Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Eglės Aleknevičiūtės, ilgesniuoju laikotarpiu aukštesnės pridėtinės vertės eksporto bazės kūrimas leistų Lietuvai tapti atsparesne užsienio paklausos augimo lėtėjimui.
„Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5 proc., o pradėjus lėčiau augti gamybos sektoriui, tų pačių metų paskutinį ketvirtį šalis vos išvengė techninės recesijos“, – pranešime spaudai cituojama ekonomistė.
Jos teigimu, recesijos baimė sustiprėjo, kai pramonės gamybos ir pardavimų apimtį sumažino naujų emisijos standartų nustatymas, JAV grasinimai pradėti taikyti importo tarifus ES ir siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką.
Pasak E. Aleknevičiūtės, Vokietijos eksporto apimčiai įtaką darė ir neapibrėžtumas dėl „Brexito“, politiniai neramumai kaimyninėse valstybėse bei pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkiai sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.
„Lietuva – maža ir atvira ekonomika, tad tikėtina, kad Vokietijos ekonomikos problemos jai pirmiausia atsilieps per eksporto rinką. Pagal pranešimą, pernai Vokietija buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja po Lenkijos, daugiausia importuojanti žemės ūkio ir maisto produktų, medienos, chemijos gaminių bei mašinų ir įrenginių“, – teigia E. Aleknevičiūtė.
Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30 proc., o didžiausią jo dalį – net 73 proc. – sudarė transporto paslaugos. Transporto paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP), o šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10 proc. visų šalies užimtųjų, tad sumažėjusi transporto paslaugų paklausa iš Vokietijos gali reikšmingai sumažinti Lietuvos paslaugų eksporto apimtį.
Lėtesnis Vokietijos ekonomikos augimas taip pat galėtų neigiamai paveikti investicijas Lietuvoje. Vokietija yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja Lietuvoje – 2017 m. šios šalies investuotojai buvo įsteigę 266 įmones ir sukūrę 15 tūkst. darbo vietų, o praėjusių metų trečiąjį ketvirtį bendra Vokietijos tiesioginių užsienio investicijų vertė Lietuvoje sudarė 1,16 mlrd. eurų, iš jų daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas.
Užsitęsus lėtesniam Vokietijos ekonomikos augimui, kyla rizika, kad naujų tiesioginių investicijų srautas iš šios šalies bent jau kuriam laikui gali sumenkti.
Netiesioginis Vokietijos ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikis Lietuvai galėtų pasireikšti per suprastėjusius lūkesčius dėl visos ES ekonomikos perspektyvos. Blogėjanti Vokietijos ekonominė situacija gali atsiliepti ir ES šalių valstybės skolos kainai. Tikėtina, kad suprastėję lūkesčiai ateinančiais metais lems investicijų mažėjimą. Vokietijos ir kitų didžiųjų ES ekonomikų patiriamos problemos ir išaugęs politinis bei ekonominis neapibrėžtumas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomikos augimą per sumenkusius verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius.
„Lietuvos pramonės lūkesčių rodikliai vis dar yra labai aukšti, ir tikėtina, kad Vokietijos lėtesnį ekonomikos augimą mūsų šalis šiek tiek pajus trumpuoju laikotarpiu. Net jei sulėtėjimas ir užsitęstų, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad geba prisitaikyti prie pasikeitusios ekonominės situacijos ir persiorientuoti į kitas rinkas“, – sako ekonomistė.
