aA
Po istorinio 2016 m. birželio 23 d. referendumo, kuomet 52 proc. Didžiosios Britanijos piliečių pasisakė už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos, vadinamasis Brexit po truputį įgauna pagreitį, rašoma pranešime spaudai.
Londonas
© AFP / Scanpix

Šių metų kovo 29 d. Theresa May, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė, inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir tokiu būdu oficialiai pradėjo Britanijos išstojimo iš ES procesą. ES teisės aktai numato, kad Britanijos ir ES lyderiai turės 2 metus visų Brexit procesų formalizavimui ir užbaigimui, tad pagal pirminį planą Didžioji Britanija turėtų galutinai pasitraukti iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 29 d. Tačiau esant būtinybei, derybos gali būti ir pratęstos.

O ką gi Brexit žada Lietuvos verslui?

Lietuvos užsienio prekybos duomenys rodo, kad Didžioji Britanija yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ir užima ketvirtą vietą didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. 2016 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją apimtys siekė 722 mln. Eur, arba 8 proc. nuo visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių.

Didžiosios Britanijos svarbą Lietuvos eksportui galima pailiustruoti ir kitais pavyzdžiais: eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro 30 proc. nuo viso Lietuvos eksporto į Skandinavijos regioną, ir kiek daugiau nei 40 proc. nuo Lietuvos eksporto į Vokietiją ir Prancūziją. Praėjusiais metais daugiau negu į Britaniją Lietuvos verslas eksportavo tik į Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos rinkas.

Anot VšĮ Lietuvos inovacijų centras komunikacijos vadovo Aleksandro Izgorodino, pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją vystėsi itin dinamiškai.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos eksportas į Didžiosios Britanijos rinką išaugo 222 mln. EUR., arba 40 proc. Apskritai, minėtu laikotarpiu iš visų eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai išaugo būtent į Didžiąją Britaniją.

Akivaizdu, tokios tendencijos rodo, kad Lietuvos verslas Didžiosios Britanijos rinką mato kaip prioritetą arba bent jau vieną iš prioritetų eksporto plėtros prasme. Taip pat vertėtų pažymėti, kad 2013-2016 m. eksporto augimas į Britanijos rinką buvo diversifikuotas ir plataus masto – t.y. eksporto augimą lėmė ne viena kategorija, bet augimas buvo fiksuotas skirtingose eksporto segmentuose“, - teigia Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, sparčiausiai į Didžiosios Britanijos rinką išaugo medienos ir baldų bei metalų, mašinų, įrenginių eksportas (atitinkamai 41 ir 39 mln. EUR); ženklai padidėjo chemijos produktų (22 mln. EUR) ir maisto produktų eksportas (12 mln. EUR).

Konkrečiau kalbant, 2013-2016 m. Lietuvos eksporto į Britanijos rinką kontekste labiausiai išaugo baldų; plastikų; medienos ir medienos dirbinių; dirbinių iš geležies ir plieno; optikos, precizikos, matavimo prietaisų; mašinų ir įrenginių; elektros įrenginių; gaminių iš mėsos ir žuvies; bei gaminių iš javų, miltų ir konditerijos gaminių eksportas.

Ar Lietuvos eksportuotojai jau pajuto Brexit poveikį?

2016 m. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 7 proc. – tai yra neblogas rezultatas, tačiau šis eksporto prieaugis buvo perpus mažesnis nei 2015 m., kai Lietuvos eksportas į Britaniją išaugo net 13 proc. Negana to, nepaisant bendro augimo, pernai sumažėjo chemijos produktų (-13 proc.) ir maisto produktų (-5,5 proc.) eksportas.

Taigi, nors pernai fiksuotas eksporto augimo sulėtėjimas ir daugiausiai žaliavinio eksporto į Britanijos rinką sumažėjimas didelio nerimo nekelia, tačiau šių metų pradžioje užfiksuotas gana nemažas eksporto sumažėjimas, kuris yra labai diversifikuotas, jau kelia tam tikrą nerimą.

„Detaliau pasižiūrėjus, galima pastebėti kad pernai Lietuvos eksporto rezultatus į Didžiąją Britaniją labiausiai blogino „žaliaviniai segmentai“ – pernai pagal eksporto į Britanijos rinką kritimo tempus lyderiai buvo trąšų ir javų segmentai.

Šių kategorijų eksporto mažėjimas sudarė beveik 75 proc. nuo visų kategorijų, kuriose buvo užfiksuotas eksporto nuosmukis (tokių kategorijų pernai buvo 36). Todėl iš esmės blogesnius eksporto rezultatus lėmė tik keli prekių segmentai kas, iš pirmo žvilgsnio, didelio pavojaus nekelia“,- komentuoja A. Izgorodinas.

Tačiau anot A. Izgorodino, 2017 m. Lietuvos eksporto rezultatai į Didžiosios Britanijos rinką jau atrodo prastai.

„Per pirmus šių metų du mėnesius, lyginant su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją sumažėjo 11 proc. Jeigu pernai eksporto apimčių mažėjimas buvo fiksuotas 36 segmentuose, tai per šių metų du mėnesius eksporto kritimas jau buvo užfiksuotas 40 kategorijų.

Mažiausią riziką galima priskirti optikos, matavimo, precizikos prietaisams – tai yra aukštos pridėtinės vertės produkcija, kuri tiek pernai, tiek ir šiemet pasižymi gerais eksporto į Britanijos rinką rezultatais

Be to, jeigu pernai trąšų ir javų eksporto nuosmukis sudarė apie 75 proc. nuo visų eksporto apimčių mažėjimo, tai šiemet pirmiems dviem segmentams tenka tik 20 proc. nuo viso eksporto sumažėjimo, o pirmiems 10 segmentams, kuriose eksportas mažėjo sparčiausiai, tenka tik 70 proc. nuo viso eksporto apimčių sumažėjimo.

Šiemet į Britanijos rinką labiausiai mažėjo kailių; valčių; šokolado gaminių; orlaivių dalių; riebalų; mašinų ir įrenginių eksportas.

Taigi, nors pernai fiksuotas eksporto augimo sulėtėjimas ir daugiausiai žaliavinio eksporto į Britanijos rinką sumažėjimas didelio nerimo nekelia, tačiau šių metų pradžioje užfiksuotas gana nemažas eksporto sumažėjimas, kuris yra labai diversifikuotas, jau kelia tam tikrą nerimą.

Taigi, iš esmės galima daryti prielaidą, kad Brexit jau turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į Britanijos rinką, kuri ypač pasireiškia šiemet. Tikėtina, kad dalis gamintojų šių metų pradžioje jau dirba pagal iš naujo suderėtas eksporto sutartis, kurios yra kuklesnės nei pernai. Galų gale, ženklus svaro sterlingo nuvertėjimas taip pat pakenkė Lietuvos eksportui į Britanijos rinką“ ,- teigia A. Izgorodinas.

Anot A. Izgorodino, vertinant lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą, prie itin rizikingų segmentų galima priskirti trąšų bei maisto pramonės liekanų segmentus (žema pridėtinė vertė; nepatenkinami eksporto į Britanijos rinką rezultatai).

Prie vidutinės rizikos segmentų galima priskirti baldų; plastikų; medienos gaminių; drabužių; gaminių iš javų ir konditerijos gaminių; dirbinių iš geležies; elektros įrenginių segmentus.

Šiuos segmentus gali veikti tokie faktoriai kaip valiutos nuvertėjimas, padidėjęs neapibrėžtumas, t.t. Tačiau su iššūkiais gerai kovoti išeis tiems Lietuvos gamintojams, kurie į Britanijos rinką eksportuoja nišinę produkciją. Savo ruožtu, mažiausią riziką galima priskirti optikos, matavimo, precizikos prietaisams – tai yra aukštos pridėtinės vertės produkcija, kuri tiek pernai, tiek ir šiemet pasižymi gerais eksporto į Britanijos rinką rezultatais.

Brexit
Brexit
© AP / Scanpix

A. Izgorodinas taip pat akcentuoja, kad šalia tiesioginio poveikio Lietuvos eksportui, būtina pabrėžti ir galimą netiesioginį poveikį, t.y. per Lietuvos eksporto rodiklių pablogėjimą į kitas ES rinkas.

„2016 m. Europos Sąjungos regionui teko 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių; be to, tarp Lietuvos pramonės yra nemažai įmonių, teikiančių kontraktinės gamybos paslaugas centrinės Europos ir Skandinavijos gamintojams, bei įmonių, kurios yra stambesnių europinių pramonės koncernų gamybos grandinės dalis.

Todėl Brexit atveju reikia kalbėti ir apie galimą Lietuvos eksporto srautų į kitas ES valstybes pablogėjimą, kuris gali įvykti jeigu stambesni Lietuvos eksportuotojų klientai Europoje neteks užsakymų Britanijos rinkoje. Tokiu atveju mažiau užsakymų gali tikėtis ir Lietuvos gamintojai, dirbantys su tokiais partneriais Europoje“,- pabrėžia A. Izgorodinas.

Apibendrinant, galimą drąsiai teigti, kad nereikėtų nuvertinti Brexit pasekmių Lietuvos verslui. Didžioji Britanija yra tarp penkių didžiausių Lietuvos eksporto partnerių, o Lietuvos eksporto apimtys į Britanijos rinką 2013-2016 m. apskritai augo sparčiau nei į bet kokią kitą ES rinką. Tačiau jei pernai Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodikliai nerodė didelių nerimo ženklų, šiemet Lietuvos eksportas į Britaniją pradėjo mažėti.

„Europos Sąjungos kontekste Didžioji Britanija daugiausiai importuoja iš Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos. Minėtos valstybės yra ir svarbios Lietuvos eksporto partnerės: Vokietija apskritai yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, kuriai tenka 15 proc. Lietuvos eksporto apimčių, o visoms penkioms ES valstybėms kartu sudėjus tenka 34 proc., arba trečdalis visų Lietuvos eksporto apimčių; bendros Lietuvos eksporto apimtys į Vokietiją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją ir Italiją yra trečdaliu didesnės nei visas Lietuvos eksportas į Skandinaviją bei keturiskart didesnės nei Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją.

Taigi akivaizdu, kad šių ES valstybių verslui netekus dalies užsakymų Britanijos rinkoje, tam tikrą poveikį pajustų ir Lietuvos verslas.“ ,- komentuoja A. Izgorodinas.

A. Izgorodinas teigia, kad įvertinus minėtų penkių valstybių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą bei Lietuvos eksporto struktūrą į šias penkias valstybes, galima pastebėti, kad kai kurios eksporto kategorijos sutampa.

„Trys didžiausios Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Didžiąją Britaniją kategorijos yra transporto priemonės ir jų dalys (21 proc. nuo visų eksporto apimčių); mašinos, mechaninai įrenginiai ir jų dalys (12 proc.); ir elektros įrenginiai (9 proc.).

Savo ruožtu, šie segmentai taip pat patenka ir tarp dešimties didžiausių Lietuvos eksporto segmentų į minėtas penkias ES valstybes: pavyzdžiui, transporto priemonės ir jų dalys sudaro 5,7 proc. nuo visų Lietuvos eksporto į minėtas penkias ES valstybes apimčių; mašinoms ir mechaniniams įrenginiams tenka 3,4 proc., o elektros įrenginiams tenka 6,3 proc. nuo visų Lietuvos eksporto apimčių į šias ES valstybes.

Lietuvos eksportas jau pajuto „Brexit“ padarinius
© Sputnik / Scanpix

Taip pat persipina ir plastikų segmentai – šiai kategorijai tenka 4 proc. Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Britaniją apimčių, bei atitinkamai 6 proc. nuo Lietuvos eksporto į šias ES valstybes apimčių.

Yra tikimybė, kad Lietuvos gamintojai bendradarbiauja su minėtų ES valstybių gamintojais ir yra bendros gamybos grandinės dalis. Tokiu atveju egzistuoja rizika, kad sumažėjus transporto priemonių ir jų dalių; mechaninių įrenginių; elektros įrenginių; plastikų eksportui iš minėtų ES valstybių į Britanijos rinką, su mažesniais užsakymai susidurs ir Lietuvos gamintojai, dirbantys šiose segmentuose“ ,- pabrėžia A. Izgorodinas.

„Truputį neramina tai, kad pastaruoju metu Lietuvos eksporto į ES rinką rezultatai jau neatrodo įspūdingai, pvz. po 8 proc. pasiekto augimo 2015 m., pernai Lietuvos eksportas į ES rinką ūgtelėjo tik 1,5 proc., o eksportas į Centrinės Europos regioną apskritai sumažėjo 5 proc.

Tame tarpe, pernai 7 proc. mažėjo Lietuvos eksportas į Vokietijos rinką – eksporto mažėjimas užfiksuotas tekstilės ir drabužių; mašinų ir įrenginių; transporto priemonių; chemijos prekių segmentuose. Žinoma, kad šio sumažėjimo nereikėtų vertinti tik kaip Brexit pasekmę – pvz. chemijos segmento rezultatus itin blogina trąšų segmentas, t.y. žaliavinis segmentas. Tačiau matyt bent iš dalies su Brexit susiję procesai, tokie kaip svaro nuvertėjimas; mažesni Centrinės Europos valstybių eksporto apimtys į Britanijos rinką, išaugęs neapibrėžtumas ir t.t. jau turėjo įtakos ir Lietuvos eksportui į ES rinką“ ,- akcentuoja A. Izgorodinas.

Apibendrinant, galimą drąsiai teigti, kad nereikėtų nuvertinti Brexit pasekmių Lietuvos verslui. Didžioji Britanija yra tarp penkių didžiausių Lietuvos eksporto partnerių, o Lietuvos eksporto apimtys į Britanijos rinką 2013-2016 m. apskritai augo sparčiau nei į bet kokią kitą ES rinką. Tačiau jei pernai Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodikliai nerodė didelių nerimo ženklų, šiemet Lietuvos eksportas į Britaniją pradėjo mažėti.

Be to, paraleliai pradeda šlubuoti ir Lietuvos eksporto į ES rinką (ypač į Centrinę Europą) rezultatai, kas tikrai gali būti susiję su netiesioginiu Brexit poveikiu Lietuvos verslui.

Turint omeny, kad Lietuvos verslas plačiai dalyvauja stambesnių ES verslų gamybos ir tiekimo grandinėje, netiesioginis Brexit poveikis gali būti netgi didesnis negu tiesioginis (t.y. vertinant tik Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rezultatus).

Todėl akivaizdu, kad kuo aštresnės ir labiau neprognozuojamos bus ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl pasitraukimo iš ES, tuo labiau nukentės ir Lietuvos eksportuotojų interesai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo 43 proc. (3)

Alkoholio akcizų pajamos per šių metų keturis mėnesius pastebimai išaugo. Tai didžiąja...

„INVL Asset Management“ paskirta 140 tūkst. eurų bauda papildyta (4)

Lietuvos banko valdyba paskyrė 140 tūkst. Eur baudą UAB „ INVL Asset Management “ už jos...

„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune (2)

Nerūdijančio plieno profesionalios virtuvės įrangos gamintojas Lietuvoje UAB „ Novameta “...

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius (8)

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius, antradienį...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (39)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Top naujienos

Valatka: jei ne tie kandidatų pinigai, tai dalyvautume ne rinkimuose, o atlaiduose (47)

Kandidatai į prezidentus vis intensyviau skaičiuoja vienas kito pinigus, aštrina retoriką. Ko tuo...

Nausėda apie santykius su konservatoriais: ateis diena, kai visos neišsprendžiamos problemos pasidarys nereikšmingos (120)

Gitanas Nausėda teigia, kad jo rinkiminė kampanija turėtų kainuoti perpus mažiau nei Ingridos...

Gydytoja neištvėrė: „Instagram“ žvaigždutės įrašas apie ligoninės maistą privertė aiktelėti (29)

Ryte šiek tiek aiktelėjau, kai pamačiau vienos garsios socialinėje medijoje moters „stories“...

Naudodami dujų balioną daugiabutyje darote pažeidimą: teks ieškoti kuo jį pakeisti (70)

Energetikos ministerija ruošia pokyčius gyventojams, kurie gyvendami daugiabučiuose namuose...

Jasikevičius po pergalės Kaune nesileido į kalbas apie kito sezono „Žalgirio“ sudėtį

Kauno „Žalgiris“ pirmose „Betsafe- LKL “ pusfinalio rungtynėse pateisino favorito vardą ir...

Jamie Oliverio burbulas bliūkšta: bankrutuoja garsiojo šefo restoranų tinklas (49)

Garsusis šefas Jamie Oliveris tvirtina esąs „nuliūdintas“ dėl to, kad jo restoranų grupė...

Šio gydytojo rankos vadinamos auksinėmis: kai mažyliai išsikapsto iš sunkių ligų, apima nepakartojamas jausmas (7)

Pakalbinti medicinos mokslų daktarą, vaikų chirurgą Artūrą Kildą tikras iššūkis – vos...

Ekspertai atsakė į klausimą, kas geriau – pirkti ar nuomotis būstą (123)

Būsto klausimais lietuviai stipriai skiriasi nuo Vakarų pasaulio šalių. Lietuvoje didžioji dalis...

Javtokas apie Šaro ateitį: pagal šią dieną atrodo, kad jis dar lieka

Šarūnas Jasikevičius ir kitą sezoną gali vadovauti Kauno „Žalgirio“ komandai. Apie tai...

Naujas mados klyksmas – burnoje tirpstanti plėšyta kiauliena: Vikingas parodė, kaip pasigaminti (35)

Burgeriai su plėšyta kiauliena tampa vienu populiariausių mėsos gerbėjų pasirinkimų. Iš JAV...