aA
Pastaruoju metu įvykiai pasaulio ekonomikoje veja vienas kitą. Prekybos karai, Italijos ir Europos Komisijos konfliktas, artėjantis „Brexit“ – ekonomistas Andrius Škarnulis sako kartais susimąstantis, ar ši geopolitinių rizikų spiralė atšoks ir trenks į veidą, ar atsipalaidavimas bus palengvas.
Donaldas Trumpas, Xi Jinpingas
© Reuters / Scanpix

„Ketvirtis po ketvirčio vis aktyviau keliami klausimai apie krizę, apie ekonomikos lėtėjimą. Manau, labai svarbu suvokti, koks metų laikas šiuo metu yra ekonomikoje. Tie debesys, apie kuriuos vis dažniau kalbama – ar tai normalus vasaros reiškinys, ar jau rudens pranašas.

Žvelgiant į 2019 metus ir galvojant, ko turėtume tikėtis, kas mūsų laukia, iš pradžių svarbu suprasti, kur esame šiuo metu, kas vyksta aplink mus. Tarptautinėje aplinkoje šiuo metu karšta, naujienos sukasi ratu“, – trečiadienį pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes kalbėjo Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas A. Škarnulis.

Rizikos indeksas

Pranešėjas pasakojo, kad didieji pasaulio ekonomikos banginiai – euro zona, Kinija ir Jungtinės Valstijos – ateinančiais metais turėtų augti lėčiau nei šiemet. Jis pastebėjo, kad neišvengiamai ekonominį gyvybingumą veikia išaugusi įtampa, geopolitinis stresas, kurį puikiai atspindi Tarptautinio valiutos fondo geopolitinės rizikos indeksas.

Geopolitinės rizikos indekas
Geopolitinės rizikos indekas
© TVF

„Jis rodo, kad 5 pastaruosius metus geopolitinė įtampa pasaulyje nuolat didėja. Šios įtampos jėgos tampa tam tikra spaudžiama spirale. Kartais susimastai, ar ta spiralė atšoks ir trenks į veidą, ar atsipalaidavimas bus palengvas.

Pastarojo meto geopolitinės įtampos didėjimą lėmė daugybė veiksnių. Pradedant populistinių vyriausybių išrinkimu kai kuriose šalyse, baigiant neramumais Vidurio Rytuose“, – kalbėjo A. Škarnulis.

Prekybos karai

Centrinio banko ekonomistas pastebėjo, kad panaši situacija yra ne tik geopolitinėje srityje, bet ir dėl ekonominės politikos neapibrėžtumo.

„Prekybos karų žvangėjimas pastarosiomis dienomis jau tapo to išaugusio neapibrėžtumo simboliu. Daugelis tarptautinių institucijų prekybos karus įvardija kaip vieną esminių rizikų pasaulio ekonomikos augimui“, – sakė jis.

A. Škarnulis teigė, kad šalia tiesioginio prekybos karų poveikio yra ir antriniai efektai.

„Kai įmonės, vartotojai mato tas prekybos kovas, tai neabejotinai didina neapibrėžtumą dėl to, kas laukia artimiausioje aplinkoje. Dalis įmonių dabar jau peržiūri savo investicinius planus, vis dažniau kyla klausimai, ar investuoti, ar pradėti kaupti rezervus juodesnei dienai.

Šios tendencijos mus, kaip mažą ir atvirą ekonomiką, neišvengiamai paliečia. Šiuo metu per netiesioginius efektus, tarptautinė prekyba pasaulyje lėtėja, panašus paveikslas yra ir Lietuvos eksporto srityje“, – sakė jis.

JAV ekonomika

A. Škarnulis priminė, kad JAV ekonomika pagreitį įgavo greičiau nei Europa.

„Maždaug prieš 3 metus ten pradėtos didinti palūkanų normos, teigiant, kad šalies ekonomika auga tvariai, yra stipri. Šalia to gėrio kyla vis daugiau nerimo – kas bus su kitais regionais, kai JAV važiuoja aukštesne pavara.

Kas bus, jei palūkanų normos toje šalyje bus pradėtos kelti staigiau. Čia yra 2–3 pagrindiniai kanalai, kuriais tai gali atsiristi iki pasaulinės ekonomikos“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas paaiškino, kad kai palūkanų normos kyla, silpnesnių šalių valiutos nuvertėja ir investicijos besivystančiose šalyse tampa vis mažiau patrauklios. Investuotojai tiesiog grįžta namo.

„Antras dalykas, susijęs su skolos kaina. Yra šalių, kurios nemažą skolos dalį laiko JAV doleriais, o kai doleris brangsta ta skola tampa vis sunkiau aptarnaujama. Jei pasitvirtintų staigesnio palūkanų normų pakėlimo JAV scenarijus, tai gali sudrebinti ir visos pasaulio ekonomikos pamatus.

Yra žmonių, kuriems palūkanų normų kilimas nepatinka. Prieš kelias savaites Donaldas Trumpas viešai išreiškė, kad jis nė kiek nėra patenkintas tuo, kad pasirinko Jerome`ą Powellą FED vadovu. D. Trumpas daro sandorius, o FED`as kelia palūkanas, lėtina ekonomiką“, – sakė A. Škarnulis.

Lietuvos banko ekonomistas: kartais susimąstai, ar ta rizikų spiralė atšoks ir trenks į veidą
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įtampa ES

Ekonomistas nurodė, jog įtampų daugėja ir Europos Sąjungos kieme.

„Turime tam tikrą šeimyninį konfliktą tarp Italijos ir Europos Komisijos. EK spalį atmetė Italijos planuojamą 2019 metų biudžetą, nes ten numatomas didesnis skolinimasis, išlaidavimas, kas prieštarauja ES fiskalinės drausmės nuostatoms.

Italija yra ketvirtoji pagal dydį ekonomika ES, viena pirmaujančių pagal skolos dydį. Atsižvelgdamos į tą augantį stresą, nesutarimus, kai kurios reitingų agentūros peržiūrėjo savo vertinimą dėl Italijos mokumo.

Gegužę išrinkus populistinę vyriausybę Italijoje, gan staigiai ir akivaizdžiai sureagavo rinkos. Pakilo palūkanų normos, Italijai aptarnauti skolą tapo sunkiau. Kalbama ne tik apie Italijos valdžios sektorių, tai gali nusiristi ir iki privataus – jei brangs skolinimas verslui, tai gali stabdyti investicijas“, – kalbėjo jis.

„Brexit“

„Kitų metų kovo 29 dieną suplanuota, kad Jungtinė Karalystė turėtų palikti Europos Sąjungą. Diskusijos čia karštos ir priklausomai nuo to, kuris scenarijus realizuosis, taip nukentės JK ekonomika. Ilguoju laikotarpiu poveikis gali būti nuo menkaverčio 0,6 proc. BVP iki net 20 proc. BVP“, – sakė A. Škarnulis.

Jis apibendrino, kad viską, kas vyksta tarptautinėje aplinkoje, sudėjus į krūvą, kartais apima jausmas, kai matai prieš save vis didėjantį sniego rutulį ir nežinai, ar jis palies Lietuvą.

„Įdomu – kaip šiame kontekste jaučiasi vartotojai ir įmonės. Pažvelgus į verslo ir vartotojų optimizmą atspindinčius rodiklius, yra dvi aiškios žinios. Pirma, kad optimizmas pastaruoju metu buvo pasiekęs rekordines aukštumas ir net viršijo 2007 metų lygį. Tai rodo, kad verslai ir vartotojai džiaugiasi ekonomikos augimu, džiaugiasi leisdami pinigus.

Iš kitos pusės, tas optimizmas jau kurį laiką mažėja. Tai visiškai neprieštarauja tam, ką matėme neseniai. T.y. karštas veiksmas tarptautinėje aplinkoje, prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas kitąmet“, – sakė A. Škarnulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kitąmet bus kuriamas tikrųjų akcininkų registras

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų...

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet gavo 22,2 proc. daugiau pajamų nei pernai (1)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir...

Muitinė: daugėja į Lietuvą įvežamų ir nelegaliai parduodamų gyvūnų (1)

Muitinė pastebi, jog pastaruoju metu iš trečiųjų šalių į Lietuvą parodoms, gydymui, turizmo...

Seimui planuojama pateikti siūlymą įvesti stambios prekybos mokestį (4)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas antradienį...

Padangų importuotojų organizacijos vadovė apie gaisrą Alytuje: visuomenė praranda pasitikėjimą atliekų perdirbėjais (2)

Padangų atliekų tvarkymą organizuojančios bei gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą...

Top naujienos

Nuodų katilu virtusi Alytaus įmonė tikrinta ne kartą ir ne du: leidimą veikti gavo net po krūvos pažeidimų (233)

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „ Ekologistika “ kilęs gaisras primena tikrą...

Astrave gyventojų padvigubės: nauji daugiabučiai laukia branduolinės energetikos specialistų iš Rusijos specialiai DELFI iš Astravo (224)

Astravas nuo panašaus dydžio miestelio Lietuvoje skiriasi tik tuo, kad jo viduryje stovi Lenino...

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (243)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (101)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės (33)

Tikriausiai ne kartą temperatūrai mažinti ar skausmui pašalinti esate vartoję paracetamolį ar...

Norvegijos krona rekordiškai nukrito euro atžvilgiu (77)

Norvegijos krona pasiekė rekordiškai žemą lygį euro atžvilgiu ir viršijo ankstesnį rekordą,...

Kas dešimtas lietuvis per metus praranda po 50 eurų: ar jūs irgi savo pinigus išmetate tiesiog į balą? (16)

Manote, jog 10 euro centų užstatas už pakuotę nėra daug? DELFI atliko eksperimentą, kurio metu...

Socialiniai tinklai ūžia: ar tikrai mokslininkai neklydo paskelbdami Bellą Hadid gražiausia pasaulio moterimi? apklausa (100)

Spalio 17 dieną Bella Hadid ir Beyonce tiesiog ramiai gyveno savo gyvenimus, kol mokslininkai...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (439)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Ką geriau sodinti rudenį ir ką pavasarį – profesionalo patarimai kaip neapsigauti perkant sodinuką (4)

Profesionalus sodininkas Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patarimais, kaip...