Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 716,7 mln. eurų – 23,5 proc. mažiau ne pernai sausį–balandį (936,3 mln. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas per metus padidėjo 10,2 proc., importas – 6,3 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 11,2 proc. iki 5,782 mlrd. eurų, o be mineralinių produktų – taip pat 11,2 procento.
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (12,9 proc.), Latvija (8,9 proc.), Lenkija (8,7 proc.) ir Vokietija (7,9 proc.), importo – Rusija (15,1 proc.), Vokietija (11,5 proc.) Lenkija (11,4 proc.) ir Latvija (6,9 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,7 proc.), Lenkiją (9,5 proc.), Švediją (6,9 proc.), Latviją (6,8 proc.), Jungtinę Karalystę (5,7 proc.).
Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportas sumažėjo 5,2 proc. iki 2,418 mlrd. eurų, importas – 1,2 proc. iki 2,65 mlrd. eurų. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 3,3 proc., importas – 0,3 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 1,3 proc. iki 1,47 mlrd. eurų, be mineralinių produktų – ūgtelėjo 0,4 procento.
Lietuva per keturis mėnesius daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 12,8 ir 19,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,4 ir 16,1 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,7 ir 12,8 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17,1 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (9 proc.).
