„Nereikia gąsdintis šio lygio, nes suprantame, kodėl jis atsirado. Jis reikalingas padėti išgyventi mūsų ekonomikai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, 2020 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto.
Komiteto nariai po klausimų–atsakymų sesijos bendru sutarimu pritarė G. Šimkaus kandidatūrai.
G. Šimkus posėdyje dar sakė, kad Lietuvai labai svarbu dabartinę pandemijos situaciją išnaudoti maksimaliai, kiek įmanoma.
„Yra Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšos, kurios yra investuojamos, kuria potencialą šalies ekonomikos augimui. Per tai sukursime sąlygas, kaip tą skolą sumažinti. Labai svarbu turėti planą, kaip bus judama, kokie tarpiniai ir galutinis tikslas valstybės skolos sumažinimo darbuose“, – sakė jis.
G. Šimkus taip pat pastebėjo, kad net ir dabartinis Lietuvos skolos lygis nesiekia taip vadinamojo Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP).
„Jis mažesnis nei yra kitose euro zonos valstybėse“, – sakė jis.
Augintų esamus žaidėjus
G. Šimkus komentavo, kad koncentraciją bankų sektoriuje būtų galima mažinti auginant jau veikiančius mažesnius žaidėjus.
„Nepaisant visų lūkesčių, to koncentracijos sumažėjimo taip ir nepavyko pasiekti. Manau, jei kalbame apie tai, turėtume kalbėti ne tik apie naujus rinkos dalyvius. Jų atsirado – atsiradus specializuoto banko galimybei, turime naujų bankų, turime veikiančių užsienio bankų skyrių, yra senieji dalyviai.
Dažnai mūsų kalba susideda į keturis didžiuosius žaidėjus, bet Lietuvoje veikia 17 bankų ir užsienio bankų skyrių, veikia dvi centrinės ir per 60 kredito unijų, kurios yra kredito įstaigos. Turime kalbėti ne tik apie naujų atėjimą, bet ir apie tų, kurie jau yra pas mus išauginimą.
Pavyzdžiui, potencialo turi kooperacinės bankininkystės sektorius“, – kalbėjo jis.
Seimas G. Šimkaus kandidatūrą turėtų svarstyti ketvirtadienį. Vėliau parlamentarai dėl jo paskyrimo balsuos slaptai. Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiriamas 5 metų kadencijai.
G. Šimkus Lietuvos banke dirba nuo 2002 metų ir per 18 darbo šioje įstaigoje metų nuosekliai kilo karjeros laiptais. Valdybos nariu jis yra nuo 2020 metų rugsėjo. Dabartinio centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną.
