Pirmadienį spaudos konferencijoje apžvelgta Lietuvos ekonomikos raida ir pristatytos naujausios makroekonominės prognozės.
„Pastarieji metai negaili iššūkių tiek pasaulio, tiek euro zonos, tiek Lietuvos ekonomikai. Manau, apskritai pastarasis dešimtmetis yra labai svarbus, ilgą laiką gyvenome neigiamų palūkanų normų aplinkoje – kas buvo neįsivaizduojama prieš kelis dešimtmečius.
Dabar iš tokios aplinkos išeidinėjama – turime teigiamas palūkanas, ištiko COVID-19 pandemija, Rusija pradėjo precedento neturintį, nepateisinamą karą prieš Ukrainą. Turime viso to ekonomines pasekmes, kurios itin skaudžios Europai, įskaitant Lietuvą.
Tačiau gyvenimas tęsiasi“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos banko prognozė šiems metams iš esmės nepasikeitė – numatoma, kad bendrasis vidaus produktas augs 2,5 proc.
„Situacija darbo rinkoje – sakyčiau, tai gana unikalus tiek Lietuvos, tiek euro zonos, tiek kai kurių kitų pasaulio jurisdikcijų ekonomikos bruožas. Viena vertus, kalbame apie ekonomikų lėtėjimą, kitą vertus – turime itin aktyvią darbo rinką, kur palanki darbuotojams“, – dėstė centrinio banko vadovas.
Jis dar pastebėjo, kad kainų augimas praranda pagreitį.
„Tačiau mažėjimas nebus staigus – infliacija vienaženklę teritoriją pasieks apie kitų metų vidurį“, – sakė G. Šimkus.
G. Šimkus spaudos konferencijoje sakė, kad darbo užmokesčio augimas išliks spartus.
„Vertiname, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais Lietuvoje turėtų priartėti prie dviženklės teritorijos. Vėlgi – būti kiek didesnis negu 9 proc.“ – sakė jis.
Rugsėjį Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies BVP 2022 m. augs 2,1 proc., o 2023 m. – 0,9 proc. Tuo metu infliacija atitinkamai sieks 18,3 proc. ir 8,4 proc.
Rizikų balansas – neigiamas
Lietuvos banko pranešime teigiama, kad šalies ekonomikos atsparumą sustiprinti padėjo ir į šalies darbo rinką sklandžiai įsilieję 25 tūkst. ukrainiečių, daugiausia karo pabėgėlių.
„Vis dėlto stabilizacija yra trapi, o rizikų balansas – neigiamas, t. y. yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, nei padidintos. Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su išorės aplinka – pasaulio ekonomikos raida kol kas pranoksta lūkesčius, tačiau jos perspektyva blogėja. rusijos karas prieš Ukrainą tebėra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis veiksnys. Karo veiksmai, įvedamos sankcijos ir atsakas į jas tebedaro reikšmingą įtaką pasaulinėms žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainoms ir jų kintamumui.
Nors energijos kainų šokas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį, ekonomika tebeauga. Pastebima pirmųjų ženklų, leidžiančių tikėtis, kad patirsime tik gana nedidelį ekonomikos sąstingį 2022–2023 m. sandūroje. Pavyzdžiui, tris mėnesius iš eilės nebemažėja apdirbamosios gamybos pardavimai. Įvertinus kainų poveikį, pastaraisiais mėnesiais reikšmingiau nesumažėjo ir mažmeninės prekybos bei statybos pardavimai. Ekonominės padėties reikšmingesnio pablogėjimo taip pat nerodo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliai. Pastarieji spalio–lapkričio mėn. netgi reikšmingai pagerėjo. Tam įtakos turėjo ir paskelbta informacija apie priemones viešosiomis lėšomis švelninti energijos kainų šoką“, – rašoma pranešime.
Tačiau priduriama, kad padėtis darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems – jų poreikis tebėra itin didelis, o vis augantis užimtųjų skaičius trečiąjį ketvirtį buvo net 5,5 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
„Taip sparčiai užimtumui augti sąlygas sudarė reikšmingai padidėjusi darbo jėga, kuri didėjo tiek dėl padidėjusio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, tiek dėl aukštesnio aktyvumo lygio. Pastarasis šių metų trečiąjį ketvirtį pakilo iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios. Darbingo amžiaus gyventojų skaičių daugiausia padidino reikšmingai išaugęs imigrantų skaičius. Per šių metų sausio–lapkričio mėn. į Lietuvą atvyko beveik 52 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko. Daugiausia tai rusijos sukelto karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl to į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 25 tūkst. šių asmenų – tai sudaro beveik 2 proc. Lietuvos darbo jėgos ir prisideda prie įtampos darbo rinkoje mažinimo. Prognozuojama, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sudarys 12,8 proc. (rugsėjo mėn. prognozė buvo 12,7 proc.), o kitąmet sieks 9,1 proc. (rugsėjo mėn. prognozė – 6,3 proc.).
Jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje. Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti. Didžiausią įtaką infliacijai šiais metais daro energijos išteklių kainos. Numatoma, kad kitais metais energijos kainų augimas reikšmingai nuslops, o pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys bus maisto kainos. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad bendroji infliacija šiemet sudarys 18,9, o kitais metais ji sumažės iki 9,5 proc.“ – teigia Lietuvos bankas.
G. Šimkus nurodė, kad dėl nepalankių veiksnių galimas Lietuvos ekonomikos susitraukimas kitais metais siektų -0,7 proc. BVP, o infliacija augtų 12,8 proc.
„T. y. jei išorės paklausa būtų mažesnė, o gamtinių dujų, naftos, maisto žaliavų kainos ir palūkanų normos namų ūkiams ir įmonėms būtų didesnės“, – vardijo jis.
Pikas pasiektas
G. Šimkus susirinkusiems pristatė, kad infliacijos pikas Lietuvoje pasiektas – metinė infliacija mažėjo du mėnesius iš eilės.
Pasak jo, infliaciją mažino lėčiau brangusi energija. Tačiau maisto kainos toliau kyla – lapkritį jos buvo 35 proc. didesnės nei prieš metus.
„Jei neįvyks netikėtumų energijos ir žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje“, – tikėjosi G. Šimkus.
Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu būtent maisto kainos yra veiksnys, nulemiantis bendrąją kainų infliaciją.
„Pienas ir pieno produktai – per 50 proc. augimas per metus, aliejus ir riebalai – per 40 proc., duona ir grūdiniai produktai – beveik 40 proc.
Maisto kainų augimą kursto išaugusios žaliavų supirkimo kainos. Kalbant apie maisto produktų gamintojus, didžiausią įtaką jų kaštams turi žaliavos ir medžiagos, paslaugos ir darbo sąnaudos – kitos dvi svarbiausios dedamosios.
Pabandėme įvertinti, kiek turėtų išaugti kainos, jei įtrauktume savikainos pokyčius, apie kuriuos žinome. Matome, kad spaudimas gamintojų kainoms yra pakankamai didelis, siekia apie 40 proc.“, – sakė G. Šimkus.
Jis pridūrė, kad maisto gamintojų kainos auga panašiai, galbūt netgi mažiau, nei apskaičiuotas gamybos išlaidų nulemtas spaudimas.
„Matome, kad perdėto kainų padidinimo nėra“, – sakė jis.
Žaliavos ir palūkanos
G. Šimkus dar papasakojo, kad didžiųjų ekonomikų augimo prognozės 2023 m. niaukiasi.
„Tiek pasaulio BVP, tiek JAV prognozės yra peržiūrėtos žemyn. Galbūt šiek tiek išsiskiria euro zona, kurioje šių metų augimo prognozės buvo pagerintos tiek dėl gana stipraus paslaugų sektoriaus atsigavimo, tiek ir dėl geresnės negu numatyta ekonomikos raidos pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais“, – sakė jis.
Kalbant apie žaliavas, G. Šimkus pastebėjo, kad kai kurių, pavyzdžiui, metalų kainos yra pasiekusios prieškarinį lygį.
„Tam įtakos turėjo dvi priežastys. Pirma, atslūgo (tiekimo) grandinių trikdžiai. Antra, karo poveikis nebuvo toks didelis, kaip buvo manyta. Įtampa šiek tiek sumažėjo, bet ateities sandoriai rodo, kad tolesnis kainų mažėjimas yra mažai tikėtinas“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas priminė, kad Europos centrinis bankas praėjusią savaitę ketvirtą kartą iš eilės padidino palūkanų normas.
„Vis dėlto, euro zonos kitų metų infliacija yra peržiūrėta aukštyn, iki 3,4 proc., 2025 m. – bendroji infliacija vis dar numatoma, kad bus didesnė negu tikslinis 2 proc. infliacijos lygis, o tai reiškia, kad pinigų politikos griežtinimo kryptis išlieka aktuali“, – sakė jis.
