Kitąmet Lietuvos ūkį į priekį stums didėsiantis eksportas, tačiau ekonomikos augimas bus mažesnis nei tikėtasi anksčiau, nes atsargiau vertinamos tarptautinės aplinkos perspektyvos. Tokias prognozes antradienį per savo ekonomikos apžvalgą pristatė LB.
Vartojimas lemia ir toliau
Augantis privatusis vartojimas ir investicijos tebėra pagrindiniai ūkio plėtrą lemiantys postūmiai. Pavyzdžiui, investicijos į gyvenamuosius namus jau pasiekė prieš ekonomikos nuosmukį buvusį lygį.
„Būsto rinka yra suaktyvėjusi kelis pastaruosius metus. Taip yra dėl žemų palūkanų normų, nes alternatyvios investicijos (ne į būstą) duotų menką grąžą. Taip pat prisideda pagerėję lūkesčiai, efektą turėjo ir euro įvedimą“, – sakė G. Šimkus.
Tačiau neparduotų butų skaičius Vilniuje šiemet didėjo ir, naujausiais duomenimis, siekia beveik 5 tūkst. „Tikėtina, kad jei nebus papildomo stimulo, gyvenamųjų pastatų statyba taip pat išsikvėps“, – pridūrė G. Šimkus.
Daugėjant laisvų darbo vietų, mažėjant nedarbui ir kylant minimaliam mėnesiniam atlyginimui, darbo užmokestis turėtų augti ir kitąmet. LB prognozuoja, kad 2016 metais atlyginimai turėtų didėti 5 proc.
Vartojimą turėtų skatinti ir vartotojams palankios kainų tendencijos. LB ekonomistų vertinimu, vidutinė metinė infliacija kitąmet sudarys 1,4 proc. Numatoma, kad energijos kainos gali ir toliau kristi, tačiau lėčiau nei šiemet, o kitų prekių ir paslaugų kainų augimas nebus spartus.
Rusija krito, ES atsitiesa
„Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos prekybos partnerių paklausa sumažėjo 5,4 proc. Reiktų pastebėti, kad pastarąjį kartą toks sumažėjimas buvo pastebėtas tik finansų krizės metu“, – sakė G. Šimkus.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2016 metais turėtų siekti 2,9 proc., t.y. būti maždaug dvigubai greitesnis nei šiemet (1,7 proc.). Naujausia prognozė yra 0,3 proc. punkto mažesnė nei skelbta rudenį.
Sumažėjimas aiškinamas tvyrančiu neapibrėžtumu dėl prekybos partnerių, ypač Rusijos ir su ja finansiniais bei ekonominiais ryšiais susijusių valstybių ūkio perspektyvų.
Vis dėlto, pabrėžiama, jog nemenką eksporto į Rytų valstybes nuosmukio dalį įmonėms pavyko kompensuoti didėjančiu eksportu į kitas šalis, ypač Europos Sąjungą.
