„Ruduo – didžiausio šurmulio darbo rinkoje metas. Tradiciškai išauga darbdavių ir darbo ieškančiųjų aktyvumas – studentai atvyksta mokytis į miestus, dairosi darbo, derinamo su studijomis, pirmojo darbo ieško jauni specialistai. Naujų darboviečių paieškas aktyvina ir patyrę darbuotojai, pasimėgavę pirmomis po 2020 m. daugiau mažiau pilnavertėmis atostogomis.
Tiesa, paskutinėmis vasaros savaitėmis poilsiaujančių ramybę jau ėmė jaukti nekokios ekonominės naujienos. Tad ir darbo paieškos specialistai pastebi, kad įmonės bei darbuotojai iš sričių, kurias ypač stipriai veikia sankcijos ar elektros, dujų pabrangimas, ima vis labiau nerimauti. Dalis tokiuose sektoriuose veikiančių darbdavių jau pristabdė veiklą, dalis lūkuriuoja ir neieško darbuotojų į naujas pozicijas, o tik užpildo atsilaisvinusias.“, – pastebi CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Pasak jos, darbo ieškančiųjų pusėje kol kas ryškaus judėjimo iš vienų įmonių į kitas nematyti, bet taip gali įvykti, jeigu dar daugiau įmonių sustabdys veiklą, jei elektros ar dujų kainos taps dar didesnės.
„Nors, iš kitos pusės, mažėjant darbo vietų pasiūlai, turimos darbo vietos turėtų būti labiau branginamos ir ne taip greitai keičiamos. Pastebėtina, kad nerimą dirbantiesiems kelia ir koronavirusas, prie kurio buvimo kaip ir pripratome. Matome ženklų, jog ne taip aktyviai kandidatuojama į pardavimo, aptarnavimo sektoriaus pozicijas, baiminantis, kad, atvėsus orams, vėl gali pasikartoti apribojimai, dėl kurių darbuotojas liks be darbo“, – sako R. Tatarėlytė.
Labiausiai trūksta vis tų pačių specialybių
„Deficitinių specialybių sąraše pasikeitimų nuo pernai metų faktiškai neįvyko. Dažniausiai ieškoma pardavėjų, kasininkų, aptarnavimo specialistų bei įvairių pardavimo, logistikos, pirkimų vadybininkų. Paprastai tokie darbuotojai vienoje vietoje ilgai neužsilaiko, tad ir darbdaviai pakaitos priversti ieškoti dažnai ar kone pastoviai.
Taip pat aktyviai dairomasi gamybos darbininkų, surinkėjų, krovėjų, sandėlių darbuotojų. Jaučiamas vairuotojų, suvirintojų, mechanikų, statybos specialistų trūkumas. Ne vieną tokį profesionalą pavilioja užsienio rinkos, kur vis dar siūlomi patrauklesni atlyginimai. Iš nemažo pasiūlymų sąrašo gali rinktis ir įvairūs IT bei finansų sferos specialistai.
Nors darbuotojų deficitas Lietuvoje nemąžta, darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus dirbančiuosius kol kas mažai kinta. Žinoma, yra ir malonių išimčių – štai kai kurie prekybos centrai noriai siūlo darbą tiek vyresniems, tiek neįgaliems darbuotojams,“ – teigia R.Tatarėlytė.
Ukrainiečiai problemos neišsprendė
Nors buvo tikimasi, kad darbuotojų trūkumo problemą padės spręsti pabėgėliai iš Ukrainos, tačiau tai daugiau mažiau vyksta tik tose pozicijose, kuriose nebūtina lietuvių kalba, ar kur nereikia didesnės fizinės jėgos (pabėgėliai – tai daugiausiai moterys ir vaikai) arba specialių žinių. Be to, tenka išgirsti iš darbdavių, kad dalis ukrainiečių jau grįžo į tėvynę. Ir šis procesas gali pagreitėti, jei Ukrainai seksis atkovoti savo žemes.
„Šiuo metu turime per 1000 darbo pasiūlymų kurie, anot pačių darbdavių, yra tinkami ukrainiečiams. Tai pasiūlymai iš gamybos, statybų, pramonės, logistikos ar aptarnavimo bei grožio sektorių (padavėjai, baristos, valytojai, kirpėjai, manikiūro specialistai ir pan.). Taip pat siūlomas darbas ir įvairiems IT specialistams, turintiems specifinių žinių, o lietuvių kalbos mokėjimas nėra būtinas.
Nuotolinis valdo
Į ukrainiečiams tinkamas pozicijas taiko ir kiti užsieniečiai. Prasidėjus kariniams veiksmams, sulaukta nemažai ieškančių darbo ir iš Rusijos bei Baltarusijos. Neretu atveju tai buvo IT sektoriaus specialistai.
Galima konstatuoti, kad susidomėjimas Lietuvos darbo rinka iš kitų šalių išliko panašus, gal net kiek paaugo. Bet tai daugiau susiję su pasikeitusia pasauline darbo rinka, kai darbas iš namų pasidarė ne reta papildoma galimybė, o nauja norma tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiesiems. Daugiau darbdavių, palyginus su prieškovidiniu laikotarpiu, svarsto galimybę pasiūlyti darbą pilnai nuotoliniu būdu.
Tokiu atveju, į darbo pozicijas (jeigu nėra reikalinga lietuvių kalba), gali kandidatuoti nebūtinai tik vietiniai specialistai. Buvo atvejų, kai į pareigas Lietuvoje kandidatavo užsienyje gyvenantys ir iš ten ketinantys dirbti lietuviai.
Ar darbuotojas dar karalius?
Kol kas, derantis dėl darbo, situaciją labiau kontroliuoja darbuotojas, ypač jei kalbėsime apie specialistų ar vadovaujančias pozicijas. Esminis darbuotojų reikalavimas – galimybė bent dalinai dirbti iš namų, laisvas darbo grafikas. Darbdaviui vis sunkiau parduoti specialisto darbo pasiūlymą, jeigu siūlomas darbas tik iš biuro.
Jeigu kalbėtume apie darbininkus, viskas labai priklauso nuo lokacijos. Jeigu tai mažesnis miestas ar miestelis, kur darbo galimybės ribotos – daugiau svorio derybose dėl darbo sąlygų turi darbdavys.
Šablonai karaliauja
„Didžioji masė ieškančių darbo vis dar siuntinėja standartinius, šabloninius gyvenimo aprašymus, – apgailestauja R.Tatarėlytė, – nors pastebime, kad kandidatuojantys jau pradeda skirti daugiau dėmesio ir išmonės siekdami pabrėžti savo turimus įgūdžius ar patirtį. Tiesa, tokių konkrečiai darbo pozicijai pritaikytų CV, įdomesnių motyvacinių laiškų pasitaiko vos vienas kitas. Jeigu tai darbininkų pozicijos, pastarieji apskritai atsisako gyvenimo aprašymo, dažniau bando tiesiogiai susisiekti su darbdaviu telefonu. Įdomesnius kandidatavimo dokumentus dažniau atsiunčia pretenduojantys į kūrybines darbo pozicijas: WEB dizaineriai, rinkodaros, PR, projektų valdymo specialistai.“
Nors įmonių biurai jau pilni dirbančiųjų, o gyvi verslo susitikimai vėl tapo įprasti, tačiau beveik visi darbo pokalbiai persikėlė į internetą ir iš ten greičiausiai nebegrįš. Šiuo metu yra populiaru pokalbio dėl darbo susitikti nuotoliniu būdu, nebent tai jau derybos dėl darbo sutarties, tada neretai pasiūlomas ir gyvas susitikimas. Tačiau, jeigu tai nėra labai aukšta pozicija, net ir sutarties pasirašymas neretai vyksta virtualiai.
Tiesa, priešingai yra su darbininkų pozicijomis. Pirmasis pokalbis dažniausiai vyksta telefonu, o vėliau bendraujama gyvai.
