"Mes sakėme, kad pirmus du šių metų ketvirčius eksporto augimo tempai smarkiai sulėtės - taip ir buvo pirmąjį ketvirtį - jis augo 1 proc., ir už tai ačiū kovo mėnesiui. Realiai sausį ir vasarį eksportas smarkiai smuko ir pagrindinė to priežastis buvo nafta - jos kainos mažėjo, mažiau eksportavo "Mažeikių nafta", - BNS sakė banko "Hansa-LTB" Prekybos departamento direktorius Tomas Andrejauskas.
Palyginti su 2001-ųjų kovu, šiemet kovą šalies eksportas ir importas išaugo atitinkamai 10,6 ir 4,7 proc., o palyginti su šių metų vasariu, - atitinkamai 26,6 ir 12 procentų. Vien į Rusiją eksportas per mėnesį padidėjo 20,6 proc., importas į ją sumažėjo 4,5 procento.
"Kovo mėnesio skaičiai įspūdingi - smarkiai padidėjo eksporto į Rusiją apimtys. Manau, didžiąją jo dalį sudarė automobilių reeksportas - šis verslas atsigauna - ir maisto produktai. Galima tikėtis, kad eksportas į Rusiją dar kažkiek augs, ir tai rodo, kad mūsų ekonomika grįžta į Rusiją", - komentavo T.Andrejauskas.
Jis abejojo, ar po tokio kovo mėnesio šuolio balandį bus didelis augimas. "Turint galvoje, kad Europos ekonomika tik atsigauna, manau, didesnio eksporto augimo galima tikėtis tik metų pabaigoje", - mano "Hansa-LTB" analitikas.
Finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė eksporto augimo sulėtėjimą taip pat siejo su "Mažeikių naftos" darbu, atkreipdama dėmesį, jog mineralinių produktų eksportas sumažėjo 23,4 procento.
"Tačiau džiugina per ketvirtį gerokai - net 22,2 proc. - išaugęs maisto produktų eksportas. Tai rodo, kad pertvarka tradiciniuose šalies ekonomikos sektoriuose baigiasi ir jie tapo konkurencingesni tarptautinėse rinkose", - pažymėjo M.Starkevičiūtė
Pasak jos, ši tendencija gali išsilaikyti ir ateityje, nes sparčiai didėja privatus vartojimas Rusijos rinkoje. "Atrodo, buvo teisūs tie, kurie sakė, kad nereikia skubėti atsisakyti ekonominės veiklos sričių, kuriose Lietuva turi ilgalaikę patirtį ir kvalifikuotus kadrus", - sakė finansų analitikė.
Nemažą įtaką importo didėjimui, jos nuomone, turėjo lito susiejimas su euru, todėl importas iš ES šalių labai išaugo. Kaip ir buvo tikėtasi, bazinės valiutos pakeitimas paskatino ekonomikos integracijos i ES procesą, ir ateityje šios tendencijos turėtų išlikti", - prognozavo M.Starkevičiūtė.
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Jungtinė Karalystė (15,1 proc.), Rusija (12,9 proc.), Vokietija (11,4 proc.), Latvija (8,9 proc.), importo - Rusija (22,7 proc.), Vokietija (16,8 proc.), Lenkija (4,9 proc.), Italija (4,5 proc.).
Per tris mėnesius daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes (51,5 proc. bendro eksporto), importuota - taip pat iš ES šalių (45,5 proc.). Eksportas į NVS sudarė 20,6 proc., importas - 26,4 procento.
Eksportas į ES šalis, palyginti su 2001-ųjų sausiu-kovu, šiemet išaugo 5,9 proc., į NVS - 24,2 procento. Importas iš ES išaugo 18,6 proc., iš NVS - smuko 17,5 procento.
Pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2001 metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai išaugo transporto priemonių ir įrenginių (52 proc.), o labiausiai sumažėjo - mineralinių produktų (23,4 proc.) bei gyvūnų ir jų produktų (15,5 proc.) eksportas.
Importuojamų produktų grupių sąraše labiausiai per metus išaugo taip pat transporto priemonių ir įrenginių (72,7 proc.), medienos (21 proc.), o labiausiai smuko - mineralinių produktų (25,3 proc.) importas.