Euro zonos vyriausybių skola BVP atžvilgiu per 2016 metus sumažėjo nuo 89,9 iki 88,9 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 84,5 iki 83,2 proc.

2016-aisiais biudžeto perteklių registravo Liuksemburgas (1,6 proc.), Malta ir Švedija (abu 1,1 proc.), Vokietija (0,8 proc.), Čekija (0,7 proc.), Graikija ir Kipras (0,5 proc.), Nyderlandai (0,4 proc.) ir Lietuva (0,3 proc.). Subalansuotą biudžetą pernai fiksavo Latvija ir Bulgarija.

Mažiausi biudžeto deficitai pernai pastebėti Estijoje (0,3 proc.), Danijoje (0,6 proc.), Airijoje (0,7 proc.) ir Kroatijoje (0,9 proc.). Trys šalys - Ispanija, Prancūzija ir Rumunija - fiksavo didesnį nei 3 proc. deficitą. Jų rodikliai atitinkamai siekė 4,5, 3,4 ir 3 proc.

2016 m. mažiausią vyriausybės skolą BVP atžvilgiu turėjo Estija (9,4 proc. nuo BVP), Liuksemburgas (20,8 proc.), Bulgarija (29 proc.), Čekija (36,8 proc.) ir Danija (37,7 proc.).

Tuo tarpu šešiolika ES šalių turėjo didesnę nei 60 proc. skolą nuo BVP. Didžiausios skolos fiksuotos Graikijoje (180,8 proc. nuo BVP), Portugalijoje (130,1 proc.), Kipre (107,1 proc.) ir Belgijoje (105,7 proc.).

Lietuvos skolos rodiklis pernai, lyginant su BVP, buvo žemesnis nei ES vidurkis - 40,1 proc.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)