Kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei suplanuota, jei Lietuva negaus ES lėšų, kurias numatė, o išlaidos jau bus patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos“, – teigiama LB išvadoje.
Kitų metų biudžete „Ateities ekonomikos DNR“ plano išlaidos sieks 1,6 mlrd. eurų, iš jų pusė sudarys jau minėtos ES priemonės lėšos, kurios kol kas nėra patvirtintos. Net ir ES susitarus dėl pagalbos priemonės, yra rizika, kad siūlomi DNR plano projektai neatitiks vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta, įspėja LB. Tuomet DNR planą tektų finansuoti iš kitų šaltinių.
Finansų minsiterija prognozuoja, kad kitąmet biudžeto deficitas sudarys 5 proc. BVP, tačiau LB nėra toks tikras.
„2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 procentinio punkto prastesnis ir sudaryti 5,5–6,2 proc. BVP, dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m.“, – vertina institucija.
Nurodoma, kad papildomų lėšų gali reikėti ligos išmokoms, subsidijoms prastovų metu, papildomoms išlaidoms sveikatos apsaugai ir kt.
„Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“, – siūlo Lietuvos bankas.
Lietuvos banką neramina ir tai, kad DNR plano lėšos gali būti panaudotos neefektyviai.
„Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims“, – teigia institucija
Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė.
„Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas“, – rašoma LB išvadoje.
Tačiau galimas ir optimistinis scenarijus – valdžios sektoriaus išlaidos gali būti ir didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų.
Nesitikima, kad biudžetas smarkiai paveiks kainas – artimiausius trejus metus infliacija dėl to galėtų padidėti 0,2 proc. punkto.