aA
Nervingas neigiamų pokyčių darbo rinkoje laukimas, ukrainiečių pabėgėlių indėlis, darbo pokalbių išsikėlimas į virtualią erdvę ir vis dar darbuotojas – karalius. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pranešime dalinasi specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
Lietuvos darbo rinkoje – įtempto laukimo pauzė: ar darbuotojas dar gali diktuoti taisykles
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Ruduo – didžiausio šurmulio darbo rinkoje metas. Tradiciškai išauga darbdavių ir darbo ieškančiųjų aktyvumas – studentai atvyksta mokytis į miestus, dairosi darbo, derinamo su studijomis, pirmojo darbo ieško jauni specialistai. Naujų darboviečių paieškas aktyvina ir patyrę darbuotojai, pasimėgavę pirmomis po 2020 m. daugiau mažiau pilnavertėmis atostogomis.

Tiesa, paskutinėmis vasaros savaitėmis poilsiaujančių ramybę jau ėmė jaukti nekokios ekonominės naujienos. Tad ir darbo paieškos specialistai pastebi, kad įmonės bei darbuotojai iš sričių, kurias ypač stipriai veikia sankcijos ar elektros, dujų pabrangimas, ima vis labiau nerimauti. Dalis tokiuose sektoriuose veikiančių darbdavių jau pristabdė veiklą, dalis lūkuriuoja ir neieško darbuotojų į naujas pozicijas, o tik užpildo atsilaisvinusias.“, – pastebi CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė.

Pasak jos, darbo ieškančiųjų pusėje kol kas ryškaus judėjimo iš vienų įmonių į kitas nematyti, bet taip gali įvykti, jeigu dar daugiau įmonių sustabdys veiklą, jei elektros ar dujų kainos taps dar didesnės.

„Nors, iš kitos pusės, mažėjant darbo vietų pasiūlai, turimos darbo vietos turėtų būti labiau branginamos ir ne taip greitai keičiamos. Pastebėtina, kad nerimą dirbantiesiems kelia ir koronavirusas, prie kurio buvimo kaip ir pripratome. Matome ženklų, jog ne taip aktyviai kandidatuojama į pardavimo, aptarnavimo sektoriaus pozicijas, baiminantis, kad, atvėsus orams, vėl gali pasikartoti apribojimai, dėl kurių darbuotojas liks be darbo“, – sako R. Tatarėlytė.

Raimonda Tatarėlytė
Raimonda Tatarėlytė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Labiausiai trūksta vis tų pačių specialybių

„Deficitinių specialybių sąraše pasikeitimų nuo pernai metų faktiškai neįvyko. Dažniausiai ieškoma pardavėjų, kasininkų, aptarnavimo specialistų bei įvairių pardavimo, logistikos, pirkimų vadybininkų. Paprastai tokie darbuotojai vienoje vietoje ilgai neužsilaiko, tad ir darbdaviai pakaitos priversti ieškoti dažnai ar kone pastoviai.

Taip pat aktyviai dairomasi gamybos darbininkų, surinkėjų, krovėjų, sandėlių darbuotojų. Jaučiamas vairuotojų, suvirintojų, mechanikų, statybos specialistų trūkumas. Ne vieną tokį profesionalą pavilioja užsienio rinkos, kur vis dar siūlomi patrauklesni atlyginimai. Iš nemažo pasiūlymų sąrašo gali rinktis ir įvairūs IT bei finansų sferos specialistai.

Nors darbuotojų deficitas Lietuvoje nemąžta, darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus dirbančiuosius kol kas mažai kinta. Žinoma, yra ir malonių išimčių – štai kai kurie prekybos centrai noriai siūlo darbą tiek vyresniems, tiek neįgaliems darbuotojams,“ – teigia R.Tatarėlytė.

Ukrainiečiai problemos neišsprendė

Nors buvo tikimasi, kad darbuotojų trūkumo problemą padės spręsti pabėgėliai iš Ukrainos, tačiau tai daugiau mažiau vyksta tik tose pozicijose, kuriose nebūtina lietuvių kalba, ar kur nereikia didesnės fizinės jėgos (pabėgėliai – tai daugiausiai moterys ir vaikai) arba specialių žinių. Be to, tenka išgirsti iš darbdavių, kad dalis ukrainiečių jau grįžo į tėvynę. Ir šis procesas gali pagreitėti, jei Ukrainai seksis atkovoti savo žemes.

„Šiuo metu turime per 1000 darbo pasiūlymų kurie, anot pačių darbdavių, yra tinkami ukrainiečiams. Tai pasiūlymai iš gamybos, statybų, pramonės, logistikos ar aptarnavimo bei grožio sektorių (padavėjai, baristos, valytojai, kirpėjai, manikiūro specialistai ir pan.). Taip pat siūlomas darbas ir įvairiems IT specialistams, turintiems specifinių žinių, o lietuvių kalbos mokėjimas nėra būtinas.

Nuotolinis valdo

Į ukrainiečiams tinkamas pozicijas taiko ir kiti užsieniečiai. Prasidėjus kariniams veiksmams, sulaukta nemažai ieškančių darbo ir iš Rusijos bei Baltarusijos. Neretu atveju tai buvo IT sektoriaus specialistai.

Galima konstatuoti, kad susidomėjimas Lietuvos darbo rinka iš kitų šalių išliko panašus, gal net kiek paaugo. Bet tai daugiau susiję su pasikeitusia pasauline darbo rinka, kai darbas iš namų pasidarė ne reta papildoma galimybė, o nauja norma tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiesiems. Daugiau darbdavių, palyginus su prieškovidiniu laikotarpiu, svarsto galimybę pasiūlyti darbą pilnai nuotoliniu būdu.

Tokiu atveju, į darbo pozicijas (jeigu nėra reikalinga lietuvių kalba), gali kandidatuoti nebūtinai tik vietiniai specialistai. Buvo atvejų, kai į pareigas Lietuvoje kandidatavo užsienyje gyvenantys ir iš ten ketinantys dirbti lietuviai.

Lietuvos darbo rinkoje – įtempto laukimo pauzė: ar darbuotojas dar gali diktuoti taisykles
© DELFI / Andrius Ufartas

Ar darbuotojas dar karalius?

Kol kas, derantis dėl darbo, situaciją labiau kontroliuoja darbuotojas, ypač jei kalbėsime apie specialistų ar vadovaujančias pozicijas. Esminis darbuotojų reikalavimas – galimybė bent dalinai dirbti iš namų, laisvas darbo grafikas. Darbdaviui vis sunkiau parduoti specialisto darbo pasiūlymą, jeigu siūlomas darbas tik iš biuro.

Jeigu kalbėtume apie darbininkus, viskas labai priklauso nuo lokacijos. Jeigu tai mažesnis miestas ar miestelis, kur darbo galimybės ribotos – daugiau svorio derybose dėl darbo sąlygų turi darbdavys.

Šablonai karaliauja

„Didžioji masė ieškančių darbo vis dar siuntinėja standartinius, šabloninius gyvenimo aprašymus, – apgailestauja R.Tatarėlytė, – nors pastebime, kad kandidatuojantys jau pradeda skirti daugiau dėmesio ir išmonės siekdami pabrėžti savo turimus įgūdžius ar patirtį. Tiesa, tokių konkrečiai darbo pozicijai pritaikytų CV, įdomesnių motyvacinių laiškų pasitaiko vos vienas kitas. Jeigu tai darbininkų pozicijos, pastarieji apskritai atsisako gyvenimo aprašymo, dažniau bando tiesiogiai susisiekti su darbdaviu telefonu. Įdomesnius kandidatavimo dokumentus dažniau atsiunčia pretenduojantys į kūrybines darbo pozicijas: WEB dizaineriai, rinkodaros, PR, projektų valdymo specialistai.“

Nors įmonių biurai jau pilni dirbančiųjų, o gyvi verslo susitikimai vėl tapo įprasti, tačiau beveik visi darbo pokalbiai persikėlė į internetą ir iš ten greičiausiai nebegrįš. Šiuo metu yra populiaru pokalbio dėl darbo susitikti nuotoliniu būdu, nebent tai jau derybos dėl darbo sutarties, tada neretai pasiūlomas ir gyvas susitikimas. Tačiau, jeigu tai nėra labai aukšta pozicija, net ir sutarties pasirašymas neretai vyksta virtualiai.

Tiesa, priešingai yra su darbininkų pozicijomis. Pirmasis pokalbis dažniausiai vyksta telefonu, o vėliau bendraujama gyvai.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.6667

Gyventojų perkamoji galia mažėja: perspėja, kad klestėjimo laikotarpis baigėsi

Rugpjūtį, palyginti su liepa, kiek augusi mažmeninės prekybos apyvarta rodo sezoniškumo įtaką,...

Gibraltaras pardavė Rusijos oligarcho jachtą už 37,5 mln. JAV dolerių

Gibraltaras antradienį už 37,5 mln. JAV dolerių pardavė Rusijos oligarchui Dmitrijui...

Komitetuose – geriamojo vandens tiekimo kainodaros pertvarka: paslaugos gali pabrangti dar šiemet

Seime skinasi kelią geriamojo vandens tiekimo kainodaros pertvarka, numatanti, kad Energetikos...

Asociacija: dvi nedidelės parduotuvės stabdo veiklą, tai dar ne pabaiga (1)

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės...

Top naujienos

Kubilius: mūsų opozicija siekia to paties, ko ir Putinas (3)

Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas...

Seimo nariai apie jų laukiančius pokyčius: grįžtama į tai, kas čia buvo sovietų laikais

Seime įsibėgėjant rudens sesijai laukia nemažai pokyčių. Anksčiau Seime veikė valgykla,...

Vokiečių žiniasklaida: dujotiekis „Nord Stream“ sunaikintas visiems laikams (7)

Vokietijos valdžia teigia, kad dėl avarijos Baltijos jūroje abu „Nord Stream“ vamzdžiai ir...

Sunkią vaikystę išgyvenęs alytiškis Karolis šiandien sėkme mėgaujasi Niujorke: lietuviams turi kelis labai svarbius patarimus

Su žmona Manhatane gyvenantis Karolis Navickas nesutinka su nuomone, kad Niujorkas yra vienišių...

Darius Indrišionis

„Genialus“ Raudonosios armijos planas vos nepražudė Lietuvos žvejų: ištraukę tinklus šie vietoje laimikio gaudavo nudegimų

Po Antrojo Pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje itin opus buvo ap(si)rūpinimo baltyminės...

Antras Kurtinaičio „vilkų“ mūšis – su nepažįstamais bulgarais tiesioginė vaizdo transliacija

Naujai suburta ir prasibrauti į FIBA Europos taurės pagrindinį turnyrą bandanti „BC Wolves“...

Transliacija / Orijaus kelionės. Stokholme aplankė grupę ABBA ir stogą ant kurio gyveno Karlsonas

Kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas ieško atsakymo, kodėl žmonės įsimyli Stokholmą iš pirmo...

Parengė Joana Balčiuvienė

Šie patarimai taps tikru išsigelbėjimu – atrodysite lyg po apsilankymo pas vizažistą

Veidą galima ne tik paprastai pasidažyti, bet ir modeliuoti taip, kad jis atrodytų jaunesnis ar...

Ekspertai apie tai, kuo baigsis mobilizacija ir „referendumai“: ukrainiečiai taip pat neatmeta branduolinio ginklo varianto (6)

Okupantai skelbia, kad didžioji dalis balsavusiųjų pseudo–referendume neva pasisakė už keturių...

Užkalnis kreipiasi į Vyriausybę: neklausote kitų, paklausykite kotletų analitiko (4)

Šiandien vadinkite mane, kaip tik norite, man negaila. Nors kebabų degustuotoju, nors ir koldūnų...