aA
Lietuvos bankas trečiadienį 0,1 proc. punkto sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, ekonomika augs lėčiau. Vis dėlto darbuotojų ir toliau trūks, o tai vers kelti atlyginimus. Kainos šiemet nors ir toliau didės, bet mažiau nei pernai.
Pinigai
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc. (anksčiau prognozuota 2,8 proc.), o kitais metais – 2,6 proc. Poveikį lėtesniam ekonomikos augimui darys pasaulinės tendencijos: ekonominės politikos neapibrėžtumas – rekordinėse aukštumose, įtampą kelia geopolitiniai neramumai, prekybos karų eskalacija.

„Nuoseklų lėtėjimą matome ir kitais, sekančiais 2 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimą mes vertiname per tai, kad turėtų mažėti gamybos atotrūkis, ekonomika turėtų grįžti į potencialaus augimo kelią. Svarbi ir tarptautinė aplinka, atsispindi šitose sulėtėjusio augimo prognozėse“, – komentuoja LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Kaip sako G. Šimkus, kalbant apie atskiras rizikas ir grėsmes, jos pavieniui didelio poveikio pasaulio ekonomikai neturėtų. Tačiau problema ta, kad rizikų yra daug, jos visus vyksta paeiliui ar vienu metu. Tad šiuo metu pateikiamas geriausias Lietuvos ekonomikos augimo spėjimas pagal turimą informaciją.

Šiuo metu yra ir teigiamų ir neigiamų rizikų dėl ekonominės raidos. Teigiamos tai palankesni migracijos srautai ir intensyvesnis Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimas. Neigiamos – didėjantys tarptautinės prekybos suvaržymai, kietasis „Brexit“ ir mažesnis pasaulio ekonomikos augimas.

Eksporto augimas nuo praeitų metų 4,9 proc. šiemet turėtų sulėtėti iki 4 proc., būtent dėl išorės veiksnių. Taip pat mažėjantį žemės ūkio eksportą lemia prastas derlius. Eksporto plėtrą palaikys chemijos pramonė bei veržli plėtra į tokias naujas rinkas kaip JAV, Japoniją, Singapūrą.

„Tarptautinė aplinka veikia lūkesčius. Jie apibrėžia kur krypsta ekonomikos raida. Kurį laiką verslo lūkesčiai tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje augo, tačiau 2018 m. tendencija apsivertė, pradėjo kristi. Lietuvoje – augimas nusistovėjo tam tikrame lygyje, su nežymiu kritimu. Tai Lietuvos verslas kažkiek reaguoja į tai kas vyksta aplinkoje. Kita istorija su vartotojais. Lietuvoje vartotojai vis dar trykšta optimizmu, grįžta į teigiamą laikotarpį, kuomet buvo prieškriziniu metu. Ir tai nenuostabu, nes darbo užmokestis šalyje auga įspūdingai, praeitais metais dešimtadaliu padidėjęs. Tai spartūs ir tvarumu verčiantys abejoti skaičiai“, – teigė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, privatus vartojimas ir toliau darys stiprų indėlį šalies ekonomikos augimui.

Investicijų augimas nuo pernykščių 6,7 proc. iki 5,3 proc. šiemet. Kaip prognozuoja LB analitikai, nors investicijų poreikis Lietuvoje yra didelis, reikėtų turėti omenyje, kad ekonominės politikos ir geopolitinis neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti investicijas šalyje. Prie to gali prisidėti ir mažėjantys ES paramos lėšų srautai.

Lietuviai įpirks daugiau

Prognozuojama, kad atlyginimai šiemet augs 8,1 proc., o kainos didės 2,4 proc. Tad lietuvių perkamoji galia turėtų ir toliau augti. Būtent darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, darantis spaudimą kelti atlyginimus.

„Apie penktadalis įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu, ta dalis augo visu pokriziniu laikotarpiu. Šiuo metu ta dalis prislopo“, – teigė G. Šimkus.

G. Šimkus paminėjo, kad praeitais metais viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau – apie 11 proc., o privačiame sektoriuje – apie 9 proc. Prognozuojama, kad ir šiemet viešajame sektoriuje turėtų būti spartesnis atlyginimų augimas nei 8 proc. ir gal net viršyti praėjusių metų lygį.

Pasak jo, darbo rinka Lietuvoje segmentuota. Vienoje pusėje stovi didmiesčiai, kitoje pusėje – regionai, kur nedarbo lygis kur kas didesnis nei didmiesčiuose.

„Darbo vietų skaičius krito penktadaliu dėl krizės, tačiau jei didmiesčiuose grįžo daugmaž į tą prieškrizinę situaciją, tai regionuose taip nenutiko. Periferinės apskritys, regioninės apskritys prarado darbuotojus. Yra apskričių, kur darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažėjo per pus“, –sakė G. Šimkus.

LB analitikas prabilo ir apie kaistančią Lietuvos ekonomikos temperatūrą.

Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus
© Asmeninis archyvas

„Realybėje ekonomikos aktyvumas gali būti tiek didesnis nei potencialas, tiek mažesnis. Jei didesnis atsiranda rizika, kad formuosis tam tikri nesubalansuotumai. Matome, kad gamybos atotrūkis teigiamas, 2-3 proc., šalies ekonomika cikliniame pakilime. Matome tam tikrų nesubalansuotumų. Darbo rinka pakankamai įkaitusi, kur darbo užmokestis šuoliuoja įspūdingai dviženkliais skaičiais, auga darbo sąnaudos, auga perkamoji galia, atsiranda infliacinis spaudimas“, – sakė G. Šimkus.

Dėl to akcentuojama, kad įmonės yra svarbu atsinaujinti, investuoti į produktyvumą.

Analitiko teigimu, Lietuva vejasi ES šalis tiek pajamų, tiek kainų lygiu. Tačiau matyti, kad paslaugų kainos augo daug sparčiau Lietuvoje nei ES.

Prognozuojama, kad 2020 m. atlyginimai augs 6,7 proc., o kainos 2,3 proc., 2021 m. - atitinkamai 5,7 proc. ir 2,2 proc.

Prognozuojama, kad nedarbas ir toliau mažės, bet vis lėtesniu tempu. 2019 m. nedarbas turėtų siekti 6 proc., 2020 – 5,9 proc., 2021 – 5,8 proc.

„Kalbant apie darbo rinką turime pamatines problemas. Turime pradėti apie jas galvoti, kalbėti, ieškoti sprendimų. Tos metinės problemos susijusios su demografija ir visuomenės senėjimu. Migracijos politikos pokyčiai neišspręs tų demografinių problemų ir užimtumas ilgainiui turėtų pradėti mažėti, turėtų pradėti mažėti dirbančiųjų skaičius“, – teigė G. Šimkus.

Užimtųjų skaičius šiemet turėtų dar augti 0,2 proc., 2020 m. – užimtųjų skaičius jau turėtų būti minusinis (-0,3 proc.)

DELFI primena, kad Finansų ministerija sumažino savo ankstesnę 2019 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,8 proc. iki 2,6 proc. „Luminor“ banko analitikai priešingai – padidino Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3 proc. šiemet.

Lietuvos bankas neatmeta, kad savo prognozes dar gali tekti koreguoti, jei įvyktų blogiausias „Brexit“ scenarijus, išėjimas be susitarimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Pasauliui kratantis „Huawei“, Maduras skelbia apie bendradarbiavimą su kinų milžinu (7)

Venesuela visą šalį apimančio 4G ryšio tinklą kurs kartu su Kinijos telekomunikacijų milžinu...

Kinija: dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo praradome per 500 mln. eurų (2)

Kinijos oro linijų nuostoliai, patirti dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo, iki birželio...

Kaip keliauja Lietuvos vidurinioji klasė: nesarmata čiupti ir paskutinės minutės pasiūlymus (70)

Ekonomistai kalba, kad ateinanti krizė bus kitokia, tačiau gyventojai nekreipia dėmesio į kalbas...

„Facebook“ kitąmet paleis savo kriptovaliutą (16)

Didžiausias socialinis tinklas „Facebook“ jau užbaigia planus įvesti savo kitais metais...

Aplinkos ministras grasina stabdyti finansavimą Sapiegų parkui Vilniuje tvarkyti (12)

Vilniaus miesto savivaldybei neatsižvelgus į Antakalnio bendruomenės kritiką dėl medžių kirtimo...

Top naujienos

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Atostogos kaime – lietuviai noriai moka už buvimą be interneto ir nakvynę medyje (6)

Vasaros kelionę į kaimą kai kas dar pamena, kaip tremtį, kai vietoj žaidimų su kiemo draugais...

Savaitgalį teks pamiršti vasarišką šilumą: vėjo gūsiai sustiprės iki pavojingų 15-18 m/s (5)

Savaitgalį orai bus gerokai vėsesni nei didžiąją šios savaitės dalį.

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (5)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Teismo medicinos ekspertas: per savo praktiką mačiau tik du atvejus, kai „mirusieji" atsigavo morge (52)

Teismo medicinos eksperto darbas – neabejotinai vienas iš mažiausiai trokštamų darbų pasaulyje....

STT pradėtas korupcijos tyrimas atskleidė šokiruojančius verslininko pomėgius: prašau, tik neišduokite (98)

Specialiųjų tyrimų tarnyboje ( STT ) pradėtas tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir...

Po klausimo apie tikslus finale Adomaitis nesusilaikė nuoširdžiai dėkojo Galdikui (50)

Ir Vilniaus „Rytas“ tiesiausiu keliu nuskuodė į „Betsafe-LKL“ finalą: penktadienį...

Du benzingalviai leidosi į unikalią kelionę: „Passat-Krokodilu“ važiuoja iš Kinijos į Austriją užsuko ir į Lietuvą (63)

Daugelis išgirdęs pasiūlymą į, pavyzdžiui, už 1000 kilometrų esančią šalį keliauti...

Paskutiniuose debatuose – asmeniškas klausimas apie Dievą ir netikėtas Šimonytės atsakymas apie „užknistus“ mokytojus papildyta (647)

Kandidatai į Prezidentus, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda paskutiniuose LRT...

Maksvytis siūlė dėmesį atkreipti į provokatorių Echodą: jis – ir smaugė, ir boksavosi (22)

Klaipėdos „Neptūnui“ nepavyko Vilniuje išlyginti „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos rezultato...