„Labiausiai galima išskirti pagrindines dvi priežastis, tiek dėl sumažėjusios įmonių paklausos naujoms paskoloms, tiek dėl investicinių paskolų poreikio sumažėjimo, tiek ir dėl išaugusios skolinimosi kainos. Taip pat, iš pasiūlos pusės, bankai pradėjo griežtinti skolinimosi standartus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė A. Prapiestis.
„Iš kreditavimo tendencijų nematome perteklinių ribojimų iš bankų pusės. Tai, ko mes tikėjomės, reaguojant į išaugusias palūkanų normas, tiek sulėtėjimo ir turime šiai dienai“, – akcentavo jis.
LB atstovas tikino, kad kreditavimą lemia ir ilgalaikiai struktūriniai veiksniai, o įmonės pirmiausiai skolinasi ne tik iš kredito įstaigų, bet aktyviai naudojasi ir vidiniais resursais – valstybės, Europos Sąjungos parama, kitų įmonių paskolomis bei alternatyviais bankinio sektoriaus finansavimo šaltiniais.
„Ką matome tiek iš LB atliekamos įmonių apklausos, tiek iš europinių įmonių apklausų, kad Lietuvos įmonės vis dar vertina kreditavimo prieinamumą kaip suvaržytą Lietuvoje, atmetamų paskolų paraiškų dalis tebėra viena aukščiausių ES. Tą tendenciją matome nuo 2017 m.“, – tvirtino A. Prapiestis.
„Įmonės neturi pakankamai informacijos apie finansavimo šaltinių galimybes ir jų visuma. Taip pat kai kurios įmonės yra finansiškai neraštingos, jos nepateikia visų reikalingų dokumentų gaunant paskolą ar veikia su neigiamu kapitalu“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba nusprendė tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad ECB laikosi pozicijos, jog infliacija euro zonoje išlieka per aukšta, todėl bazinės palūkanų normos bus keliamos toliau.
