Pristatydamas finansų sistemos atsparumo apžvalgą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus atkreipia dėmesį, kad brangesnės paskolos sumažino norą skolintis. Būstui įsigyti, tiek verslo paskolų srautai atslūgo, palyginus su praėjusių metų aukštumomis.

Be to, pasak LB, bankų sektorius yra atsparus galimiems sukrėtimams, jų pajamos toliau auga.

„Augant palūkanų normoms, kai paskolų portfelis yra su kintamomis palūkanų normomis, terminuotų indėlių yra pakankamai mažai, nepaisant to, kad padidėjo terminuotų indėlių palūkanų normos, grynųjų palūkanų pajamos ir pelnas bankuose reikšmingai išaugo ir augs. Vertiname, kad šiemet bankų sistemos pelnas gali būti 2–3 kartus didesnis, kas gerins situaciją, net ir po to, kai bus sumokamas solidarumo įnašas“, – kalba jis.

Be kita ko, LB išskyrė 4 esmines sritis, kurios gali kelti sisteminę riziką šalies finansiniam stabilumui. G. Šimkus pabrėžė, kad rizikų įvardijimas nėra prognozė apie artėjančius sunkumus.

„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į pažeidžiamas finansų sistemos vietas, kad visi susitelkę dirbtume ties atsparumo didinimu ir išvengtume šių rizikų pasireiškimo“, – antradienį žurnalistams kalbėjo jis.

Pirmoji rizika – ekonomikos sukrėtimo rizika mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų normų aplinkoje.

Anot LB, jei išsipildytų sukrėtimo rizika ir ekonomika bei eksportas reikšmingai trauktųsi, mažėtų darbo vietų skaičius, tai paveiktų ir finansinio stabilumo būklę, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas.

„Vis dar per ilga ir per didelė infliacija, griežtėjančios finansavimo sąlygos , suprastėjusios prekybos perspektyvos sulėtina Lietuvos ekonomikos augimą. Kaip žinia Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota techninė recesija. <...> Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika lėtėja. <...> Rizika arba tikimybė dėl didesnio ekonomikos susitraukimo yra išaugusi. Jeigu ji išsipildytų, suprastėtų įmonių ir gyventojų finansinė padėtis ir mažėtų jų galimybės grąžinti paskolas“, – kalba G. Šimkus

Lietuvos banko atlikta jautrumo analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės. Vis dėlto didžioji dalis gyventojų yra atsparūs palūkanų augimui dėl pastaraisiais metais sparčiai augusių pajamų ir Lietuvos banko 2015 m. nustatyto 5 proc. palūkanų šoko testo, suteikiant paskolas, teigia LB.

LB skaičiavimais, net palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, t. y. tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR pasiekus šį lygį, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 Eur ir tai sudarytų 3 proc. tų namų ūkių mėnesio pajamų. Kitiems būsto paskolas turintiems namų ūkiams įmokų padidėjimas sudarytų 5–7 proc. pajamų.

LB vadovas prognozuoja, kad ECB toliau kels palūkanas: „Manau, kad birželio-liepos mėnesiais matysime pagrindinių palūkanų normų didinimą po 25 bazinius punktus.”

Gediminas Šimkus

Antroji rizika – būsto ir komercinio NT nuosmukio.

G. Šimkaus teigimu, didesnis ekonomikos sukrėtimas galėtų lemti pandemijos metu sparčiai augusios būsto rinkos nuosmukį. Pastebima, kad jau dabar būsto pardavimai atslūgo nuo pandeminių aukštumų, o kainų lygis kurį laiką nebeauga.

„Lietuvos NT rinka santykinai atsparesnė, palyginus su kitomis Europos šalimis, nes šalyje sparčiai dviženkliu tempu auga gyventojų pajamos, nedarbo lygis išlieka žemas, nors yra rizika, kad jis gali išaugti, dalis žmonių gali netekti pragyvenimo šaltinio, bet darbo rinka – itin aktyvi. Verslas, net ir susidūręs su sunkumais, neskuba atleisti darbuotojų, o skolos lygis taip pat tvarus. <...> Per pandemiją išsekusi būto pasiūla per pandemiją reikšmingai nepasipildė.

Kol kas dabartinės būsto kainų lėtėjimas vyksta sklandžiai. Jį labiau galima vertinti kaip grįžimą į įprastas vėžes po spartaus augimo laikotarpio. Visai neseniai kalbėjome, kad būsto kainų pervertinimas siekia beveik dešimtadalį, šiuo metu jis sumažėjo iki 2 proc.

Nepaisant to, turime būti budrūs, nes reikšmingesnis ekonominės situacijos pablogėjimas gali lemti didesnį būsto rinkos nuosmukį“, – kalba LB valdybos pirmininkas.

Pasak LB, didesnio nuosmukio būsto rinkoje riziką mažina tai, kad per pandemiją susiformavę disbalansai yra riboti ir gerokai mažesni nei prieš finansų krizę, o komercinio NT nuosmukio riziką mažina šiuo metu vis dar mažas patalpų neužimtumas ir santykinai žemas NT plėtotojų įsiskolinimas.

Trečioji rizika – pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo rizika dėl padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose.

Griežtėjanti pinigų politika po ilgai vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos ir vykstančios korekcijos vertybinių popierių rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi.

Riziką mažina tai, kad Lietuvos bankai tiesioginių sąsajų su žlugusiais užsienio bankais neturi, jų sąsajos su patronuojančiaisiais bankais yra gerokai sumažėjusios, o finansavimasis grįstas vietiniais indėliais, kurių dauguma yra apdrausti indėlių draudimo fondo. Be to, bankai turi reikšmingas kapitalo ir likvidumo atsargas, kurių pakankamumą patvirtina atliekami testavimai nepalankiomis sąlygomis, ir patiria teigiamą poveikį pelningumui dėl augančių palūkanų normų.

Ketvirtoji rizika – reikšmingos kibernetinės atakos rizika vykstant karui.

Kibernetinių atakų skaičius reikšmingai padidėjo rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui sistemiškai svarbios kibernetinės atakos tikimybė tebėra padidėjusi. Finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą.

2 iššūkiai finansų sistemai

LB įvardijo ir 2 iššūkius finansų sistemai. Pirmiausia, itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprinti savo brandą, ypač pinigų plovimo rizikos srityje, siekiant išvengti galimų sisteminių padarinių šalies finansų sistemos reputacijai.

Glaudus įvairių finansų įstaigų bendradarbiavimas bei kompetencijų didinimas gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektorių atsparumą, o nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai bei Reglamentas dėl kriptoturto rinkų prisidės prie tvaresnės sektorių plėtros, teigia LB.

Antras iššūkis – Lietuvos bankų sektoriui ir toliau yra aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio. Vangus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažėjimas kelia chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus išsipildymo tikimybę.

Pirmą kartą atlikta bankų sektoriaus jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus patiriamus kredito nuostolius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją