Grynoji skola siekė 2,8 mlrd. eurų (5,8 proc. BVP).
Einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis sudarė 757,7 mln. eurų arba 6,5 proc. BVP. Centrinio banko teigimu, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ESB sumažėjo 1,2 karto, nors metinis jo perviršio didėjimas ir buvo ženklus. Prieš metus ESB sudarė 20,6 mln. Eur arba 0,2 proc. BVP.
Kapitalo sąskaitos perviršis sudarė 241,7 mln. euro, per metus jis padidėjo 18,9 proc. Tam įtakos turėjo pervedimai, gauti iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti.
Grynasis finansinės sąskaitos investicijų teigiamas srautas, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 4,2 karto ir sudarė 1 mlrd. eurų arba 8,7 proc. BVP.
„Tokį padidėjimą lėmė išaugęs teigiamas kitų investicijų grynasis srautas, kuris atsvėrė neigiamą portfelinių investicijų grynąjį srautą, susidariusį dėl gegužės mėnesį naujai išleistos Vyriausybės euroobligacijų emisijos, ir neigiamą oficialiųjų tarptautinių atsargų srautą”, – teigia Lietuvos bankas.
Neigiamas grynasis tarptautinių investicijų balansas antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9,8 mlrd. euro, arba 20,3 proc. BVP.
