aA
Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.
sukčiai
sukčiai
© Shutterstock

„Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“ – sako Lietuvos banko Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyriaus atstovas Vidas Žabinskas.

Tradiciniai kanalai, kuriais paprastai naudojasi sukčiai, gali būti el. laiškai, SMS žinutės, o kai kuriais atvejais ir socialiniai tinklai ir skambučiai. Pagrindinis sukčių tikslas – įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio. Po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį.

Gavus el. laišką ar SMS žinutę iš neva finansų įstaigos, kai prašoma atlikti tam tikrą veiksmą, Lietuvos bankas rekomenduoja atkreipti dėmesį į tokius požymius, kaip, tarkime, siuntėjo adresą.

„Dažnai atsakymą, ar rašo sukčius, galima įžvelgti jau pačiame siuntėjo adresate. Finansų įstaigos nesinaudoja tokiais bendriniais el. pašto adresais kaip Gmail, Yahoo, Yandex, Hotmail ar pan. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai registruoja el. pašto adresą, kuris iš pirmo žvilgsnio yra labai panašus į tam tikro finansinių paslaugų teikėjo naudojamą vardą, tačiau skiriasi smulkios detalės, pavyzdžiui, sukeičiamos „l“ (mažoji L) su „I“ (didžioji „i“), „i“ su „j“, „0“ (nulis) su „o“ ar „O“, „m“ su „rn“ ir pan., ir naudoja šį adresą pranešimų siuntimui bei abipusei komunikacijai. Pastebėję tokių vadinamųjų netikslumų, nutraukite bet kokią komunikaciją su siuntėju“, – buvo teigiama pranešime.

Kaip dar vienas sukčiams būdingas dalykas įvardijamas tas, kai žmogaus yra prašoma atlikti veiksmą, tarkime, paspausti ant aktyvios nuorodos. Po įprastai atrodančia nuoroda dažnai slepiasi visiškai kita nuoroda, nukreipianti į kenkėjišką kodą ar netikrą interneto puslapį, skirtą neteisėtai surinkti duomenis. Taip pat būna prašoma atidaryti prie pranešimo prisegtą dokumentą.

„Kenkėjišką kodą galima įterpti į įvairaus formato dokumentus (pvz., pdf, word, excel, skaidres ir pan.). Atidarius užkrėstą dokumentą, gali būti užvaldytas kompiuteris (pvz., gali būti užšifruojami visi duomenys ir prašoma išpirkos už atšifravimą arba gali būti įdiegtos šnipinėjimo programos, kurios rinks slaptus asmens ar verslo duomenis)“, – buvo rašoma pranešime.

Taip pat rašoma, kad sukčiai dažnai stengiasi sudaryti įspūdį, kad vartotojo veiksmai turi būti neatidėliotini, priešingu atveju vartotojas gali patirti vienokių ar kitokių nuostolių, pavyzdžiui, vartotojas turi nedelsdamas suvesti savo prisijungimo duomenis, kad užkirstų kelią kažkam vykdyti operacijas jo vardu, ar atsidaryti prisegtą tariamą ataskaitą apie tuo metu vykstančius įtartinus veiksmus ir pan.

Tuo siekiama sukelti streso būseną, kad žmogus nesvarstydamas atliktų sukčių reikalaujamus veiksmus. Jei gavote pranešimą apie „ištikusią bėdą“, pirmiausia susisiekite su savo banku per jo interneto svetainėje nurodytus saugius kanalus, bet ne sukčių pateiktais kontaktais.

Dar derėtų atkreipti dėmesį, ar pranešimo pradžioje siuntėjas kreipiasi į gavėją asmeniniu ar bendriniu kreipiniu (pvz., Gerb. kliente). Jeigu kreipiamasi bendriniu kreipiniu, bet prašoma atlikti konkretų, individualų veiksmą, tai galėtų būti dar viena aplinkybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį.

„Atkreipiame dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei siuntėjo adresas atrodo patikimai, bet yra kitų aplinkybių – skubos veiksnys, prašoma atlikti aktyvų veiksmą – nutraukite bet kokį bendravimą su siuntėju ir susisiekite su savo banku oficialiai nurodytais kontaktais“, – įspėjo LB.

Jeigu vis dėlto įkliuvote į sukčiaus pinkles ir įtariate, kad iš jūsų buvo nutekinti duomenys ar užkrėstas jūsų įrenginys, nedelsdami susisiekite su savo banku. Jokiu būdu netvirtinkite Smart-ID programėle ar mobiliuoju elektroniniu parašu užklausų, kurių patys neinicijavote. Be to, iš karto pasikeiskite savo slaptažodį tose paskyrose (el. pašto, programėlių ir kt.), kuriose jį prieš tai naudojote. Atsiminkite, kad mokėjimo operacijoms atlikti vien slaptažodžio nepakanka, reikalingas antras veiksnys, kurio sukčiai nekontroliuoja (pvz., Smart-ID patvirtinimas).

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad ši žinutė yra informacinio pobūdžio. Vartotojams įtarus, kad tapo nusikaltimo aukomis, rekomenduojama kreiptis į teisėsaugos institucijas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.0000

Čmilytė-Nielsen: manau, netrukus bus pateiktas paketas dėl perteklinių alkoholio ribojimų atšaukimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad artimiausiu metu Seime turėtų būti...

„Bitė“ prisijungia „Bitės salonų tinklą“ ir „Eurocom“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ reorganizuojama, prie pagrindinės bendrovės...

Startuoja subsidijos labiausiai nukentėjusiam verslui (1)

Startuoja 120 mln. eurų vertės subsidijų paketas nuo karantino ribojimų labiausiai nukentėjusioms...

Praėjusiais metais Konkurencijos taryba paskyrė 933,7 tūkst. eurų baudų (1)

Konkurencijos taryba 2020 metais paskyrė 933,7 tūkst. eurų baudų, kai 2019 metais ši suma siekė...

Valstybės skola auga, bet būtinų mokesčių pakeitimų su tuo nesieja: dėl grąžinimo mato tik vieną pavojų (98)

Nors valstybės skola praėjusiais metais didėjo kiek daugiau nei 11 proc. ir pasiekė 47,3 proc....

Top naujienos

Anykščių r. neaiškios kilmės koronaviruso atmaina užsikrėtė ir paskiepyti: vicemeras dėsto kitokius skaičius (5)

Antradienį pranešta apie anykštėnus užsikrėtusius dar nežinoma koronaviruso atmaina. Radus...

Beprotiškai ilgas karantinas nepraėjo be pasekmių: beveik pusė Lietuvos gyventojų ant pavojingos ribos (343)

Beveik pusės Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė antrosios COVID-19 bangos metu yra tokia,...

Valstybės skola auga, bet būtinų mokesčių pakeitimų su tuo nesieja: dėl grąžinimo mato tik vieną pavojų (98)

Nors valstybės skola praėjusiais metais didėjo kiek daugiau nei 11 proc. ir pasiekė 47,3 proc....

Privalomasis šokis ant Daukanto aikštės grindinio: ar Vilnius dar tiki čiuožėjų ašaromis? (64)

„Būtų nuostabu, jei Lietuva galėtų mumis didžiuotis. O kol kas galiu tik kukliai viltis...

Čmilytė-Nielsen apie darbingo amžiaus didinimą iki 72 metų: reikia atskirti du dalykus papildyta (27)

Komentuodama Europos Komisijos siūlymą Lietuvoje ilginti darbingą amžių iki 72 metų, Seimo...

Maskva po Čekijos užmojų išsiųsti visus rusų diplomatus: puikiai suprantat, kas laukia (188)

Čekijos politikai puikiai supranta, kad Maskva reaguos į jų veiksmus, skirtus dvišalių...

The Economist | D+

Nuo šio posto priklausys visos ES ateitis: dėl Merkel vietos vyksta tikras karas – rinkimai bus visiškai kitokie

„Mano vieta – Bavarijoje.“ Paklaustas, ar po rugsėjo mėnesio rinkimų, kai Angela Merkel...

Princas Philipas nenorėjo didelių laidotuvių, bet jau suplanuota, kad mirus karalienei Elžbietai II viskas bus gerokai kitaip (31)

Visas pasaulis gedi karalienės Elžbietos II vyro princo Philipo , kuris mirė balandžio 9 d.,...

Beveik 50 metų praskraidę lėktuvų pilotai – apie vieną pavojingiausių oro uostų ir nepamirštamą skrydį virš Everesto (4)

Balandžio pradžioje, po 47 metų prie komercinių skrydžių šturvalo, paskutinį kartą su „...