aA
Aukštas tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR lygis per krizę galėjo apsaugoti nuo masinio litų keitimo į eurus, sako Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Algirdas Neciunskas. Jis taip pat teigia, kad, nustatant VILIBOR 2008-2010 metais, kai kuriais laikotarpiais dalyvavo 10 skirtingų bankų, tarp jų - ne vien skandinaviški.
© DELFI / Karolina Pansevič

Komentare per krizę LB dirbęs A. Neciunskas sako, kad tuo metu stebėti atvejai, kai ne skandinaviškų VILIBOR apskaičiavimui teikiamos palūkanų normos buvo didesnės nei skandinaviškų bankų.

ELTA publikuoja visą A. Neciunsko komentarą.

„Atsinaujinus diskusijai apie 2008-2009 metais pakilusį VILIBOR ir to pakilimo įvairų vertinimą, noriu pateikti ir savo, kaip tuo metu įvykių sūkuryje dirbusio vieno iš vadovų Lietuvos banko Rinkos operacijų departamente, vertinimą šiuo klausimu. Tuo metu ir vėliau buvo įvairių nuomonių ir diskusijų apie galimai per daug pakilusį VILIBOR. Ekonomistai analizavo tendencijas, kėlė įvairias prielaidas, braižė grafikus, iš kurių turėjo matytis šios hipotezės įrodymai. Mūsų padalinyje vyravo gana skeptiški vertinimai apie naudojamų prielaidų ir gaunamų analizės rezultatų pagrįstumą bei jų praktinę vertę.

Žinoma, pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos bei ekonominės tikrosios vertės paieškos turi prasmę siekiant suvokti prekės, šiuo atveju pinigų kainą, veikiančius veiksnius, tačiau tuo pat metu būtų neatsakinga ir trumparegiška ignoruoti praktikoje ypač svarbų perdėtos rinkos dalyvių reakcijos nulemtus reikšmingus nukrypimus nuo įsivaizduojamos tikrosios vertės. Šia tema besidomintiesiems galima būtų rekomenduoti susipažinti su lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Jameso Shillerio darbais, kuriuose atskleidžiama, kad rinkos nukrypsta nuo pusiausvyros ir šis reiškinys ypač pastebimas krizių metu. Tiesą sakant, ir dabar taip tebeatrodo, todėl siūlau prisiminti, kas iš tikrųjų, t. y. ne galimai, bet REALIAI, vyko ir pažvelgti į tai labiau tiesioginio dalyvio, o ne ekonomisto, žvelgiančio į praeitį, akimis.

Rinkoje krizės metu vyravo didelė įtampa dėl prasidėjusios pasaulinės krizės, lyginamos su Didžiąja depresija, bankų bankrotų užsienyje („Lehman Brothers“, Islandijos bankų nacionalizavimas, „Parex“ Latvijoje) ir finansų rinkos reakcijos į tai. Apsivertė požiūris į rizikas visų šalių rinkose. Pradėjo ryškėti ir stiprėti abejonės, ar fiksuotąjį valiutos kursą turinčios šalys sugebės jį išlaikyti. Tarp tokių „įtariamųjų“ buvo ir Lietuva - ypač kai kaimyninėje Latvijoje bankrutavo „Parex“ bankas ir šalis buvo priversta kreiptis dėl paramos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Galimybę prašyti TVF paramos svarstė ir Lietuva.

Viena iš svarstomų TVF paramos sąlygų buvo lito devalvavimas. Diskutuota tiek apie išorinį (valiutos kurso), tiek apie vidinį (atlyginimų ir pensijų sumažinimą) devalvavimą.

Kilo įvairiausių finansinių priemonių palūkanų normos nacionalinėmis valiutomis. Tuo pat metu krito akcijų indeksai visame pasaulyje ir Lietuvoje. Reitingų agentūros mažino pažeidžiamiausių šalių reitingus. Lietuvos kredito reitingai taip pat buvo sumažinti nuo A2 stabilaus iki Baa1 su neigiama perspektyva („Moody's“). Suaktyvėjo užsienio rinkos dalyvių domėjimasis galimybėmis daryti spaudimą valiutoms, siekiant jų nuvertėjimo spekuliaciniais tikslais. Tą mums rodė vietinių bankų iždų atstovų nuotaikos bei litų ir eurų keitimo operacijos per Lietuvos banką. Matėme bandymus sukurti spekuliatyvias pozicijas išankstinių ir apsikeitimo sandorių rinkose. Nuo didelių tokių pozicijų formavimo iš esmės gelbėjo rinkos seklumas, tinkamo įkeisti turto trūkumas sudarant atpirkimo sandorius, galimybės skolintis litus per Lietuvos banko lito ir bazinės valiutos sandorius blokavimas (litų skolinimasis buvo bandomas konstruoti iš atskirų lito ir bazinės valiutos keitimo sandorių su skirtingomis atsiskaitymų trukmėmis), bankų, turinčių didelius litų paskolų portfelius, atsisakymas skolinti litus užsienio finansų įstaigoms ir net mūsų įspėjamieji pokalbiai su bankų iždų atstovais apie galimas rizikas sudarant minėtus sandorius su tais, kurie „statė“ ant lito devalvavimo.

Suprasdami valiutos valdybos veikimo modelį ir rinkos veikimo mechanizmą, tuo metu labai ir išties pagrįstai nerimavome dėl įvykių ir augusių palūkanų, kurioms pasiekus nematomą lūžio tašką, galėjo prasidėti praktiškai nesustabdomas ir neatšaukiamas procesas - masinis litų keitimas į eurus. Tai būtų buvusi ne kas kita, bet pačių Lietuvos gyventojų ir ūkio subjektų, nustojusių tikėti, kad oficialusis lito kursas nebus pakeistas, valiutinė ataka, kurios būtų neįmanoma sustabdyti. Kasdieną stebimi nerimo rinkose požymiai rodė, kad iki to trūko visai nedaug. Lietuvos banko užsienio atsargų pakako, kad būtų iškeisti visi apyvartoje buvę litai, tačiau tokį staigų pokytį vargu ar būtų atlaikę šalies bankai. Akivaizdu, kad dėl turto ir įsipareigojimų balanso litais ir eurais pasikeitimo bankai būtų pristigę likvidumo, o tai anksčiau ar vėliau būtų peraugę į įsipareigojimų nevykdymą. Tokioje situacijoje devalvavimas būtų dar labiau pabloginęs padėtį, suduodamas smūgį bankų turtui per paskolas litais dėl pastarųjų nuvertėjimo, nekalbant jau apie šalies nuostolius, susijusius su skola užsienio valiuta.

Šias grėsmes suprato ir rinkos dalyviai, todėl vieni bandė susikurti situaciją (rizikos kapitalo fondai), kurioje išloštų iš devalvavimo, kiti bandė išvengti nuostolių dėl jo (bankai, įmonės, piliečiai, skolininkai ir indėlininkai). Investuotojai tokio netikrumo laikotarpiu savo ruožtu reikalavo didesnės grąžos iš savo investicijų, todėl nematytas aukštumas pasiekė net vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pelningumas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, kuriose buvo taikomas fiksuotasis valiutos kursas.

Finansų rinkos iš esmės remiasi pasitikėjimu. Tuo metu tvyrojo tik vienas klausimas: kada pasitikėjimas sumažės tiek, kad nebeliks pakankamai pasitikinčiųjų litu, nebeužteks valdžios patikinimų, atsveriančių motyvų, naujienų, vertinimų ir būdų jam atkurti.

Mačiusius tokias grėsmes bei rinkos virtuvę gyvai ir iš arti, kai kurių menką rinkos funkcionavimo praktiką turinčių ekonomistų „išvedžiojimai iš lentelių“ ne vieną finansų rinkų profesionalą, jei ne piktina, tai bent jau stebina savo perdėtu pasitikėjimu, o kartais ir naivumu. Bet kuriam finansų rinkų dalyviui būtų natūralu, kad, vyraujant tokiai situacijai finansų rinkose, kilo ir VILIBOR. Nekartojant begalės ekonomistų vertinimų, norime pasidalyti, kaip tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR pokyčius vertino ECB analitikai: „...palūkanų normų skirtumai toliau didėjo dėl užsienio investuotojų iš naujo įvertintos rizikos, didelio makroekonominio koregavimo Lietuvoje, nuo 2008 m. rudenio mažinamų kredito reitingų ir finansų rinkose sklindančių gandų, kad gali prireikti kreiptis į TVF...“ („&differentials have widened further driven by the reassessment of risks among foreign investors, the severity of Lithuania's macroeconomic adjustment, credit rating downgrades since the autumn of 2008 and rumours in financial markets about the need to enter into an agreement with the IMF&“ (ECB, 2009).

Dažnai pamirštamas faktas, kad VILIBOR buvo nustatomas pagal tarpbankinėje rinkoje aktyvių bankų kotiruotes - buvo atrenkami tik realius sandorius sudarę bankai, jiems buvo taikomas ir papildomas atrankos kriterijus: VILIBOR skaičiavimams buvo naudojamos kotiruotės tik tų bankų, kurių sandoriai rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 proc. visos apyvartos. 2008-2010 metais nustatant VILIBOR kai kuriais laikotarpiais dalyvavo 10 skirtingų bankų, tarp jų buvo ne vien skandinaviški bankai. Stebėjome atvejus, kai būtent ne skandinaviškų bankų VILIBOR apskaičiavimui teikiamos palūkanų normos buvo didesnės nei skandinaviškų bankų normos. Pažymėtina, kad, nepaisant didelio VILIBOR palūkanų normų skirtumo nuo EURIBOR, skirtumas tarp Lietuvos Respublikos VVP pelningumo ir Vokietijos VVP pelningumo buvo dar didesnis.

Krizės sąlygomis tarpbankinės paskolos keitė savo formą į skolinimąsi su užstatu. Sudarant šiuos sandorius, VILIBOR buvo taikomas skolinimo kainai, kuri kartais būdavo net didesnė nei pats VILIBOR (siekė net 16-17 proc.), apskaičiuoti.

Apibendrinant pažymėtina, kad didelė VILIBOR palūkanų norma buvo viena iš daugelio krizės pasekmių ir indikatorių, gali būti, kad jos aukštas lygis apsaugojo nuo masinio litų keitimo į eurus, veikė kaip automatinis reguliatorius tol, kol, laimei, visiškai nesugriuvo pasitikėjimas valiutų valdyba.

Neatsakingi pseudoekonominiai argumentai užgožia tikrą informaciją ir nukreipia dėmesį nuo tikrų pamokų apie šalies ekonomikos ir finansų valdymą, kurias turėjome išmokti. Paradoksalu, kad, pavykus išvengti finansų sistemos griūties, bandoma apversti argumentus ir įrodinėti, jog jokios rizikos kaip ir nebuvo”, - rašo A. Neciunskas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286

Kitąmet bus kuriamas tikrųjų akcininkų registras

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų...

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet gavo 22,2 proc. daugiau pajamų nei pernai (1)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir...

Muitinė: daugėja į Lietuvą įvežamų ir nelegaliai parduodamų gyvūnų (1)

Muitinė pastebi, jog pastaruoju metu iš trečiųjų šalių į Lietuvą parodoms, gydymui, turizmo...

Seimui planuojama pateikti siūlymą įvesti stambios prekybos mokestį (4)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas antradienį...

Padangų importuotojų organizacijos vadovė apie gaisrą Alytuje: visuomenė praranda pasitikėjimą atliekų perdirbėjais (2)

Padangų atliekų tvarkymą organizuojančios bei gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą...

Top naujienos

Nuodų katilu virtusi Alytaus įmonė tikrinta ne kartą ir ne du: leidimą veikti gavo net po krūvos pažeidimų (241)

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „ Ekologistika “ kilęs gaisras primena tikrą...

Astrave gyventojų padvigubės: nauji daugiabučiai laukia branduolinės energetikos specialistų iš Rusijos specialiai DELFI iš Astravo (232)

Astravas nuo panašaus dydžio miestelio Lietuvoje skiriasi tik tuo, kad jo viduryje stovi Lenino...

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (247)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (108)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės (34)

Tikriausiai ne kartą temperatūrai mažinti ar skausmui pašalinti esate vartoję paracetamolį ar...

Norvegijos krona rekordiškai nukrito euro atžvilgiu (78)

Norvegijos krona pasiekė rekordiškai žemą lygį euro atžvilgiu ir viršijo ankstesnį rekordą,...

Kas dešimtas lietuvis per metus praranda po 50 eurų: ar jūs irgi savo pinigus išmetate tiesiog į balą? (17)

Manote, jog 10 euro centų užstatas už pakuotę nėra daug? DELFI atliko eksperimentą, kurio metu...

Socialiniai tinklai ūžia: ar tikrai mokslininkai neklydo paskelbdami Bellą Hadid gražiausia pasaulio moterimi? apklausa (102)

Spalio 17 dieną Bella Hadid ir Beyonce tiesiog ramiai gyveno savo gyvenimus, kol mokslininkai...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (441)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Ką geriau sodinti rudenį ir ką pavasarį – profesionalo patarimai kaip neapsigauti perkant sodinuką (4)

Profesionalus sodininkas Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patarimais, kaip...