Siekdamas išplėsti vartotojų galimybes rinktis būsto kredito palūkanas ar refinansuotis geresnėmis sąlygomis, LB pasiūlė įpareigoti kredito davėją vartotojui, siekiančiam sudaryti būsto paskolos sutartį, pasiūlyti bent dvi alternatyvas – su kintamąja palūkanų norma bei su tam tikram laikotarpiui (bent 5 m.) fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo palūkanų normų svyravimų.

LB tvirtina, kad pasiūlymai turėtų būti pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.

LB taip pat siūlo nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą (pas tą patį kredito davėją), neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

Bankas mano, kad taip pat reikia pateikti išsamesnę ir vartotojui sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešai prieinamą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.

Galiausiai, LB siūlo įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus – būsto paskolų gavėjus – apie rinkoje vyraujančias būsto paskolų palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

Patikslinti ir sukonkretinti pasiūlymai teikiami po viešosios konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis. LB imasi veiksmų šioms priemonėms įgyvendinti: inicijuos aktualių teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir, konsultuodamasis su suinteresuotais asmenimis, parengs kitas alternatyvias priemones.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – sako Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o populiariausias yra 6 mėn. terminas. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui, informavo LB.

Palūkanų normų fiksavimas ilgesniam terminui turi savo kainą ir prieš imant paskolą negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios palūkanos – fiksuotosios ar kintamosios – paskolos gavėjui bus finansiškai naudingesnės per palūkanų fiksavimo ar visą paskolos laikotarpį. Tačiau palūkanų fiksavimas vartotojui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl paskolos įmokų dydžio konkrečiam kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 ar 10 m. ar net visam kredito laikotarpiui.

Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o itin riboto kiekio paskolų, suteiktų fiksuotomis palūkanomis, kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje. Pernai naujoms paskoloms ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį, tvirtino LB.

Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės