau turėtų pradėti lipti iš duobės ir Latvijos ekonomika. Nors šios šalies reikšmė eksporto žemėlapyje pastaraisiais metais ir sumažėjo, ji Lietuvos įmonėms vis dar yra užsienio rinka numeris trys. TVF Latvijai prognozuoja 3,3 proc. augimą. Tiesa, vartotojų nuotaikas Latvijoje gali kiek apgadinti didinami mokesčiai, tačiau perspektyvos – vis tiek geresnės nei 2010 metais.

Eksportuotojų sėkmė priklausys ir nuo to, kaip keisis darbo užmokestis šalyje. Iki šiol sumažėjusios darbo užmokesčio sąnaudos buvo svarbus veiksnys, padėjęs Lietuvos įmonėms atsikovoti senas arba užkariauti naujas užsienio rinkas.

Augimas bus lėtesnis

Vieni pirmųjų Lietuvoje atsigavo baldininkai, kurių eksporto rezultatai jau viršijo prieš krizę buvusius rodiklius. Per dešimt 2010 metų mėnesių eksportas tuometėmis kainomis išaugo 30 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais. Prie to prisidėjo ir išaugusios eksportuotų prekių kainos. Trečiąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, jos buvo 13,9 proc. didesnės.

P. Lukauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad eksportui padėjo augti ir tai, jog pirkėjai atkūrė atsargas. Užsipildžius sandėliams, eksporto augimas bus lėtesnis. „Vis dėlto mes turime neblogų šansų pasiekti dviženklį augimą“, – apie eksportuotojų galimybes 2011 metais kalba A. Lukauskas.

Daug kas priklausys ir nuo naftos kainų bei apskritai nuo „Orlen Lietuvos“ veiklos. Mineralinių produktų eksportas sudaro beveik ketvirtadalį visos iš Lietuvos išvežamos produkcijos – per porą metų ši dalis keitėsi labai nežymiai.

Į antrą vietą pakilo plastikas ir jo dirbiniai. Jų eksportas jau viršijo 2008 metų rodiklius (per 10 mėnesių – atitinkamai 2,842 ir 2,696 mlrd. litų).

Gana gerus rezultatus demonstruoja tekstilės įmonės. Prieš krizę dejavusios, kad joms kvėpuoti neleidžia Pietryčių Azijos gamintojai, Lietuvos įmonės visai neblogai atlaikė sunkmetį. Nors eksporto rodikliai dar nepavijo ikikritinio lygio, palyginti su 2009 metais, į užsienį parduota tekstilės gaminių už 18 proc. didesnę sumą.

Pasak SEB analitikų, Lietuvos tekstilės įmonėms išėjo į naudą tai, kad užsakovai nusigręžia nuo kiniškų gaminių ir dairosi gamintojų Europoje.

Logistikos kompanijos „Schenker“ komunikacijos ir rinkodaros vadybininkė Renata Apanavičienė taip pat pastebi, kad tekstilės įmonėms padaugėjo užsakymų iš Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, taip pat Vengrijos, Bulgarijos ir kitų šalių.

Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Vytauto Šileikio, eksportuotojams beveik visur tenka susidurti su Pietryčių Azijos ir Kinijos gamintojais: „Kai ateini į kokią nors rinką, ten jie jau yra, ir gamina pigiai bei kokybiškai.“

Privalumas prieš tokius konkurentus – intelektuali produkcija, didelis tiekimo greitis ir mažos produktų partijos.

„Reikia pažinti konkurentus, – apie būdus, kaip įveikti varžovus, kalba V. Šileikis ir priduria, – tie gamintojai, kurie nežlugo per krizę, dabar yra stipresni, nes išnaudojo tą laikotarpį kompetencijai kelti, įrengimams atnaujinti. Kitaip tariant, augino raumenis.“

Tuo tarpu trąšų dalis eksporto krepšelyje per porą metų sumažėjo beveik perpus, iki 3,6 proc. Taip atsitiko ir dėl to, kad išaugus dujų kainai ir smukus produkcijos kainoms „Achema“ buvo priversta stabdyti amoniako gamybą. Nuo 2010-ųjų rudens „Achema“ vėl dirba visu pajėgumu.

Dairosi į naujus kraštus

Tradicinės Lietuvos įmonių rinkos išlieka tos pačios. Į Europos Sąjungos šalis 2010 metais iškeliavo 61,4 proc. visos produkcijos. Nežymiai keitėsi tik pasiskirstymas tarp atskirų ES narių.

Tačiau verslininkai po truputį pradeda dairytis ir į kitas rinkas. „Rokiškio sūris“ pradėjo eksportuoti į Indiją, Panevėžio bendrovė „Aurida“ pradėjo prekiauti kompresoriais Kinijoje. Pasak R. Apanavičienės, lietuviai atrado nišų ir Balkanų šalių rinkose.

S. Besagirsko teigimu, perspektyvios yra ne tik Kinijos, bet ir Artimųjų Rytų rinkos. O bene didžiausia kliūtis eksportuotojams – lietuviai neturi pasaulinio lygio prekės ženklų. Todėl tenka už nedidelę kainą pigiai gaminti prekes su žinomais prekės ženklais.

Tuo tarpu P. Lukauskas mano, kad tai nėra didelė bėda. Mat net ir su užsakovo etikete gaminti nėra paprasta – tai ne kiekvienas gali padaryti. P. Lukauskas taip pat mano, kad eksportuotojams nebūtina dairytis į Indiją, Kiniją ar kitas neužkariautas rinkas, nes veikti dar yra ką ir tradicinėse eksporto rinkose.

Žinoma, 9 ir daugiau procentų per metus auganti Kinija ar Indija galėtų būti labai perspektyvios rinkos. Tačiau bent jau iki šiol šios šalys nėra tarp pagrindinių eksporto partnerių. Nors 2010-aisiais, palyginti su ankstesnių metų 10 mėnesių, eksportas į Kiniją išaugo beveik 23 procentais, jis tesiekė 75 mln. litų – 0,17 proc. viso eksporto. Tiesa, vilčių teikia bent jau tai, kad eksportuota daugiau nei iki sunkmečio. Per dešimt 2008 metų mėnesių į Kiniją eksportuota prekių tik už 54,5 mln. litų.

Tiesa, Indiją jau yra atradę trąšų eksportuotojai. 2010 metų sausį–spalį į šią šalį išvežta prekių už 367 mln. litų. Vien trąšų – už 333,1 mln. litų. Prieš dvejus metus eksportas į Indiją siekė 829,2 mln. litų, o vien trąšų eksportas – 800,3 mln. litų.