Centrinis bankas sudarė tris scenarijus, kaip skirtingų dydžių JAV tarifų įvedimas ir šalių pasirinktos atsakomosios priemonės 2025-2029 m. laikotarpiu paveiktų Lietuvos ekonomiką.
Pagal griežčiausią scenarijų, JAV įvedus 25 proc. muitus Kanadai, Meksikai ir ES, 20 proc. tarifus Kinijai, o Kanadai ir ES ėmusis atsakomųjų veiksmų, tokie sprendimai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą paveiktų smarkiausiai.
„Kas būtų, jeigu ES (…) imtųsi atsakomųjų priemonių, tai poveikis Lietuvos ekonomikai būtų dar stiprėlesnis – nuo 0,33 iki 1,3 proc. punkto mažesnis BVP nuo 2025 iki 2029 m.“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.
Pagal kitą LB modeliuojamą scenarijų, JAV nusprendus taikyti 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. – Meksikai, ES ir Kanadai, o tik Kanadai imantis atsakomųjų veiksmų, Lietuvos ekonomika trauktųsi minimaliai – BVP per ketverius metus bendrai mažėtų apie 0,2 proc. punkto.
„Tai yra toks neapibrėžtumo veiksnys ir mes jį esame įtraukę į šiandienos makroekonomikos augimo prognozę – tai yra viena priežasčių, kodėl sumažinome augimo prognozes šiems metams“, – tikino G. Šimkus.
Tuo metu JAV įvedus 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. – tik Meksikai ir Kanadai, o šiai imantis atsakomųjų priemonių Lietuvos BVP tuo pačiu laikotarpiu mažėtų 0,3-1,2 proc. punkto.
Šadžius: muitų karai neužsitęs, bet trumpalaikį poveikį Lietuva pajus
Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį.
„Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3-4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.
„Kai JAV ekonomika pajus muitų karų rezultatus, tada, matyt, ir Valstijų pozicija bus persvarstyta“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Lietuva galėtų pajusti trumpalaikį neigiamą JAV tarifų poveikį šalies ekonomikos augimui, pirmiausia per netiesioginę muitų įtaką Lietuvos didžiausiems prekybos partneriams.
„Trumpuoju laikotarpiu, tai, be abejo, turės įtakos ir mūsų ekonomikos augimui, bet turint omeny, kad Lietuvos prekybos apyvarta su JAV nėra labai didelė, tai tiesioginės įtakos labai didelės neturėtume pajusti. Antrinę įtaką, taip, nes mūsų eksporto partneriai labai rimtai prekiauja su JAV“, – aiškino R. Šadžius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimu, JAV paskelbus 25 proc. muitų tarifus ES, Lietuvos ekonomikai tai gali reikšti 0,3–0,5 proc. punkto praradimą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
EK pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą Jungtinių Valstijų ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.
Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, ES, Japoniją ir Kiniją, o taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.
EK tikina, kad, nors bendrija su JAV administracija yra pasirengusi pradėti derybas dėl muitų tarifų, D. Trumpui nepakeitus kurso ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio.