Pasiekėmė 98 proc. ES maisto kainų lygį
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad LB ekonomistai kainų raidą, įskaitant ir maisto kainų raidą, stebi nuolat.
„Svarbu pabrėžti, kad nesiekėme įvertinti individualių kainų lygio pagrįstumo“, – dar prieš pristatydamas įspėjo jis.
A. Dabušinskas kalbėjo, kad maisto kainų infliacija yra pasiekusi itin aukštą lygį ir tai yra pagrindinė bendrosios infliacijos dedamoji. Gruodį, kaip aiškino, maisto kainų infliacija sudarė 8 proc. punktus nuo visos infliacijos.
Jis išskyrė, kad labiausiai prie maisto infliacijos kilimo prisideda duonos, mėsos ir pieno produktai. O aliejai, duona ir pieno gaminiai buvo brangimo „rekordininkai“.
Tiesa, kaip tikino, panašiai kainos didėjo ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Baltijos šalyse.
„Tačiau ypač spartus kainų augimas matomas ir globaliai“, – sakė A. Dabušinskas.
„Maisto kainų infliacija yra didelė <...>, tačiau toks pasilyginimas suponuoja, kad yra ir kitų veiksnių, kad tai nėra tik Lietuvai specifinės maisto brangimo priežastys“, – teigė jis.
Atstovas tikino, kad per 2022 metus Lietuva bus passiekė 98 proc. ES maisto kainų lygio.
Viena grandis išsiskyrė
A. Dabušinskas tikino, kad gamybininkai, prekybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu.
„Makroekonominė aplinka, vartotojų perkamoji galia buvo santykinai palanki perkelinėti sąnaudas į kainas. Tai – viena iš priežasčių, kodėl perkėlimas į kainas įvyko greit, bet jau kai kuriuose sektoriuose“, – sakė jis.
LB atstovas kalbėjo, kad atliktoje analizėje matyti, jog žemės ūkio sektoriaus gamybos sąnaudos didėjo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos.
„Pagrindinė žinutė yra ta, kad matome, jog tiek žemės ūkio produktų supirkimo kainos, tiek defliatoriumi įvertintas žemės ūkio produkcijos kainų padidėjimas viršijo sąnaudų padidėjimą“, – išvadas darė jis.
Kaip teigė, žemės ūkio produktų kainų raida Lietuvoje tiesiog atkartoja ES rinkos tendencijas.
„Tai bendros kainų tendencijos persiduoda į Lietuvą, o todėl trumpuoju laikotarpiu ir matyti atotrūkis tarp kainų ir sąnaudų raidos, bet aptarti duomenys rodo, kad 2021-2022 m. tokia sąnaudų raida ir kainos, tokios, kokias matom, turėjo reikšti santykinai gerą ekonominį rezulatatą šiame sektoriuje“, – sakė jis.
Maisto pramonės gamybos sąnaudos didėjo panašiu tampu, kaip parduotos produkcijos kainos, išvadas darė LB atstovas.
„Sąnaudos, lyginant su kainomis, pradėjo aukti sparčiau ir anksčiau, nei kainos. <...> Tik 2022 m. III ketv. matome, kad metinis kainų augimas pradėjo viršyti sąnaudų padidėjimą“, – sakė jis.
A. Dabušinskas tikino, kad kalbant apie prekybininkus matyti, kad vartotojų lygmenyje maisto produktų kainų augimas judėjo kartu su sąnaudų augimu.
„Tiek sąnaudos augo, tiek kainos labai panašiu tempu“, – sakė jis.
„Jeigu kainų raida atitrūktų nuo medžiagų brangimo arba sąnaudų padidėjimo, kuris ateina iš tarpinių produktų pabrangimo, nuo sąnaudų padidėjimo, kuris susijęs su atlyginimų raida, greičiausiai atotrūkį pamatytumėme pelno dalies pridėtiniame augime arba pokytyje“, – sakė jis.
Tačiau, kaip vėliau pabrėžė, maisto produktų tiekimui svarbiose veiklos išskirtinai didelio pelningumo padidėjimo nestebima.
Kaip apibendrino, galiausiai, maisto kainų augimui didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas.
„Vos ne 80 proc. maisto kainų infliacijos nukrypimo nuo tipinio lygmens priskiriama energijos šokui. Kitaip tariant, labai didelę dalį maisto infliacijos padidėjimo pastaruoju metu mes susietume su energijos pabrangimu“, – išvadas darė ekspertas.
Kalbėdamas apie tai, kas laukia ateityje, A. Dabušinskas sakė, kad maisto kainų augimas turėtų lėtėti, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui.
„Maisto kainų augimas lėtės, jei nebus papildomų sukrėtimų, pikas jau praeityje“, – sakė jis.
