aA
Lietuvos bankas (LB) gavo Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą, kuriame skelbiama, kad Švedijos bankai nebuvo atsakingi už kilusią krizę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad deklaruodamas, jog Švedijos komerciniai bankai yra atsakingi už krizę Lietuvoje, nesirėmė Švedijos audito ataskaita.
Lietuvos bankas gavo Švedijos audito tarnybos raštą: Švedijos bankai nėra atsakingi už kilusią krizę
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip skelbia LB, rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.

Kaip toliau rašoma rašte, įvairiais pareiškimais tik buvo siekta paaiškinti, kad Švedijos bankų veikla kitose šalyse gali paveikti Švedijos Vyriausybės atsakomybės sričiai priklausančius dalykus.

„Rekomendavome, kad Vyriausybė ištirtų, ar bankų sektoriaus rizikos ir valstybės garantijos gali būti apribotos. Taip pat teigėme, kad Vyriausybė turi užtikrinti, jog ji yra reguliariai informuojama apie rizikas, kurias gali sukelti bankų veikla kitose šalyse“, - teigiama rašte.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad audito ataskaitoje ir nebuvo nurodyta, kad Švedijos komerciniai bankai buvo atsakingi už ekonominę krizę.

„Aš nesakiau tiesiogiai, kad audito ataskaitoje tokie teiginiai yra, aš sakiau, kad parlamentinių klausymų metu buvo išsakyti teiginiai, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos.

Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas - jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak BFK pirmininko, buvo atlikti auditai Švedijos centrinio banko ir finansų inspekcijos atžvilgiu, kaip šios institucijos veikia, o konkrečiai apie komercinių bankų atsakomybę audito ataskaitoje ir nebuvo kalbama.

„Ten nekalbama, ir aš to neteigiu, bet pats Švedijos centrinio banko vadovas parlamentiniuose klausymuose yra pasakęs tokius teiginius, tai tuo aš ir grindžiu, kodėl už krizę Lietuvoje atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

„Lietuvos bankas akivaizdžiai neigia komercinių bankų atsakomybę dėl krizės“, - pridūrė BFK pirmininkas.

ELTA primena, kad BFK pirmininkas praėjusią savaitę krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (...) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, - ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. - ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, - teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.

Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

27-erius metus siuvimu užsiimanti rietaviškė: veiklą gyvenime mesti norėjau tik kartą (35)

Rietave gyvenanti Palmira Mikalauskienė drabužius siuva, taiso ir mezga kone visą savo gyvenimą....

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (66)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Siūloma kompensuoti 2010-2011 metais netektas pajamas už ypatingas darbo sąlygas (3)

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas...

Nuolaidų medžioklė: patarimai, kaip neapsigauti (4)

1887 m. „Coca-Cola“ pirmoji pasiūlė nuolaidų kuponą, už kurį buvo galima nemokamai...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (120)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (587)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...