Lietuvos banko vadovas apie siūlymus „įšaldyti“ elektros kainas: velnias slypi detalėse

„Velnias slypi detalėse. Neturime pamiršti, kad iš principo aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti vartojimą, ekonominę aplinką, verslus ir tada turėsime didžiules pasekmes. Klausimas, koks sprendimas yra geriausias“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.

Kaip akcentuoja šalies centrinio banko vadovas, tokių priemonių „dizaino klausimas“ irgi yra itin svarbus, kadangi nuo jo priklauso ir subsidijų kaina. Jis pateikė pavyzdį, kuomet visiems gyventojams pritaikius vienodą 10 ct/kWh kompensaciją, jai prireiktų maždaug 340 mln. eurų. Tuo metu 10 ct/kWh kompensacija taikant tik iki 150 kWh suvartotos energijos ribos vienam objektui, tokiai priemonei, pasak G. Šimkaus, prireiktų žymiai mažiau - 25 mln. eurų.

„Priemonė dėl energetikos kainų lubų visiems yra svarstytina, bet klausimas yra tik tai, kur tos lubos. Biudžetas nėra guminis“, – tikino jis.

Be to, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad kol kas jis nėra matęs konkrečių skaičiavimų, kodėl siūloma viena ar kita energetikos kainų fiksavimo riba ir kokį poveikį ekonomikai turėtų tokios priemonės. Anot jo, priemones reikia įvertinti pagal tai, kuri iš jų yra taikliausiai nukreipta į pačią problemą, kuri iš jų problemą paveikia veiksmingiausiai ir koks mechanizmas būtų proporcingiausias.

„Parama yra tokia, kokios reikia verslui. Jeigu verslas susiduria su likvidumo problema, tai turbūt subsidijos nėra ta priemonė, kuri yra reikalinga. Pavyzdžiui, didžiulei korporacijai, kaip veiklą pristabdžiusiai „Achemai“ 100 tūkst. eurų subsidiją galbūt būtų smagu gauti, bet tai nebūtų veiksminga priemonė“, – pabrėžė G. Šimkus.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams.

Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiaviavimais kainuotų apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 300 mln. eurų. Anot Prezidentūros, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.