„Lietuvos bankas finansų rinkos dalyvius jau ne kartą yra įspėjęs apie visame pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos suintensyvėjusį sukčiavimą. Finansinės paslaugos dažnai peržengia valstybių ribas, todėl labai svarbu, kad sukčiai negalėtų pasinaudoti finansų įstaigomis išviliotų pinigų pasisavinimui“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Dėl to, pasak jos, finansų įstaigos privalo gerai įsivertinti, ar dabar taikomos kontrolės priemonės yra tinkamos sukčių keliamoms rizikoms valdyti, kad vėliau netektų kompensuoti už sukčių padarytą žalą.
Lietuvos bankas primena, kad visi licencijuoti finansų rinkos dalyviai įpareigoti tinkamai pažinti savo klientus ne tik prieš pradėdami teikti paslaugas, bet ir jas teikdami. Turima informacija (teikiamos paslaugos, joms teikti reikalingos licencijos, jų galiojimas kitose šalyse ir kt.) turi būti efektyviai panaudojama atliekant stebėseną. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo procesuose finansų bendrovės turi užtikrinti priemones, kurios leistų efektyviai atpažinti sukčiavimo atvejus. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti nustatant atvejus, kai klientai galimai slepia, kad vykdo veiklą, kuriai įprastai reikalingas leidimas ar licencija.
Finansų rinkos dalyvis turi užtikrinti efektyvią retrospektyvią klientų operacijų stebėseną, kuri leistų susidaryti kliento veiklos vaizdą ilgesniu laikotarpiu. Tai padės vertinti, ar kliento veikla atitinka tai, ką jis deklaravo. Visada privaloma įsitikinti, ar kliento atliekami sandoriai yra aiškūs, turi ekonominę prasmę, atitinka kliento veiklos profilį, verslo ypatumus, ar aiškus lėšų ir turto šaltinis. Kilus abejonių dėl sandorių pagrįstumo, spręsti dėl papildomų patikros priemonių, tačiau jos neturi būti perteklinės. Taip pat finansų rinkos dalyviai turi užtikrinti, kad klientai, siūlantys investuoti į virtualųjį turtą ar kitas finansines priemones, negalėtų to daryti valstybėse, kuriose jie neturi teisės teikti šių paslaugų.
Kartu Lietuvos bankas primena ir pakartotinai įspėja apie per COVID-19 pandemiją išryškėjusias sukčiavimo tendencijas ir tipologijas, kadangi klientai gali būti labiau linkę pasinaudoti siūlomomis įvairiomis vilionėmis „greitai ir be pastangų“ užsidirbti: investuoti į sudėtingas finansines priemones (virtualųjį turtą, išvestines priemones Forex valiutų rinkoje, finansinius susitarimus dėl kainų skirtumų (angl. contracts for differences, CFDs), dvinarius pasirinkimo sandorius ir kt.), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis paklausiomis prekėmis ir pan.
Lietuvos bankas, gavęs informaciją apie galimus sukčiavimo atvejus, visada operatyviai reaguoja: kreipiasi į finansų rinkos dalyvį, prašydamas pateikti visą informaciją apie asmenį, galimai susijusį su sukčiavimu, ir paties finansų rinkos dalyvio sukčiavimo bei pinigų plovimo rizikos valdymo priemones. Be to, Lietuvos bankas atsižvelgia į gautus skundus ir jų skaičių planuodamas priežiūros veiksmus.
Vienas iš naujausių galimo sukčiavimo pavyzdžių – Latvijos policija pradėjo tyrimą dėl penkių Latvijoje veikiančių sutelktinio finansavimo platformų operatorių Monethera, Wisefund, Envestio SI, Keutzal ir Grupeer apgaulingos veikos. Lietuvos bankas kol kas nėra gavęs skundų dėl šių bendrovių veiklos, tačiau Latvijos policijos tyrėjai kviečia atsiliepti gyventojus, kurie investavo į šias platformas ir patyrė nuostolių.
