Kaip pirmadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgos ir raidos scenarijų pristatyme teigė G. Šimkus, šiuos metus Lietuvos bankas mato kaip lūžio, gerąja prasme, laikotarpį.
„Šiuos metus matome kaip lūžio tašką, kai stabtelėjimo pastaruoju metu ekonomika šių metų antrąjį pusmetį turėtų grįžti į spartesnio augimo kursą. Vartotojų perkamoji galia taip pat augs infliacijai slopstant, o darbo užmokesčiui ir toliau didėjant palyginti sparčiai. (...) Nors bendroji infliacija jau mažėja krintant energijos kainoms, grynoji infliacija vis dar išlieka aukštame lygyje. Vis dėlto pradėtas pinigų politikos griežtinimas turėtų padėti infliaciją grąžinti į siektiną 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, Europos centrinio banko pradėtas palūkanų normų didinimas yra „kartus, tačiau būtinas vaistas, kovojant su infliacija“.
G. Šimkaus teigimu, palūkanų normų didinimas Lietuvą veikia greičiau nei likusią euro zoną dėl dominuojančių kintamų palūkanų normų, kita vertus, poveikis gali būti mažesnis dėl mažesnio skolos ir BVP santykio.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija šalyje sieks 9 proc., o kitąmet sumažės iki 2,7 procento.
BVP augimas šiais metais turėtų siekti 1,3 proc., o ateinančiais metais – 3,2 procento.
ECB priemonės yra būtinos
2022 m. vidutinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per ketvirtį Lietuvoje buvo neigiamas (–0,1 proc.), o euro zonoje tuo pačiu metu šis rodiklis vidutiniškai padidėjo 0,5 proc. Tokiai ūkio raidai Lietuvoje didelę įtaką darė reikšmingai šoktelėjusi infliacija, sumažinusi realiąsias gyventojų pajamas ir apribojusi privatųjį vartojimą.
Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika nominaliai augo 1,9 proc. Pasak G. Šimkaus, turint omenyje sudėtingą ekonominę aplinką, tai nėra mažai, tačiau apskritai šalies ūkio raida nedžiugino.
„Jei pažiūrėsime į ketvirtinius pokyčius, tai mūsų ekonomika neaugo, o 1,9 proc. augimas yra nulemtas žemos palyginamosios bazės. Tai reiškia, kad kiekvieną ketvirtį pridėtinės vertės buvo sukuriama vidutiniškai tiek, kiek būdavo sukuriama 2021 m. ketvirtą ketvirtį“, – kalbėjo G. Šimkus.
Tačiau jis teigė, kad šiemet atsispirsime nuo stabilios palyginamosios bazės ir iš tiesų pereisime į ekonomikos pakylėjimą.
Lietuvos bankas informuoja, kad infliacija mažėja nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekto piko ir tam didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo dar prieš prasidedant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą
„Vis dėlto centrinių bankų atidžiai stebimas grynosios infliacijos rodiklis, skaičiuojamas atmetus nepastovias energijos ir maisto kainas, euro zonoje vis dar nemažėja. Todėl Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų didinimas yra būtina priemonė prieš didelę infliaciją ir jos neigiamą poveikį ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai. Ekonomikoje jau juntamas anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų poveikis – ilgainiui tai padės sugrąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį“, – rašoma LB pranešime.
Ukrainiečiai sukūrė 1 proc. Lietuvos BVP
Vangesnė ekonomikos raida veikė ir darbo rinką, tačiau jos būklė tebėra gera – daugėja dirbančiųjų, nedarbo rodiklis yra mažas, o vidutinis darbo užmokestis toliau didėjam teigia Lietuvos bankas. Prie užimtumo augimo reikšmingai prisidėjo sėkmingai į Lietuvos darbo rinką integruoti ukrainiečiai. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirba apie 23 tūkst. ukrainiečių, t. y. daugiau nei pusė į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus karo pabėgėlių.
Pasak G. Šimkaus, jei ukrainiečiai nebūtų atvykę į Lietuvą, mūsų šalies darbo rinkos augimas būtų buvęs dvigubai lėtesnis.
„Čia dirbantys ukrainiečiai sukūrė 400 mln. eurų, arba 1 proc. Lietuvos BVP“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis tebebus palyginti žemas ir sieks 6,6 proc., o 2024 m. sumažės iki 6,4 proc. Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio metinis augimas sieks 10 proc. ir aplenks infliaciją, t. y. vartotojų perkamoji galia vėl pradės augti. Atsigaunantis privatusis vartojimas turėtų didinti ekonominį aktyvumą.
Šiemet prie ūkio augimo daugiau nei praėjusiais metais turėtų prisidėti ir valdžios sektoriaus investicijos. Numatoma, kad 2023 m. pastebimai padidės lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis. Kaip vardija LB, skatinama privačiojo vartojimo, daugiau, nei anksčiau numatyta, auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo.
