Žiniasklaidai išplatintame pranešime primenama, kad asociacija nekart akcentavo, jog užsienio investuotojų dominuojamam sektoriui visiškai nepriimtinas teisėkūros proceso organizavimas, kuris neatitinka nė pačios valstybės įstatymų.
„Dabar jau nerimą kelia ir praktiniai šios naujovės įgyvendinimo klausimai, – priduriama pranešime. – Stebina, kad naujojo mokesčio bankams įstatymo priėmimas forsuojamas net nesant aiškumo, kaip konkrečiai jis bus skaičiuojamas ir mokamas. Vadovaujantis teisės aktu, avansinis įnašas pirmąkart sektoriaus įmonių turi būti sumokėtas jau iki šių metų rugpjūčio 31 d. Kol kas tik planuojami poįstatyminiai aktai gali pareikalauti ir IT pakeitimų bankų sistemose, tačiau laiko diskusijoms ar, juo labiau, sprendimų vystymui paliekama apgailėtinai mažai.
Primename, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tad naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu“, – dėstė LBA.
Be to, asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
„Esame atkreipę dėmesį, kad įvedant naują mokestį neatsižvelgta į Europos Centrinio Banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“.
Tokie argumentai leidžia teigti, kad įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu. Bankų indėlis į biudžetą ir taip svarus – 2023 metų I ketv. dešimties didžiausių pelno mokesčio mokėtojų sąraše buvo trys bankai“, – rašoma pranešime.
ELTA primena, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą Seimas priėmė balsuodamas 103 „už“, 12 „prieš“, 13 susilaikius. LBA ragino prezidentą įstatymą vetuoti.
Savo ruožtu įstatymo iniciatoriai aiškino, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Planuojama, kad per 2 metus dėl laikinojo solidarumo įnašo gynybos ir karinės bei civilinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti bus gauta per 400 mln. eurų.
