„2019 metai buvo labai skirtingi, lyginant su 2018 metais. Jei tada dauguma investicijų pasižymėjo neigiama grąža, tai 2019 metai šiuo atžvilgiu buvo labai skirtingi. Dauguma investicijų rūšių turėjo labai teigiamą grąžą, kai kurios – artimos rekordinėms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas.
Anot jo, praėjusiais metais buvo pasiekta dešimtmečio didžiausia investicijų grąža, kuri siekė 4 proc.
Vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2019 metais sudarė 4,5 mlrd. eurų. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Pernai aukso investicijų uždarbis sudarė 0,73 mln. eurų.
Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.
„Tiek investicinis portfelis, tiek rezervų portfelis sėkmingai susitvarkė su pirmos šių metų pusės iššūkiais“, – sakė J. Kanapeckas.
Padidintos investicijos į Kiniją, JK, Kanadą
Lietuvos bankas nurodo, kad pernai pradėta investuoti į JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintas obligacijas, o šiemet padidintos investicijos į Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados skolos vertybinius popierius, taip pat daugiau investuota į pasaulio akcijas.
„Padidinome investicijas į Kinijos vyriausybės vertybinius popierius, dabar į Kiniją esame investavę 200 mln. JAV dolerių, taip pat padidinome investicijas į Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių vertybinius popierius, nedraudžiant valiutos kurso rizikos. Tai mūsų tendencija, kad vis didesnę dalį nedraudžiame nuo valiutos kurso rizikos užsienio atsargų“, – sakė T. Garbaravičius.
„Kinija labai didelė šalis ir ekonomika, kartu didėja jos kapitalo rinka ir reikšmė. Labai anksti susipažinome su ta rinka. Bus labai sunku kitiems centriniams bankams likti nuošalyje nuo investicijų į Kiniją. Prasminga būti Kinijoje ir ten investuoti, tačiau situaciją reikia stebėti, nes tai specifinė rinka“, – pridūrė jis.
Lietuvos bankas taip pat planuoja mažiau draustis nuo valiutos kurso rizikos.
„Apsidrausti nuo valiutos kurso rizikos yra labai brangu. Investuojant į JAV doleriais išreikštus vertybinius popierius, jei draustume nuo valiutos kurso rizikos, tai praktiškai suvalgo visą pajamingumą“, – sakė T. Garbaravičius.
„Investicijos į nekilnojamąjį turtą būtų viena iš alternatyvų. Mes šiais metais nagrinėjame šią alternatyvą. Investuotume ne į konkrečius objektus. Aišku, tai būtų fondas, kuris investuoja į užsienio šalyse esantį nekilnojamąjį turtą, kadangi tai užsienio atsargos (...) Tai yra analizės objektas ir analizės išvados bus metų pabaigoje“, – sakė T. Garbaravičius.
LB plečia bendradarbiavimą ir su Pasaulio banku, kuriam patikėtas valdyti 300 mln. JAV dolerių portfelis, jį ketinama padidinti, patikint valdyti JAV agentūrų hipotekos obligacijų portfelį.
Taip pat ruošiamasi taikyti kiekybines sistematinio investavimo strategijas (algoritmines strategijas), šiuo metu vyksta testavimas, ruošiamos sistemos. Apie tai daugiau informacijos centrinis bankas ketina pateikti rudenį.
Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas pridūrė, kad visos išvardytos priemonės kartu atsižvelgia ir į koronaviruso krizės kontekstą.
„O kaip gali tokios krizės veikti investuotojų pasirinkimus? Lietuvos bankas laikosi nuostatos, kad geriausia priemonė – turėti tokį portfelį, kuris iš anksto pasirengęs dideliems iššūkiams rinkose. Kol kas tai mums ir pavyksta padaryti“, – sakė J. Kanapeckas.
2020 metų pavasario „audra“ atlaikyta
LB teigimu, šiemet sausio-gegužės mėnesiais finansinio turto rezultatas – beveik 90 mln. eurų grąžos, nors tuo metu kainų svyravimai pasaulio finansų rinkose dėl koronaviruso pandemijos kilusio sąmyšio buvo itin dideli.
Pasak LB, tokį rezultatą pasiekti padėjo pažangus investicijų paskirstymo metodas – rizikos paritetas, kurį Lietuvos bankas pradėjo taikyti 2017 metų pabaigoje ir buvo vienas iš pirmųjų tą darančių pasaulio centrinių bankų. Paritetas leidžia maksimaliai išskaidyti investavimo riziką – ji lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.
„2020 metų pavasarį „audra“ buvo sėkmingai atlaikyta, tam įtakos turėjo rizikos pariteto metodo taikymas ir jisai pasiteisino. Ir pačios mūsų investicijos – vis dėlto mes stengėmės įtraukti rizikingesnes investicijas, nes pajamingumai labai maži, tačiau netgi per tokią „audrą“ mūsų portfelis atlaikė“, – kalbėjo T. Garbaravičius.
Pasak jo, investavimo aplinka išlieka sudėtinga, neigiamų palūkanų aplinka ir toliau yra didžiausias iššūkis investuojant Lietuvos banko finansinį turtą.
„Ligi šiol investavimo rezultatai buvo pakankamai neblogi. Dar yra penki su puse mėnesio praėję, tad metų rezultatas gali reikšmingai pasikeisti ir mes nenorime sukelti lūkesčių, kad viskas taip ir bus iki metų galo. Rinkos yra tokios „neklusnios“ ir pilnos siurprizų“, – aiškino ekspertas.
Lietuvos bankas turi aukso, rezervų, trumpalaikius ir ilgalaikius finansinio turto portfelius. Bendras 2019 metų finansinis Lietuvos banko pelnas, apimantis ir pinigų politikos operacijas, buvo 25,4 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervesta 13,8 mln. eurų.
Investicijos, nesusijusios su pinigų politika, sudaro maždaug penktadalį viso Lietuvos banko finansinio turto.