„Delfi“ taip pat paprašė įvertinti ir užsienio reikalų ministro išsakytas mintis, kad Lietuvos aukštųjų technologijų produktais galimai naudojosi ir su Kinijos karine pramone susiję Azijos milžinės sektoriai.
„Kodėl jūs pasirinkote būtent Kiniją ir dar Kinijos tokią jautrią, pusiau – netgi kai kas sako – su karine pramone sietiną sritį? Kodėl jūs būtent jiems nusprendėte tiekti?“, – aiškinosi Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Ne visiems lengva, ne kiekvienam sunku
„Gan lengvai komentuoju iš tos pusės, kad mums gal ne taip ir skauda“, – dabartinį geopolitinį kontekstą įvertino bendrovės „Integrated Optics“ direktorius Evaldas Pabrėža.
Gyvybės mokslams skirtus lazerius gaminančios įmonės vadovas sako, kad lazerių sektorius nevienalytis: vieniems dabartinė situacija reiškia didelius praradimus, kitiems – tik potencialias netektis.
„Mes tai gal tų praradimų neturime, nesureikšminame, mūsų apyvarta ten (eksportas į Kiniją – red.) buvo gal iki 5 proc. 2019 metais, tai dabar aišku, yra nukritę, bet tiek pat yra iš Taivano apyvartos atsiradę (...) 2021 metais turėjome gal 5 proc. pardavimų į Taivaną nuo visos apyvartos“, – sako E. Pabrėža.
Jo vertinimu, Taivanas domisi Lietuvos produkcija ir tai nėra paviršutiniškas interesas.
„Taivaniečiai, atrodo, tikrai nori, nesvarbu, ar tai alus, ar vartojimo prekės, ar aukštųjų technologijų prekės, jie vis tiek yra atkreipę dėmesį ir tas fokusuotas dėmesys jaučiasi. Jie iš tikrųjų tuo domisi ir deda pastangas, o technologiškai Taivanas irgi pažangus, netgi daugelyje sričių pažangesnis už Kinijos tą žemyninę dalį. Tai ten yra, ką atrasti“, – sakė „Integrated Optics“ vadovas.
Lazerinio mikroapdirbimo stakles gaminančios „Femtikos“ vadovas Titas Gertus pasakojo, kad situacija su Kinija paskatino peržiūrėti ateities planus, o didelio poveikio bendrovė nepajuto.
„Planavome eiti labiau į Kinijos rinką. Pasikeitus situacijai, aišku, mes tą planą pakoregavome ir labiau orientuojamės į Europą ir Ameriką, užsakymų „Femtika“ istoriškai iš Kinijos neturėjo daug, tai mus, bent jau „Femtiką“, ta pakitusi situacija nelabai ir paveikė“, – sakė T. Gertus.
„Mes labiau jaučiame puslaidininkių pramonės krizę, kad visi tiekimai ir tiekėjai pailgino tiekimo terminus. Tai turbūt mums labiausiai matosi“, – sakė jis.
Nemato prasmės skųstis
Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius Petras Balkevičius teigia, kad įtampų visuomet yra, tačiau bent jau pernai, kaip ir kasmet iki šiol, sektorius augo. Anot jo, sunkumų – jeigu jų yra – viešinimas ne tik nepadeda, bet gali netgi pakenkti verslui.
„Ar paskaitys konkurentai, ar klientai, vis tiek jie pripažins, kad tau bėda ir tada galima kainą numušti, dar kažką padaryti. (...) Bent jau kiek aš kalbėjau, oficialaus kokio sutarimo, kad čia mes niekam nieko nesakome, nėra, bet „girtis“ savo bėdomis ar bent jau kažkaip jas smarkiai viešinti – kokia prasmė?“, – samprotavo P. Balkevičius.
Jis sutiko, jog trikdžių gali kilti, bet taip nutinka ne tik lazerių pramonei.
„Skaitote ir „Delfi“, ir visus kitus portalus, užsienio informaciją – taip, tikrai, visos įmonės, kurios eksportuoja: problemos su muitine, su dar kažkuo, atsiranda tų problemų. Jų tiesą sakant ir anksčiau buvo. Negalime pasakyti, kad viskas ėjo sklandžiai visais laikais. Ir kai valstybė tokia didelė – tai ką su ja darysi?“, – apie Kiniją kalbėjo P. Balkevičius.
„Įmonės galvoja, kaip spręsti. Ir tais savo sprendimais, jeigu ir sugalvos kažką, – tikrai nesigirs labai smarkiai“, – pridūrė asociacijos vykdomasis direktorius.
Anot jo, pati asociacija išsamių duomenų ar komercinių detalių nerenka ir pakomentuoti galimų praradimų negali, bet „bendras įspūdis yra toks, kad nėra ko guostis, nes nuo to guodimosi niekas nepadės, o pabloginti situaciją gali“.
„Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas sakė nenorintis komentuoti geopolitinių įtampų ir Kinijos temos. Nuo komentarų susilaikė ir „Direct Machining Control“ vadovas Tadas Kildušis.
P. Balkevičius: neeksportuojame tik į Sacharą
Lietuvos lazerių asociacijos vykdomojo direktoriaus teigimu, sektorius figūruoja „visose padoriose rinkose“, eksportuoja daugiau kaip į 80 valstybių.
„Į visas išsivysčiusias rinkas mes eksportuojame (...). Į Sacharos vidurį nesiunčiame, bet į Pietų Afrikos Respubliką irgi siunčiame. Į Ameriką pastoviai 20 proc. mūsų parduotų dalykų eina – pastaruosius 10 metų, gal daugiau“, – sakė P. Balkevičius.
„Integrated Optics“ vadovas E. Pabrėža sako, kad bendrovės prioritetas yra būtent Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir augimas toje šalyje.
„Dabar mūsų didžioji dalis tai Vokietija – gal apie 45 proc. lazerių parduodame į Vokietiją, tai Amerika pirmoje eilėje, Taivanas galėtų dar paaugti, nes ten yra labai stambių kompanijų, kur jau užsikabino su mūsų lazeriais ir galėtų gerokai ūgtelėti. Australija? Kol kas nematau ten didelės perspektyvos. Gal labiau kitos Azijos šalys – kokia Malaizija, aišku, Japonija, Pietų Korėja – labiau šitos rinkos“, – sakė E. Pabrėža.
Jis pastebėjo, kad norint surasti alternatyvų Kinijai, tikrai įmanoma tai padaryti.
„Gal įvardyčiau taip: tiems, kas turi noro persiorientuoti ir šiek tiek pakeisti savo orientaciją, tikrai geras laikas tą padaryti, o tiems, kurie sakykime, galvoja „su Kinija arba ne“, tai tada galbūt tos kai kurios įmonės natūraliai išsikels iš Lietuvos ir tie darbuotojai, kurie čia yra tų įmonių, jie tikrai neprapuls. Ras darbovietes tose įmonėse, kurios žiūri šiek tiek lanksčiau“, – komentavo verslininkas.
„Kuo mes galbūt šiek tiek skiriamės nuo sektoriaus vidurkio, kad labiau orientuojamės į biofotoniką – gyvybės mokslams skirtus lazerius gaminame. O tie, kuriems labiausiai skauda (dėl Kinijos – red.), tai parduoda lazerius gamybos procesams“, – savo įmonės specifiką nusakė E. Pabrėža.
„Femtikos“ vadovas teigė, kad bendrovės rinka iš esmės yra visas pasaulis.
„Į Taivaną esame pardavę vieną sistemą, tai mūsų sistemoms rinka yra praktiškai visas pasaulis – mokslininės institucijos, kurios domisi, daro tyrimus būtent femtosekundiniame lazeriniame medžiagų mikroapdirbime ir daugiafotoninėje fotopolimerizacijoje, selektyviame lazeriniame ėsdinime. O rinkos tos, kurios išsivystė, tai Korėja, Japonija, Taivanas, Europos šalys, Anglija. Amerika, kas be ko“, – kalbėjo T. Gertus.
„Mes gaminame lazerines medžiagų mikroapdirbimo stakles, kuriose realizuotos dvi minėtos technikos, tai yra, daugiafotoninė fotopolimerizacija ir selektyvus lazerinis ėsdinimas“, – „Femtikos“ veiklą pristatė vadovas.
G. Landsbergis: regione pakanka demokratiškų kraštų
Ministras G. Landsbergis opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariams šią savaitę sakė, kad lazerių pramonė yra puikus pavyzdys, kokia rizikinga gali būti priklausomybė nuo vieno pirkėjo ar tiekėjo.
„Dedame dabar dideles pastangas, kad išsiaiškintume apimtį lazerių įmonių, kurios susiduria su problemomis. Dėl to, kad – turbūt irgi sekėte ir viešoje erdvėje, – kai kurios įmonės, tos, kurios labai akcentavo didelius praradimus, vėliau sunkiai gebai tai pagrįsti, kur tie praradimai iš tikrųjų yra“, – teigė valdančiųjų konservatorių lyderis.
Anot jo, kai kurie lazerių sektoriaus „vieši kalbėtojai“ esą negalėjo pateikti jų teiginius pagrindžiančių dokumentų.
„Ir su tuo mes gan daug susiduriame ministerijoje. Dėl to, kad nuo pat pradžių, kai buvo paskelbta, kad yra problemų, mes prašėme deklaruoti problemas, nes lygiai taip pat mes jas deklaravome Prekybos direktorate Briuselyje dėl bylos Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė G. Landsbergis.
Politikas nekonkretizavo įmonių pavadinimų, bet lazerių ir aukštųjų technologijų bendrovės „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras sausį Prezidentūroje sakė, jog jo bendrovė buvo paaukota dėl vertybinės politikos.
„Ta situacija galutinai paaiškėjo: užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija ir Europos Sąjunga nesikeis, prekyba iš Lietuvos ir santykiai su Kinija ir Europos Sąjunga nepasikeis. Tai formaliai, mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos“, – tuomet sakė K. Vizbaras.
G. Landsbergis šįkart kalbėdamas apie potencialias naujas rinkas neabejojo, jog jų Lietuvos verslui tikrai atsiras. Jis kartu kelia klausimą, kodėl verslas anksčiau yra nusprendęs bendradarbiauti su Kinija, o ne su „demokratiškais kraštais“.
„Vizito Australijoje metu įmonės, su kuriomis ten teko susidurti, yra deklaravusios, kad jau dabar perka lietuviškus lazerius, tik apimtys labai nedidelės – du trys įrengimai per metus.
Tai mes turėjome tikrai labai daug klausimų, kodėl nesirenkama Australija, kodėl nesirenkamos kitos regiono valstybės, kodėl jūs pasirinkote būtent Kiniją ir dar Kinijos tokią jautrią, pusiau – netgi kai kas sako – su karine pramone sietiną sritį? Kodėl jūs būtent jiems nusprendėte tiekti?“, – dėstė G. Landsbergis.
Jis užtikrino, kad bus siekiama padėti surasti naujų rinkų Lietuvos verslui.
„Neabejoju, kad kokybiškai produkcijai, pačiai pažangiausiai pasaulyje produkcijai rinkų tikrai atsiras. Tą galiu garantuoti ranką prie širdies pridėjęs. Kinija svarbi, bet tikrai ne vienintelė rinka, ir juo labiau ji dar daugelio kuo toliau, tuo labiau traktuojama kaip rizikinga“, – įsitikinęs konservatorius.
Prisiminė tarybinių laikų praktikas
„Delfi“ paprašė lazerių sektoriaus atstovų įvertinti aliuzijas į galimą bendradarbiavimą su Kinijos karine pramone. Bent jau portalo pašnekovai teigia, kad apie tai negirdėjo, arba pabrėžia, jog neturi su šia tema nieko bendro.
E. Pabrėža sako, kad tai veikiausiais „gandų lygio“ klausimas, o „Femtikos“ vadovas atkreipia dėmesį, jog lazeris – plataus pritaikymo įrenginys.
„Mūsų rinka yra universitetai, daro tyrimus. O lazeris yra labai plačiai pritaikomas įrankis. Kartais jisai galbūt galėtų būti panaudotas gaminant kažkokias karines technologijas. Bet nebūtinai“, – komentavo T. Gertus.
P. Balkevičius pažymėjo, kad dar reikia nustatyti, kas yra toji karinė pramonė.
„Kadangi esu jau vyrėlesnis, tai atsimenu dar iš tarybinių laikų, kad tai karinei pramonei buvo priskiriami ir garsūs tarybinių laikų kokie nors Leningrado ar Maskvos institutai, kurie buvo garsūs su viešais vardais, bet paskui pasirodė, kad jie turėjo ir savo kitą pavadinimą, kuris vadinosi pašto dėžė ir numeris keturių ar penkių ženklų. Ta prasme, daug institutų, kur turi slaptus skyrius ar dar kažką“, – sakė jis.
P. Balkevičius pasakoja, kad įvairiose šalyse veikia ir kontrolės mechanizmai dėl vienų ar kitų komponentų siuntimo.
„Pasitaiko, kad kai kurie mūsų pagaminti daiktai yra dvigubos paskirties, tai reikia gauti licencijas. Pas mus išeina žymiai ilgiau negu kokioje Prancūzijoje, Vokietijoje“, – sako jis.
Kartais būna ir taip, kad tik nuvykus į vietą inžinieriams paaiškėja, kas yra konstruojama.
„Niekas labai savo dalykų neviešina. Kartais į Jungtines Valstijas parduodi kokį sudėtingą įrenginį ir pirmu ypu nežinai, ką tas klientas darys, koks nors universitetas“, – teigė jis.
Klientas dažnai nepasako visų detalių, ir taip gali nutikti net su patikimomis valstybėmis, nes niekas „nenori iš anksto girtis, ką jis darys“, sako P. Balkevičius.
„Ir po to, kai nuvažiuoji pas tą klientą jau instaliuoti ar kažką ten jam padėti, tada mūsų inžinieriai supranta, kam tas daiktas bus naudojamas ir sako: jeigu būtumėte pasakę, būtumėte gavę geresnį daiktą, galime tą ir tą padaryti kitaip ir jums bus nepalyginamai patogiau. „O, puiku, kad darot“. Už papildomą kainą mes ir padarome. Atsitinka ir taip“, – patirtimi dalijosi asociacijos vykdomasis direktorius.
Sektoriaus perspektyvas jis vertina optimistiškai. Anot pašnekovo, kasmet paaugama po 10-15 proc.
„Natūralu. Esame pažangūs, vis tiek stengiamės būti greitesni už konkurentus“, – sako P. Balkevičius.
